Vieniems – vienaip, kitiems – kitaip

Ketvirtadienį gargždiškis, dirbantis Klaipėdoje, iš skiepijimo centro į savo darbo vietą grįžo nieko nepešęs. Nors kolegos jį išleido stoti į gyvąją eilę skiepytis „Vaxzevria“, tačiau gargždiškis, toje eilėje pamatęs apie 200 laukiančių žmonių, susivokė, kad vien pietų pertraukos išstovėti šioje eilėje tikrai neužteks. Dar nugvelbti apie valandą iš darbo laiko – neįmanoma. Tokios eilės uostamiestyje galbūt nebebuvo nuo sovietmečio, kai parduotuvėse „išmesdavo“ deficitinių prekių.

Gyvoji eilė darbuotojams, dirbantiems mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vykdydami savo funkcijas kontaktuoja su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir kt.) skiepytis „AstraZeneca“ pervardinta vakcina „Vaxzevria“ pirmąkart trečiadienį buvo organizuota ir mūsų skiepijimo centre – Gargždų kultūros namuose. Taip pat galėjo skiepytis lėtinėmis ligomis sergantieji, abiturientai, slaugantys namuose nuolatinę slaugą turinčius asmenis ir kt. Tačiau Gargžduose norinčiųjų prioritetine tvarka pasiskiepyti žmonių antplūdžio nepastebėta. Vakcina „Vaxzevria“ paskiepyti 124 žmonės, o tuo tarpu minėtos vakcinos limitas šią savaitę rajone yra apie 700 dozių, kitą savaitę – panašiai. Šiandien ir rytoj Gargždų kultūros centre taip pat bus skiepijama gyvosios eilės principu. Galbūt poilsio dienos bus patogesnis laikas, kai nurodytų prioritetinių grupių asmenys pasinaudos pirmumo teise skiepytis. Tačiau matomai „Vaxzevria“ niekada nenurungs „Pfizer“ šlovės: Vilniuje ketvirtadienį paskelbus apie galimybę senjorams stoti į gyvąją eilę ir skiepytis laukiama „Pfizer“ buvo toks antplūdis, kad vienas kitam pamiršę bet kokias asmens higienos taisykles stumdydamiesi lipo ant kupros.

Šią savaitę nusivylimo banga nuvilnijo būtent per prekybos verslą turinčiųjų gretas: Vyriausybė nusprendė vis dar neleisti atidaryti parduotuvių, kurios neturi atskiro įėjimo, dauguma jų yra įsikūrusios stambiuose prekybos centruose. Televizijos reportažuose matėme pasipiktinusius prekybos asociacijos vadovus – tai natūralu. Jie kovoja už savo verslą, už išgyvenimą. Bet dėl neatidarytų parduotuvių beveik raudote raudojo ir didžiuosiuose prekybos centruose pakalbinti gausiai eilėse stovėję pirkėjai: dabar gi tos parduotuvės yra virtusios prekių atsiėmimo punktais. Štai mamytė su vaikeliu guodėsi stovinti jau pusę valandos. Och, pasvajokime, kad žmonės taip gausiai ir kantriai eilėse stovėtų prie jau atidarytų muziejų ar parodų ekspozicijų! Deja, bent jau Gargždų krašto muziejaus patirtis rodo priešingą rezultatą: lankytojų srautų kol kas nėra ir vis dar dėl esančių kai kurių apribojimų, bet, ko gero, ir dėl pačių žmonių vangumo kultūriniams poreikiams.

Kai pagalvoji, kokio daikto, drabužio, apavo ar kt. reikia pritrūkti per keturis mėnesius, kad ryžtumeisi su vaiku eiti į prekybos centrą ir ten tarsi prie duonos kriaukšlės stovėti eilėje? Matyt, teisūs Gargždų turgaus prekybininkai, sakantys, kad žmonės dabar dėl prestižo perkasi parduotuvėse, nors tą patį gali ir turguje nusipirkti pigiau, o šiuo metu ir saugiau. Antra vertus, finansiniai Lietuvos gyventojų rodikliai rodo, kad karantinas vienus žmones surietė į ožio ragą – jiems tenka išgyventi per mėnesį vos iš pustrečio šimto eurų valstybės paramos, nes jų verslai ar darbo vietos dar dėl ribojimų uždarytos. Tačiau kai kuriuos žmones, turinčius pastovias pajamas, atlyginimus, karantinas įgalino pasidžiaugti sukauptais pinigais. Uždaryti teatrai ir restoranai, sugriauti kelionių planai prisidėjo prie ligi šiol rekordinių Lietuvos gyventojų indėlių – nuo pandemijos pradžios iki vasario išaugusių trimis milijardais eurų. Tokia tendencija visoje Europoje, bet, ekonomistų teigimu, Lietuva išsiskyrė rekordiniu augimu, daugiau negu penktadaliu paaugo šie indėliai. Tačiau, deja, priešinga kryptis versle. Įmonių indėliai, per pandemiją taip pat augę, šiemet sumažėjo. Taip atsitiko pirmą kartą nuo COVID-19 pandemijos pradžios. „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas perspėja, kad tai gali reikšti, jog įmonės jau naudoja anksčiau sukauptas santaupas. „Labai tikėtina, kad ilgai užsitęsęs karantinas paskatino įmones naudotis tais vidiniais resursais, kad jos palaikytų gyvybę, galėtų neužsidaryti ir nebankrutuoti“, – nesmagią išvadą išsako ekonomistas. Taigi, tai nėra optimistinė prognozė privačiam sektoriui, labiausiai paliestam karantino apribojimų.

Karantino metais vieni prikaupė, tačiau kiti gerovės siekiančioje valstybėje gyveno net galo su galu nesudurdami. Statistikos departamentas skelbia, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis 2020 m. šalyje siekė 7,7 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,7 proc. punkto. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais. Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus. Taigi, daliai žmonių žinios apie sukauptus gyventojų milijardinius indėlius gali atrodyti kaip žinios iš Mėnulio.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Bangos“ redaktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių