Žemės ūkis

Indėlis į lietuvišką kaimą – kartų ūkininkavimas ir Europos parama


Klaipėdos rajono ūkininkai, gebantys tobulinti savo ūkius ir Lietuvos kaimus struktūrinės paramos dėka, tampa pavyzdžiu visai šaliai. Praėjusį penktadienį Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros bei respublikinės žiniasklaidos atstovai lankėsi dviejų rajono ūkininkų valdose – Daivos ir Vidmanto Buivydų mėsinių galvijų veislininkystės ekologiniame ūkyje bei Petro Vasiliausko bulvių sėklininkystės ūkyje. Patirtimi pasidaliję ūkininkai akcentavo, kad milijoninė ES parama – ne paspirtis, bet išeitis sėkmingam ūkininkavimui.


Klaipėdos rajono ūkininkai, gebantys tobulinti savo ūkius ir Lietuvos kaimus struktūrinės paramos dėka, tampa pavyzdžiu visai šaliai. Lankydami pavyzdinius šalies ūkius, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai patirtimi pasidalyti paprašė Medsėdžių kaime du dešimtmečius ūkininkaujančių Daivos ir Vidmanto Buivydų. Šeima valdo 235 ha žemės, augina 91 galviją, o per penkerius metus, pasinaudoję Kaimo plėtros rėmimo programa, ūkiui modernizuoti ūkininkai gavo beveik 600 tūkstančių litų Europos Sąjungos paramos lėšų.


Pernai pripažintas pažangiausiu ūkiu


Du dešimtmečius Medsėdžių kaime ūkininkaujantys D. ir V. Buivydai Klaipėdos rajone pagarsėję pavyzdinio ūkio šeimininkai. Jų įdirbis ūkininkaujant įvertintas „Metų ūkis 2010“ apdovanojimu, pernai jis pripažintas pažangiausiu ekologiniu ūkiu Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad Buivydų ūkininkavimo pavyzdys vis dažniau sulaukia respublikinio dėmesio.


Giminės ūkininkavimo tradicijas prosenelių žemėse tęsiantis V. Buivydas kartu su žmona jau šeštus metus užsiima mėsinių galvijų – karvių žindenių bei telyčaičių, buliukų – auginimu, veislininkyste, augalininkyste. Valdydami 235 ha žemės, apie 50 ha plotą ūkininkai yra apsėję grūdinėmis kultūromis: augina maistines avižas, žieminius kvietrugius, kviečius. 185 ha teritorijoje driekiasi ganyklos.


91 aubrako veislės galviją šiuo metu turintys ūkininkai akcentavo, kad veislė išvesta Prancūzijoje kalnuotoje dalyje, skurdokos augmenijos zonoje.Todėl šios veislės gyvuliai yra nereiklūs pašarui ir gerai prisitaiko prie įvairių sąlygųe. Ypač tinka ekstencyviam auginimui ekologiniame ūkyje. Aubrakų veislės galvijai bręsta neanksti, vėlai kaupia riebalus, tad jų mėsa – skani, sveika, be riebalų. Per dvejus metus galvijas užauga iki 600-800 kilogramų. Skerdenos išeiga – 62-63 proc. Galvijai yra grynaveisliai, turi kilmės dokumentus, yra sertifikuojami, todėl kasmet dalis jų yra parduodama veislei.


Eksportuoja į užsienį


V. Buivydas skaičiavo, kad investicijos į ūkį atsipirkti pradeda praėjus penkeriems metams – užveisus naują bandą trejus metus tenka laukti jauniklių, dvejus – juos auginti. Visgi prancūziškos veislės galvijų mėsa iš Buivydų ūkio iškeliauja į užsienį, o Lietuvos rinką pasiekia neženkli jos dalis. „Galvijų skerdeną iš mūsų ūkio perka graikai, vokiečiai, šveicarai. Taip yra todėl, kad lietuviams tokia jautiena tiesiog per brangi – parduotuvėje kilogramas veršienos kumpio kainuoja 44 litus. Iš mūsų galvijai superkami po 11 litų už kilogramą. Tiesa, mūsų jautienos kartais galima rasti „Iki“ prekybos tinkle“, – pasakojo D. Buivydienė.


Tačiau versli šeima jau numatė, kaip gurmanišką jautieną pateikti tiesiogiai Lietuvos vartotojams. Šeimininkė D. Buivydienė puoselėja planus po kelerių metų tai įgyvendinti pasinaudojant ES parama, tačiau planų šeimininkai nedetalizavo ir prasitarė tikintys prietaru, jog svajoti geriausia tyliai.


Darbą nudirba šeimos vyrai


Ūkio priežiūra Buivydai užsiima patys. Tris sūnus auginančiai ūkininkų porai papildomų rankų reikia tik išskirtinėmis progomis. „Pritariu skandinaviškam metodui – ūkis rentabilus tol, kol jį apdirbti pajėgia šeimos nariai“, – įsitikinęs V. Buivydas, tačiau jis akcentavo, kad nemenką galvijų bandą bei žemės plotus patiems prižiūrėti įmanoma tik su modernia technika. Todėl didžiausias postūmis plečiant ūkį įvyko gavus ES paramą. Ūkis modernizuotas įsigijus technikos dirvai paruošti, pašarams ruošti, galvijams šerti. Pasinaudojus Europos žemės ūkio fondu ir Lietuvoje vykdoma Kaimo plėtros rėmimo programa, 2007–2011 metais ūkiui modernizuoti gauta 594 756 Lt. Ūkininkai skaičiavo, kad per šiuos ir praėjusius metus į ūkio infrastruktūrą įdėjo beveik 190 tūkst. Lt savų investicijų.


D. Buivydienei prie ūkio darbų plukti beveik netenka – juos nudirba šeimos vyrai. Šeimininkė džiaugėsi, jog vaikai taip pat ištikimi ūkininkavimo tradicijai. Vyriausiasis sūnus Aurelijus baigęs mokslus šią vasarą padeda ūkyje, tėvams nė neprašant ūkį vėliau perimti pasižadėjo jauniausiasis sūnus aštuoniolikmetis Julius. Tėvai neslėpė, kad vaikų indėlis į ūkio priežiūrą leidžia eiti atsakingas pareigas darbe – D. Buivydienė yra Gargždų turizmo informacijos centro direktorė, V. Buivydas – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. „Galima sakyti, jog šienapjūtės šiemet beveik nejaučiu. Grįžus vakare mano darbas – tik supresuoti šieną. Per vakarą esama technika galima supresuoti 100 rulonų šieno, o visiems metams galvijams reikia apie 800 rulonų“, – sakė V. Buivydas.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių