Žemės ūkis

Javapjūtės negalintys pabaigti ūkininkai abejoja dėl rudens sėjos

Šie metai ypač nedėkingi žemdirbiams, auginantiems grūdines kultūras. Į lietaus permerktus javų laukus negali įvažiuoti kombainai. Ūkininkai laukia pragiedrulių ir šiek tiek pradžiūvus dirvoms bei javų varpoms, mėgina kulti. Tačiau rugsėjis įsibėgėja, o javapjūtė nebaigta, rudens sėjai irgi neįmanoma pasiruošti – tiek perlyta žemė. Ūkininkai neabejoja, kad dalį nenukultų javų teks aparti. Nuostoliai neišvengiami. Ir tai ūkinei veiklai atsilieps po 2–3 metų.

Kretingališkiai skaičiuoja milijoninius nuostolius

Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė javapjūtę pradėjo rugpjūčio 10 d. Jos vadovas Gerardas Liorenšaitis antradienį „Bangos“ korespondentei sakė, kad dar nenupjauta 15 proc. javų. „Vakar pjovėme vasarinius rapsus. Bet „Kiroveco“ mechanizatoriui ne kartą teko traukti dirvoje įklimpusį kombainą. Jis budi šalia javų lauko – kombainininkams drąsiau. O naktį ir vėl palijo“, – guodėsi jis.

Kretingalės KŽŪB augina 1 500 hektarų javų. Pusę buvo apsėję žiemkenčiais, kurie žiemą iššalo. G. Liorenšaitis su nuoskauda kalbėjo apie prarastas lėšas – pavasarį teko atsėti. Pasak pašnekovo, šiemet derlius per pusę mažesnis nei pernai: vidutiniškai po 2 tonas prikulta iš hektaro. „Iš viso prikulta 1 750 tonų grūdų mažiau negu praėjusiais metais. Nuostoliai dideli – prarasime apie 3 mln. litų pajamų“, – apgailestavo bendrovės vadovas.

Užsitęsęs derliaus nuėmimas, nesiliaujantis lietus trukdo ruoštis rudens sėjai. G. Liorenšaitis sakė, jog šiemet žieminių rapsų, kurių derlius paprastai būna didesnis, pasėjo tik pusę planuoto ploto – 200 ha. Rugpjūčio pabaigoje pradėjo sėti kvietrugius – reikėjo baigti iki rugsėjo 1 d. Rugiai dar nepradėti sėti. Taigi žemės darbai vėluojami. „Kaip reikia suktis… Per savo amžių neprisimenu tokių nepalankių žemdirbiams metų, – ištarė bendrovės vadovas, visą gyvenimą dirbantis žemės ūkyje. – Tai atsilieps ūkinei veiklai ir po 2–3 metų.“

Tačiau jis akcentavo, jog bendrovės darbuotojai pareigingi, atsidavę darbui. „Atlyginimus mokame laiku. Mūsų pastovios pajamos – iš pieno ūkio“, – sakė G. Liorenšaitis.

Nenupjautus apars

Smilgynuose ūkininkaujantis Mindaugas Drakšas buvo pasėjęs 320 ha grūdinių kultūrų. Vien žieminių – apie 120 hektarų, kurių didžioji dalis iššalo. „Liko tik 30 ha, – pasakojo ūkininkas. – Teko atsėti – daugiausia kviečiais. Tačiau pavėlavome: kai buvo įsivyravę saulėti orai, javapjūtės negalėjome pradėti, nes nespėjo subręsti grūdai.“

Šį antradienį M. Drakšas sakė, jog dar likę nenupjauta apie 50 ha kviečių, taip pat 40 ha rapsų, bet šie dar žali.

„Nekokia grūdų kokybė – labiau tinka pašarui, o grūdų supirkėjams reikia maistinių, ir pastarieji brangsta. Už toną maistinių grūdų moka apie 620 litų, o pašarinių – 560 Lt“, – sakė jis.

M. Drakšas pasakojo, jog stengiasi kiekvieną giedrą valandėlę išnaudoti – „pagriebti“ grūdų iš įmirkusių dirvų. Pirmadienį prikūlęs 20 tonų, bet apie 10 kartų buvo įklimpęs kombainas, kurį teko traukti traktoriumi.

Ūkininkas nebesitiki, kad nupjaus likusius 50 hektarų kviečių – juos, matyt, teksią aparti. „Dar nenukūlus javų, negavus pajamų, reikia arti dirvas žiemkenčiams. Bet kalbamės su ūkininkais, ar verta juos sėti. Juk be paliovos pliaupiant lietui, grūdai supus, o kiek kainuoja žemės įdirbimas, trąšos“, – kalbėjo M. Drakšas.

Visgi jis stengiasi neprarasti optimizmo. „Mes, ūkininkai, įpratę prie nuostolių – kasmet tai sausra, tai šalčiai, tai lietus jų pridaro. Tačiau norisi bent investuotas į pasėlius lėšas atgauti“, – sakė pašnekovas.

Dirvoje smenga kombainas

Kokia sunki šiemet javapjūtė, įsitikinome patys: antradienį važiuojant pas Rudaičiuose gyvenantį ūkininką Ramūną Karbauską, žirnių lauke įklimpo „Bangos“ redakcijos automobilis. Jį savo traktoriumi ištraukęs ūkininkas pasakojo, kad šiemet buvo pasėjęs 120 ha vasarojaus – miežių, kviečių, kvietrugių. „Javapjūtės nesu įpusėjęs, nors pradėjau rugpjūčio viduryje. Turiu savo kombainą, – kalbėjo R. Karbauskas. – Va, ir šiandien saulėta, grūdai pradžiūvę, bet žemė peršlapusi – negaliu įvažiuoti. Patys matote.“

Šiais metais iš hektaro vidutiniškai prikūlęs po 2 tonas, o pernai – po 3. Šio ūkininko šeimos pragyvenimo šaltinis – augalininkystė. Pasinaudojęs europine parama, šis grūdų augintojas įsigijo modernų traktorių. Prieš porą metų jis išėjo iš valdiško darbo.

R. Karbauskas pasakojo, kad šiemet pirmą kartą pasėjęs žirnių – 14 ha. Ir juos pirmiausia reikėjo kulti. Betgi į šlapią dirvą negali įvažiuoti iki šiol. „Miežių varpos jau nukritusios – liko 2 ha nenukulta, nes dirvoje klimpsta kombainas“, – nelinksmai kalbėjo ūkininkas.

Jis prisipažino nerimaująs ir dėl rudens sėjos: yra suaręs pūdymą, planuoja sėti 20 ha žieminių javų.

Žemdirbių kantrybės išbandymas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio vyriausioji specialistė Genovaitė Valauskienė kalbėjo, jog šiemet dėl įmirkusių dirvų ūkininkai negalėjo laiku pradėti javapjūtės. Geriau sekasi ūkininkaujantiems priesmėlio žemėse: praėjusią savaitę daugiau pasėlių nupjauta Priekulės nei Veiviržėnų seniūnijoje. „Didelė bėda, kad labai drėgni grūdai – didžioji dauguma augalininkyste besiverčiančių ūkininkų neturi sandėlių, džiovyklų. Taigi jie lūkuriavo, kol pradžius ir apsiriko: prasidėjo lietūs, permirko ir žemė, ir grūdai. Teko kulti ir vežti drėgnus grūdus supirkėjams Kretingoje, Šilutėje, Plungėje. Taigi ūkininkai praranda dalį pajamų vien dėl per didelio grūdų drėgnumo.

Blogiausia smulkiesiems ūkininkams, neturintiems savo technikos: jie laukia, kol savo javus nukuls stambesnieji ir galės ateiti į pagalbą. Beje, smulkieji ūkininkai mažina savo veiklą.

Ūkininkai beveik neabejoja, kad dalį nenukultų javų reikės aparti. Taigi nuostoliai neišvengiami. Juk kai kurie ūkininkai pavasarį atsėjo iššalusius žiemkenčių laukus. Tačiau ir vasarojaus derliaus negali sudoroti. Ir grūdų kokybė nukentėjo – tiks tik pašarams“, – kalbėjo G. Valauskienė.

Taigi šie metai – didelis išbandymas žemdirbiams, grūdų augintojams.

Virginija LAPIENĖ