Žurnalisto pastabos

Palaida bala


Iš mokyklos laikų likęs ryškus prisiminimas, kaip mes ruošėmės parodomajai chemijos pamokai. Nėra paslaptis, kad tiek tuomet, tiek dabar tokiu atveju stengiamasi į dienos šviesą ištraukti visa, kas geriausia. Taigi atėję į pamoką chemijos kabinete radome neįprastai daug įvairiausių medžiagų, mėgintuvėlių, skirtų pamokos praktiniams darbams. Nelaukę skambučio savarankiškai ėmėmės bandymų. Na, ir prasidėjo! Viename klasės kampe kažkas sprogo, kitame – dūmai kamuoliais virto… Žinoma, savanorių prisipažinti, kas taip padarė, neatsirado. Į pamoką jau ėmė rinktis gausus būrys svečių, o mūsų chemijos mokytoja ir rūpestingoji klasės auklėtoja skėsčiojo rankomis ir vis kartojo: „Palaida bala, palaida bala…“


Šį prieš tris dešimtmečius patirtą klasės vaizdelį prisiminiau skaitydama ką tik iš atostogų grįžusio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijui“. Čia kaip toj liaudies patarlėj: „Ko klausi, to negausi“. Žurnalistas, ištroškęs aktualijų, skandalingų įvykių komentarų, liko it musę kandęs. Matyt, premjeras dar kupinas atostogų įspūdžių, atsakydamas demonstravo ne tik atlaidumą, bet netgi bejėgiškumą toms situacijoms, kurios reikalaute reikalavo griežto, o ne aptakaus Vyriausybės vadovo įvertinimo.


Pabandykime kartu pasekti premjero mintis, transliuotas mūsų žiniai. Taigi, žurnalistas klausia, premjeras atsako…


– Premjere, ką Jūs galvojate apie Seimo Antikorupcijos komisijos klausimus dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo skaidrumo? Pats Klemensas Rimšelis, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas, sako, kad tos LTOK ataskaitos, kurias jis mato, jam primena valstybę valstybėje. Kaip Jūs tuos klausimus, kuriuos kelia Seimo Antikorupcijos komisija, matote ir kiek jie pamatuoti, Jūsų požiūriu?


– Tikrai negalėčiau labai detaliai atsakyti, nes tam reikia papildomos informacijos, tyrimo. LTOK nėra valstybinė institucija ir nėra atskaitinga Vyriausybei ar kurioms nors ministerijoms. Be abejo, visada būtų galima ieškoti, kaip finansavimo reikalus tvarkyti efektyviau, skaidriau, labiau suprantamai. Iš kitos pusės, po šių olimpinių žaidynių reikia pasidžiaugti tuo, kokius rezultatus mūsų olimpinė komanda sugebėjo pasiekti. Tai yra vienas iš to paties LTOK rezultatų.


– Tai klausimas, kaip tie rezultatai pasiekti, antram plane?


– Viskam savo laikas. Vienas laikas yra, kai reikia pasidžiaugti rezultatais, kitas laikas yra, kai reikia galvoti, kaip dirbti toliau, kaip dirbti efektyviau ir skaidriau.


– Šią savaitę žiniasklaida taip pat paskelbė, kad lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui per keletą kartų davęs 55 tūkst. litų už tai, kad Seimo narys pateiktų Seimui su alkoholiu, akcizais, pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas. Premjere, Jus tokie dalykai stebina ar ne?


– Turiu vėlgi pasakyti, kad nesu detaliau informuotas. Be abejo, situacija nėra labai gera ir tai kelia susirūpinimą. Iš kitos pusės, norėtume sulaukti oficialios informacijos ir tokiu atveju apsispręsti, kaip toliau turėtume elgtis. Bet kuriuo atveju, tikrai manyčiau, kad neturėtų būti painiojamos teisinėje kalboje tokios sąvokos, kaip kyšiai ar parama labdaros fondams. Ir tuos dalykus turime labai aiškiai atskirti, matyti tai ir įstatymuose, kad ir ateityje tokių problemų būtų galima išvengti.


Čia pateikti tik trys klausimai iš interviu, tačiau kiek kartų premjeras savo atsakymuose prisidengia ta nieko neįpareigojančia pozicija – „tam reikia papildomos informacijos“. Maždaug toks pat leitmotyvas skamba visame interviu, kuriame dar klausiama ir apie įtemptus santykius su Baltarusija dėl pliušinių meškiukių incidento, ir apie šilumos ūkio reformą, vėl didinančią kainas vartotojams, ir apie korupciją, kurios nekintantis indeksas rodo, jog Vyriausybei atšipo dantys su ja kovojant…


Daugelyje šalies ekonomikos ir visuomeninio gyvenimo sričių, atrodo, tikrai palaida bala. O premjeras tik skėsčioja rankomis esą viskam savo laikas.


Ak, tiesa, o kaip gi pavyko ta mūsų parodomoji chemijos pamoka? Puikiai! Klasėje tvyrojusią palaidą balą mokytoja iki skambučio suvaldė trinktelėjusi kumščiu į stalą ir aiškiai mums ištarusi: „Ar turit sąžinės, juk pasirodysim esantys paskutiniai liurbiai?!“ Sąžinės visgi mes turėjom, nes mums rūpėjo geras rezultatas.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių