Žemės ūkis
Permainos kaime neišvengiamos
Europos Sąjungos parama pamažu keičia kaimą. Ji sudaro sąlygas įsitvirtinti jaunesniems ūkininkams, stambinti dabartinius nedidelius ūkius. Tačiau su naujovėmis nelengva susitaikyti vyresniems žmonėms, o jaunesniems gavus paramą sudėtinga įvykdyti įsipareigojimus. Visgi permainos kaime neišvengiamos.
Karvė – kaip draugė
Judrėnų seniūnijos laukuose pašaliečio akis pastebi gana daug besiganančių galvijų, tačiau vietiniai žmonės tvirtino, kad pastaraisiais metais jų labai sumažėjo.
Pasak Judrėnų seniūnijos specialistės žemės ūkiui Dalios Daugėlienės, šiemet 20 vyresnio amžiaus judrėniškių, užpildę paraišką paramai pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonių „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ gauti, atsisakė ūkininkauti. Pernai tai padarė 6 vyresnio amžiaus ūkininkai.
Pensininkė Vanda Brasienė „Bangos“ korespondentei pasakojo atsisakiusi ūkio – 11 tonų pieno kvotą ir žemės. „Ir nesigailiu, nes sunku buvo vienai, vyras invalidas, – kalbėjo buvusi ūkininkė. – Dabar lauksiu išmokų“.
Ji ketina parduoti žemę – ne pigiau nei 2000 litų už hektarą. Judrėniškiai kalba, jog galima gauti ir 3000 litų. Tačiau ne visi šios seniūnijos garbaus amžiaus kaimiečiai atsisakė ūkininkavimo savo mažuose ūkeliuose.
„Viena judrėniškė, turėjusi galimybę nutraukti ūkininkavimą ir gauti paramą pagal šią priemonę, nesutiko, sakydama, jog karvė jai – kaip draugė“, – pasakojo D. Daugėlienė.
Įsipareigojimų našta
Pasak D. Daugėlienės, Judrėnų seniūnijoje dabar yra apie 10 smulkių pieno ūkių. Jų savininkai ryžosi pasinaudoti Kaimo plėtros priemone „Standartų laikymasis“ ir atnaujinti savo ūkius.
Tai padarė ir Dalia Daugėlienė tikėdamasi atnaujinti savo pieno ūkį, kad ateityje sėkmingai ūkininkautų. Jauna ūkininkė su vyru augina dvi atžalas – pirmokę dukrą Vitaliją ir penktoką sūnų Dovydą. Tėvams rūpi vaikų ateitis. Ši priemonė įgyvendinama dvejus metus. „Parama skirta įsigyti melžimo įrangą bei pieno aušintuvą, – pasakojo D. Daugėlienė. – Šiemet aš gavau 8000 litų“.
Tai priklausė nuo laikomų karvių skaičiaus. Už šiuos pinigus ūkininkė įsigijo mobilią melžimo įrangą. Pieno ūkio, kuriame yra 7 karvės, šeimininkė džiaugėsi, kad dabar melžti žymiai lengviau, tačiau prislėgė įsipareigojimų našta.
„Iki kitų metų turiu įrengti pieno bloką. Vien pieno aušintuvas – apie 10 tūkst. litų. Be to, šioje patalpoje reikia įrengti kanalizaciją, lengvai plaunamas grindis ir sienas. Paramą gausiu tik viską padariusi už savo pinigus“, – kalbėjo D. Daugėlienė. Beje, dabar kasdien parduoda 80 kilogramų pieno, po 40 centų už kilogramą.
Ji akcentavo, jog naudodamasi šia parama įsipareigojo 5 metus laikyti pieno ūkį ir plėsti melžiamų karvių bandą, didinti pajamas, t.y. stiprinti pieno ūkio ekonomiką.
Ūkininkė teigė, jog tai labai sudėtinga, nes žemdirbio sėkmė priklauso ne tik nuo jo pastangų, bet ir gamtos sąlygų.
Lyg tyčia šią vasarą užklupo pirmasis išbandymas – sausra.
„Pieno ūkiui tai labai atsiliepė – karves šėrėm sausu pašaru – žiemai paruoštu šienu, nes nebuvo atolo, – pasakojo D. Daugėlienė. – Tačiau privalau vykdyti įsipareigojimus – parduoti nustatytą kiekį pieno“.
Ji akcentavo, kad tai būtina kad ir kas nutiktų – susirgtų gyvulys ar šeimą užkluptų nelaimė. Priešingu atveju tektų grąžinti gautus paramos pinigus. Taip gali atsitikti ir tuomet, jeigu nustatytu laiku neįrengtų pieno bloko.
„Parama – gerai, bet ji labai slegia, – neslėpė D. Daugėlienė. – Girdėjau, kad judrėniškiai, pasinaudoję parama pagal priemonę „Standartų laikymasis“, ketina grąžinti pinigus už melžimo įrangą ir trauktis iš šios programos“.
Stambėja pieno ūkiai
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Valauskienės teigimu, pieno ūkiai rajone stambėja. Jie modernizuojami, kad atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus. „Įstojus į ES, atsirado kaimo plėtros priemonės – ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos gaunant išmokas už turėtą pieno kvotą bei žemę, – kalbėjo G. Valauskienė. – Ūkininkai, norintys plėsti pieno ūkius, taip pat gali pasinaudoti įvairia parama“.
Šiuo metu į Žemės ūkio skyrių kreipiasi pieno ūkių savininkai, norintys padidinti arba gauti naujas pieno kvotas kitiems metams, nes papildė melžiamų karvių bandas. Ateina ir naujų pieno ūkių šeimininkų. Bet ūkininkai turėtų paskubėti, nes prašymai bus priimami iki rugsėjo 29 dienos.
Pasak G. Valauskienės, rajone yra 1400 pieno gamintojų, turinčių pieno kvotas.
Nemažai smulkių ūkių savininkų pasinaudojo galimybe pagal kaimo plėtros plano priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ gauti paramą ir ūkelių atsisakė.
G. Valauskienės nuomone, ne kiekvienas žmogus gali sėkmingai ūkininkauti.
Tačiau kai ji vyresnio amžiaus pieno gamintojams siūlydavusi trauktis iš prekinės žemės ūkio gamybos, neretai išgirsdavo, o ką gi jie veiksią, negalėdami parduoti pieno, lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuro, negalėdami deklaruoti pasėlių. „Betgi suskaičiavus visas jų gaunamas pajamas ir palyginus su parama, kurią būtų gavę pasitraukę iš prekinės žemės ūkio gamybos, jiems būtų buvę žymiai naudingiau“, – teigė specialistė. Kai kurie ūkininkai atsisakė palengvinti savo dalią samprotaudami: „Nenorėk svetimų pinigų – valstybė apgaus“.
G. Valauskienė pastebėjo, jog kai kurie kaimo žmonės labai prisirišę prie žemės ir gyvulių. Jie dirba iš įpratimo, neskaičiuodami naudos, nevertindami savo darbo.
Visgi, specialistės nuomone, Europos Sąjungos parama keičia kaimą: įvairios išmokos palengvino žmonių gyvenimą.
Virginija LAPIENĖ
