Vienybės, brolybės dvasia „Baltijos kelio sąšaukoje“
Išlydėjimas su Dievo palaima
Šeštadienio rytą gausi mūsų rajono delegacija iškilmingai išlydėta į kelionę. Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas su kunigais pašventino į Kryžių kalną delegacijos vežamą kryžių. Pasveikino ir prasmingos kelionės palinkėjo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.
Rajono atstovų delegacijoje buvo gausus policijos pareigūnų būrys – vienintelis toks „Baltijos kelio sąšaukoje“. Tuo maloniai buvo nustebintas prie mūsų stovėjimo vietos atvykęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gėlūnas. Kaip žinia, Baltijos kelias įrašytas į šios organizacijos „Pasaulio atminties“ sąrašą.
Kelionės dalyviai dalijosi prisiminimais iš tos dienos, kai prieš 25 metus vyko į Baltijos kelią ir daugeliui mūsų dėl spūsčių keliuose ir provokacijų, deja, nepasisekė ten nukakti. Tada sustojome ir susikabinę rankomis sudarėme Baltijos kelio atšakas. Tai irgi prasminga: žmonės pasijuto savo laimės suverenais, siekiančiais sukurti valstybę, kurioje būtų gerbiamos jų teisės, valia ir orumas.
Nuo šiol Kryžių kalne Baltijos kelio 25-mečio sukaktį primins kryžius su užrašu „Jėzau, laimink Lietuvą“ (apie tai – kitame „Bangos“ numeryje).
Pakeliui į savo ruožą Via Balticos kelyje stabtelėjome etnokultūriniais renginiais ir pagonybės dievų skulptūrų muziejumi pagarsėjusiame Naisių kaime ir su Europos Sąjungos pagalba atkurtame vėlyvojo klasicizmo architektūros stiliaus Pakruojo dvare, tapusiame unikalia muziejine vertybe ne tik Šiaurės Lietuvoje, bet ir visame krašte.
Naujos prasmės
Iš štai mes vėl Baltijos kelyje. Žaibais trankosi perkūnas, kaip iš kibiro pila lietus… Nepaisydami gamtos negandų, į prie Pasvalio miesto esantį istorinės atminties kryžiais apstatytą eglynėlį šalia kelio renkasi žmonės su vėliavomis ir tautine simbolika. O kitoje kelio pusėje gausi Klaipėdos miesto delegacija – Sąjūdžio dalyviai, Savivaldybės atstovai, Jūrininkų organizacijų nariai, ansambliai, jaunieji šauliai atidengia simbolinį knechtą su užrašu „Baltijos kelias“. Šventindamas jį Pasvalio klebonas sakė, jog ne tik jis, bet ir pats dangus šventina šį daugiaprasmį klaipėdiškių žymenį.
Už keletos kilometrų – Klaipėdos rajoną žymintis 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos keliui atminti pastatytas koplytstulpis. Čia ir jo autorius Jonas Čepas su savo šeimos palikuonimis. Nepaisant pliaupiančio lietaus visų dalyvių nuotaika pakili, dainas traukia tremtinių choras „Atminties aidai“. Uždegame laužą ir žvakeles. Stojamės į darnią rikiuotę.
Plazda Gargždų miesto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, valstybinės Baltijos šalių ir Ukrainos vėliavos. Didžiuojamės prieš kitus tuo, kad centre rikiuotėje elegantiškai pasitempęs uniformuotas policijos pareigūnų būrys. Tautiniais drabužiais pasipuošusios moterys priima iš Baltijos kelio sąšaukos koordinatorių delegacijos atvežtą Vilniaus arkikatedroje pašventintą duoną – tautos vienybės simbolį. Išklausome krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO A. Gėlūno, Seimo kanclerio Juozo Milerio (žemaičio, gimusio vagone į tremtį), Baltijos kelio sąšaukos koordinatorių Angonitos Rupšytės, Arūno Grumado ir kitų palinkėjimus. Paliekame įrašą Baltijos kelio knygoje, įteikiame gausų pluoštą rajono gyventojų kortelių su palinkėjimais Lietuvos ateities kartoms.
Ir, žinoma, kaipgi išleisime svečius be žemaitiškos duonos kepalo. Jį iškepė ir vilniečiams iškilmingai įteikė endriejaviškė Birutė Ežerskienė.
Gyva legenda
Temstant, tarsi kas būtų užsakęs ar išmeldęs, pliaupęs lietus nurimo, dangus išsigiedrijo. Į Baltijos kelio atminimo paminklo atidengimo iškilmes Saločių pasienio punkte suvažiavo rajonų delegacijos, atvyko Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos tautos frontų atstovai, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai. Iškilmėse kalbėjo ir paminklą atidengė trijų Baltijos šalių parlamentų pirmininkai. Skrydžiais pasveikino NATO oro policijos misiją vykdančių pajėgų naikintuvai.
Santūriai didingo ir prasmingo paminklo autoriai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas B. Leonavičius ir tautodailininkas R. Zinkevičius su „Misija Sibiras 2014“ atstovais šalia paminklo įleido simbolinę kapsulę su palinkėjimais Baltijos šalių ateities kartoms. Čia paberta žemės, parvežtos nuo lietuvių kapų Sibire. Baltijos kelio sąšaukos koordinatoriai uždegė vienybės laužą. Koncertą surengė Lietuvos kariuomenės orkestras ir solistai.
Susitikimuose Baltijos kelyje dar kartą patyrėme nepakartojamą vienybės, bendrumo ir solidarumo jausmą, primindami pasauliui, kad istorinė atmintis gyva lietuvių, latvių ir estų širdyse. „Būkime vieningi saugodami Nepriklausomybę šiame agresijos kupiname pasaulyje“, – ragino kalbėję šalių parlamentų vadovai.
Pagarbūs tautiečiai – LIETUVOS ATEITIES ŽMONĖS!
1989 metais Baltijos kelyje, 46 km prie koplytstulpio (autorius – Jonas Čepas) stovėjome ir mes, Klaipėdos krašto žmonės.
Susikibę rankomis gynėme savo Tautos laisvę, jos tvirtą ryžtą dėl Nepriklausomybės ir siekį – atkurti savarankišką demokratinę Lietuvos valstybę.
Lietuvos vardas buvo, yra ir visada bus mūsų tautiečių širdyse visame pasaulyje.
MŪSŲ AINIAI!
Išsaugokite Baltijos tautų vienybės dvasią!
Dėl savo Tėvynės, dėl gimtosios žemės ir kalbos, dėl tėvų ir senolių atminimo ir jūs nenuleiskite rankų – tada Lietuva turės ATEITĮ!
Klaipėdos rajono Sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių, jaunimo organizacijų ir visų gyventojų atstovai, dalyvavę „Baltijos kelio sąšaukoje“
2014 m. rugpjūčio 23 d.
Pasvalio r. 46 km
Tokie įrašai su dalyvių nuotraukomis bus išspausdinti Baltijos kelio knygoje ir primins taikią bei didingą trijų Baltijos tautų akciją už istorinį teisingumą, solidarumo jausmą, gyvą istorinę atmintį.
