Žurnalisto pastabos

Melo dramos


Lietuvos padangėje, regis, nieko naujo. Nei žadėtos šilumos, nei atokvėpio skandalų mėgėjams. Jau antrą savaitę žiniasklaidos temų topo viršūnėje tvirtai laikosi Seimo narė Neringa Venckienė su mistine pabėgimo iš Lietuvos istorija. Pasklidus žiniai, kad skandalingoji teisėja dėjo į kojas, šmaikščiais pastebėjimais užvertė internautai – sako, gal bėglę kur per akciją „Darom 2013“ suras – toks jau giminės bruožas. Žinoma, humoras juodas, bet jį suprantantieji turėjo šyptelėti. Rinkodaros specialistai iš šios pykinimą greit kelsiančios istorijos dar siūlytų pasipelnyti ir televizijos prodiuseriams – kokia melodrama apie Neringą žiūrovams patiktų.


Kita vertus, kaip gi kitaip, jei ne humoru palydėti apverktiną „kedofilijos“ atomazgą? Mat jau dabar, sudėjus beveik visus taškus ant i, dėliojasi ir istorijos scenarijus – bėglei Seime greičiau buvo reikalinga ne tiek kėdė, kiek teisinė neliečiamybė. Tik, matyt, teisinio išsilavinimo uoliai siekusi N. Venckienė kažkaip pamiršo pasidomėti politine virtuve – nuo žagrės kilę Seimo naujokai čia nediriguoja. Gal todėl dabar penkiais nusikaltimais kaltinamos teisėjos paieška labiau primena karštos bulvės mėtymą – kam priklauso jos ieškoti? Ir apskritai, o kur ieškoti? Kaip mat įdarbinamas Seimo pirmininkas, tuoj pat posėdžiauti sušaukiama Etikos ir procedūrų komisija, seimūnai televizijos eteryje komentuoja kolegės dingimą – pasaulinės katastrofos lygmens įvykisǃ


Susidaro įspūdis, kad aplink staiga dingo viskas – jokių naujų technologijų, jokių slaptų informatorių, kurie kažką praneštų. Įlindo mat džinė į butelį ir išplaukė Baltija. Ir nors dabar akyli Amerikos lietuviai bėglę pastebėjo besimėgaujančia Čikagos saule, Lietuvos teisėsauga ilgai skėsčios rankomis – per Atlantą neparvesdinsi.


Ir čia, kur buvęs, kur nebuvęs, visame šitame seriale pasirodo Klaipėdos rajono rinkėjų į Seimą deleguotas Petras Gražulis. Politikas šią savaitę viešu pareiškimu pasišovė pats vykti į JAV ir atlikti specialiųjų tarnybų darbą – nustatyti, kur bėglė kolegė pavasarį leidžia.


Skandalingasis P. Gražulis niekur neapsieina be žiniasklaidos dėmesio. Štai ir šiandien „Bangoje“ skaitysite apie dar vieną vietinį serialą – tiesiai iš teismo salės beveik metus „transliuojamą“ jo ir Tarybos daugumos teisinį kivirčą. Štai paskutinė „serija“ nepašykštėjo garbių veikėjų – parlamentaras metė kozirius ir teisme liudyti jo naudai pakvietė žymiausių disidentų saujelę. Iš šalies stebint susidaro įspūdis, kad prieš P. Gražulį šokę rajono politikai išties neapskaičiavo karties aukščio. Savo garbę ir orumą Seimo narys apgins be didesnių pastangų – pakaks visuomenę įtikinti liudytojų autoritetu. O ir šiaip, nesinori tikėti, kad teisiamai Tarybos daugumos daliai Seimo narys kenks iki galo ir viešųjų darbų už išrišimą atlikti neprašys. Greičiau jau galutinai įvarys baimės ir kurią nors dieną išsiskirstys, susirinkęs visus politinius dividendus. Pažiūrėsime – gal ne tik muilo operose pabaiga nuspėjama.


Sakysite, niekam nereikalingi tokie „serialai“, geriau jau rodytų, kas tikro Lietuvoje vyksta? O pabandykite įsigilinti kad ir į pastarąją istoriją, ar įsiprašyti į vieną iš serijų teismo salėje. Išvysite tikrą realybę – nekultūringus advokatus, nepagarbą ypač garbaus amžiaus ir statuso proceso dalyviams, painius klausimus, kurie ir šventąjį į kalėjimo kamerą greičiausiai galėtų įkišti. It popas atsilošęs advokatas marijampolietės vienuolės klausia, ar tikrai Seimo narys galėjo važinėti 200 tūkst. Lt vertės BMW? Lyg pats nežinotų. Lyg aš nežinočiau. Lyg ir jūs nežinotumėte, kuo buvo važinėjama. Tačiau vienuolė nežino, ir BMW X5, kurio ir numerius gerai pagalvojusi dar prisiminčiau, byloje lieka nežinomuoju. Kitos vienuolės advokatas paprašo atsakyti į klausimą, ar teisingai būsimasis parlamentaras sovietmečiu buvo pasiųstas lagerin. Atleiskite, o jau šito šiandien nei ji, nei aš, nei jūs jau nebepasakysite. O ir šiaip ar ne dėl garbės ir orumo įžeidimo visi čia susirinkome? Susipainiojo patys.


Po tokių absurdiškų susidūrimų su teisine realybe supranti – menki juokai. Kaip mat tampu šilkinė, kad tik nereikėtų kurią nors dieną atsidurti teisiamųjų suole. Ir nebūtinai dėl to, kad juodos mantijos jau įsidėmėjo žurnalistų veidus. Ir be to iš didelio noro jos sugebėtų įrodyti, kad esi ne žmogus, o kupranugaris.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių