Žurnalisto pastabos

Prie Kūčių stalo


Lietuva – Europos Sąjungos narė. Pajutome esą didelės bendrijos dalis – išleidome artimuosius uždarbiauti į svečias šalis, su baime laukiame euro, kai kas pajuto investicijų skonį, mes nerimaujame dėl chemijos gamyklų bastiono rajone. Be abejo, dėl visų šių gerų ir abejotinų pokyčių nepamiršome iš senelių ir tėvų paveldėtų papročių.


Šventas vakaras ateina į žemę, norėtųsi tikėti, kad su ilgėjančios dienos šviesa gerės gyvenimas, darysimės ir mes vieni kitiems geresni. Deja, stebėdami mūsų valdžios poelgius, nešvarius darbus, rietenas ir rūpinimąsi savimi, neretai laidojame savo šviesias viltis. Šventas vakaras pilnas stebuklų, tad turime dar vieną progą žvilgterti į savo išrinktuosius.


Visi prie gausaus stalo susirinko. Į tėvelį Valdą žvelgia pagarbiai, tačiau už nugarų jam netinkančius ir nepadorius gestus rodo. Smulkutę Almą, kaip jau ne kartą yra atsitikę, šįvakar vėl kamputyje vieną pamiršo. Konservatoriai šnairuoja į buvusius komunistus, dabar – socialdemokratus, spardo vienas kitą po stalu ir baigiantys išsidraskyti liberalcentristai. Didžiojo miesto Artūras greitakalbe kaip iš rašto pila savo tiesą ir kitų netiesas. Stambiagabaritis Algirdas Mykolas šnairuoja į ekstravagantišką Viktorą, o šis, aptakias frazes pavoliojęs į savo tautos akcentą, tai grūmoja meškinui, tai vėl jį paglosto. Grįžęs iš Briuselio Vytautas viena sparnuota fraze visus lyg muses priploja. Į valdžios olimpą užkopęs Artūras sėdi garbingoje vietoje. Tarandės istorija pamiršta, tinkamas laikas kitų klaidas nurodyti. Užsiėmė vietą pašalintasis ir vėl išteisintasis Rolandas. Neklystantis geruolis Andrius su uošvės šventovės miniatiūra atlape Lietuvos žmonių vardu reikalauja paaiškinti, ar visi savo vietose sėdi. Vienintelis prisiminęs, kad Lietuvos piliečiai nori žinoti. Ar jie nori valgyti ir gerti, nerūpi ir šiam ponui. Vienu klausimu šią valandą seimūnai sutaria – keis Statutą ir pasididins sau lėšas kanceliarijos bei transporto išlaidoms. Planuojama iki 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (šiuo metu 1 VMDU – 1338 Lt). Dabar minėtoms išlaidoms skirta 1,8 VMDU. Mūsų išrinktieji reikalauja, kad už skirtas lėšas nereikėtų atsiskaityti. Toks mūsų Kūčių politikų stalas.


Ša, kodėl kalba net apie 2013-uosius ir 37 mlrd. litų? Tiek Lietuva išsiderėjo iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų biudžete. Vieną litą visi mokėsime, o penkis gausime? Tik ar visi dalinsimės, jei “rykliai” jau dabar savo planus rezga ir apie valdžios vyrus kaip apie savo pavaldinius kalba?


Apleistoj trobelėj daugiavaikės šeimos vaikai vakarienei keletą bulvių verdasi, o jų neseniai apsistumdę tėvai knarkia į vieną lovą suvirtę. Gal paryčiui naują gyvybę užmegs? Tuoj pašalpų krepšelis pasunkės.


Pro grotuotus langus ilgesingai į laisvę žvelgia kaliniai. Vieni prisiekinėja, jog daugiau niekada…, kiti ciniškai taria vėl žudysią.


Žvelgia pro langelį vienišas žmogus. Nejauku jam šįvakar, šalta. Bejėgiškai dairosi našlaitis. Imkime juos už rankų ir veskimės namo.


Nors mūsų namai ir neištaigingi, bet kokie jaukūs ir šilti. Atveriame duris, pakvimpa neseniai iš šalčio parnešta eglė. Sėskime prie padengto stalo, sodinkime parsivestą svečią. Linkėsime, tikėsime, ne turtais ir postais, o gerumu dalinsimės. Ir būsime turtingi.


Jadvyga SURPLIENĖ


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių