Verslas
Dreverniškio ūkyje įsibėgėja bulviakasis
Antra savaitė dreverniškių Dalios ir Petro Vasiliauskų ūkyje įtemptas darbymetis: skubama sudoroti neblogai užderėjusį bulvių derlių. Viename iš stambiausių šalyje bulvių sėklininkystės ūkių jų plotai užima 212 ha. Sėklinių bulvių iš hektaro prikasama vidutiniškai po 20 tonų, o maistinių – apie 10 t. Pažangiausia technika apsirūpinusio bulvių sėklininkystės ūkio šeimininkai šiemet investavo į žinias.
Tūkstančiai tonų gumbų
Petras Vasiliauskas džiaugėsi bulviakasiui palankiu oru. Atrodė, kad lietus smarkiai pliaupė, tačiau dirvų nepermerkė. Taigi ūkio šeimininkas tikisi sėkmingos darbymečio pabaigos, kad šį rudenį nepasikartos pernykštė bėda, kai bulvės nuskendo 40 hektarų.
„Vasaros sausrą iškentėjome laistydami bulvių laukus, o dabar turėtume nukasti, – patenkintas kalbėjo P. Vasiliauskas. – Sėklinių prikasame vidutiniškai po 20 tonų iš hektaro – tiek, kiek planavome, o maistinių – apie 10 t.“ Iš viso turėtų prikasti daugiau kaip 3 tūkst. tonų.
Šiais metais Vasiliauskai bulves augino 212 hektarų. Ankstyvąsias nukasė vasarą. 176 hektaruose neblogai užderėjo 6 veislių sėklinės bulvės.
Didžiuliame bulvių lauke ropojo 3 galingi bulvių kasimo kombainai. Ūkininkas ypač džiaugėsi moderniu visureigiu, kuriuo derlių dorojo jau praėjusį rudenį.
Bulvės laikomos moderniai įrengtuose sandėliuose, kuriuose veikia automatinė mikroklimato kontrolė. Čia ypatinga švara ir tvarka. „Pagal nustatytas taisykles atliekame patalpų ir dėžių dezinfekciją. Tai sumažina karantininių ligų plitimą“, – teigė P. Vasiliauskas.
Ūkininkas 12 metų specializuojasi bulvių auginimo srityje. Apsirūpinęs modernia bulvininkystės technika, ketina ją atnaujinti. Taigi pateikęs projektą gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. „Technika sensta – reikia ją atnaujinti. Taigi noriu įsigyti 2 modernius bulvių kasimo kombainus, 2 traktorius bei kitos bulvėms auginti skirtos technikos“, – kalbėjo P. Vasiliauskas, pridūręs, jog iki šiol pasinaudojęs tik SAPARD parama.
Investicijos į žinias
„Šiemet investavome į žinias: du mūsų darbuotojai stažavosi Anglijoje, centrinėje fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje, – pasakojo ūkininkas. – Jie mokėsi atpažinti amarus, nustatyti jų rūšis, kad galėtume laiku prognozuoti bulvių užkrėstumą virusais ir imtis atitinkamų priemonių.“ Jo teigimu, tokie tyrimai Lietuvoje neatliekami, kaip daugelyje Europos šalių. Todėl tuo reikia pasirūpinti patiems. „Priešingu atveju mes negalėsime konkuruoti su tų šalių bulvių augintojais“, – sakė dreverniškis.
Šiame bulvių sėklininkystės ūkyje rengiami seminarai bulvių augintojams, besidomintiems naujomis veislėmis. Šiemet po bulviakasio čia vyks naujų bulvių veislių pristatymas, į kurį atvyks ne tik mūsų šalies, bet ir Latvijos, Estijos bulvių augintojai. „Šiais metais tyrėme 25 naujas maistinių bulvių veisles. Kai kurių iš jų įspūdingas ir skonis, ir derlius“, – pasakojo P. Vasiliauskas.
Apsimoka pirkti sėklines
Pagal sutartis Vasiliauskai ūkininkams pateiks pusę užaugintų sėklinių bulvių, o likusioms teks rasti pirkėjus. Beje, šiame ūkyje maistinės bulvės parduodamos po 60-65 centus už kilogramą.
Pasak P. Vasiliausko, ūkininkai jau pajuto kokybiškos bulvių sėklos naudą, nes derlius trečdaliu didesnis.
„Ūkininkai, kurie specializuojasi bulvių auginime, kasmet įsigyja didelius sertifikuotos bulvių sėklos kiekius, – kalbėjo pašnekovas. – Mums apsimoka auginti sėklines bulves, o jiems – pirkti. Juk mes parduodame beveik trečdaliu pigiau nei atvežtas iš kurios nors Europos šalies.“
Dreverniškių ūkyje dirba ne tik jo šeimininkai Dalia ir Petras Vasiliauskai, bet ir vaikai – sūnus Evaldas ir duktė Rugilė su šeimomis. „Rugilė – administratorė, ekonomistė, vadybininkė… Ji parengė projektą gauti Europos Sąjungos paramą“, – pasakojo ūkininkas. Jis žadėjo ateityje šį savo sukurtą verslą perduoti vaikams.
Virginija LAPIENĖ
