Žolės deginimas – grėsmingas pavojus

Atšilus orams ugniagesiai vos spėja tramdyti žolės degintojus. Praėjusią savaitę Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai į tokius gaisrus skubėjo po kelis kartus per dieną. Neatsargūs piliečiai susigundo laužus kūrenti prie pat gyvenamųjų ar ūkinių pastatų, rizikuodami savo ir kaimynų sveikata bei turtu.

Išdeginti 9 ha

Klaipėdos rajone per praėjusią savaitę 12 kartų degė žolė. Išdeginti apie 9 ha atvirų teritorijų. Kaip „Bangai“ pasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis, dažniausiai gaisrai kyla savaitgaliais. Žmonės stengiasi sutvarkyti gyvenamųjų namų aplinką ir nepagalvoję apie saugumą degina laužus per arti pastatų.

„Palyginus paskutinių kelerių metų duomenis, žolės gaisrų skaičius išlieka panašus – vidutiniškai 65 gaisrai. Iki 2013 metų žolės gaisrų vidurkis buvo 150. Praėjusių metų balandžio mėnesį per tą patį laikotarpį jau buvo kilę 30 žolės gaisrų. Šiemet – 12. Panašu, kad gyventojai darosi sąmoningesni. Tačiau vis dar yra manančių, kad nudeginus pievą žolė atauga vešlesnė“, – apžvelgė Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas A. Armalis.

Pasitaiko atvejų, kai tyčia bandoma nudeginti praėjusiais metais nenušienautus plotus. A. Armalis priminė, kad laužus kūrenti galima ne arčiau kaip 30 m iki pastatų bei 100 m nuo miško: „Deginant būtina prižiūrėti. Sudegus – visiškai užgesinti likusias žarijas, kad vėjas jų nenuneštų ir nekiltų gaisras.“

Pasak Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto, individualiuose namuose gyvenantys žmonės pastaruoju metu įvairias augalinės kilmės atliekas – medžių, krūmų šakas – įsigudrino deginti šašlykinėse. Šiemet gaisras kilo Ketvergių gyvenvietėje, kai užkūrus šašlykinę vėjas išpūtė degančią popieriaus skiautę ir uždegė tujų gyvatvorę. Laimei, gaisras neįsiplieskė, ir savininkas jį spėjo užgesinti pats.

Pažeidėjams – reidai ir baudos

Šiemet Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono skyriaus darbuotojais vykdys reidus, skirtus nustatyti žolės degintojus. „Taip pat bus informuojama Nacionalinė mokėjimo agentūra apie išdegintus plotus. Taip išsiaiškinsime, ar gyventojai buvo deklaravę jų šienavimą ir galbūt jo neatliko“, – pridūrė A. Armalis.

Primename, kad žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami 28−231 Eur baudomis. Tiems, kurie degina ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gresia baudos nuo 57 iki 289 Eur. Jei gyventojai jiems priklausančioje žemėje pastebėjo žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą, tačiau nesiėmė priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami  28−173 Eur bauda. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 Eur. Už laužų kūrenimą, pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, gali būti skirta iki 70 eurų bauda. Nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 Eur.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių