Žurnalisto pastabos
Ar švęsime?
Rytoj bus minima Laisvės nuo mokesčių diena. Laisvosios rinkos institutas (LRI) siūlo ją paskelbti Pagarbos mokesčių mokėtojui diena ir įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. Taip neva būtų pagerbti žmonės, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomas visas viešasis sektorius, t. y. valstybės tarnautojai ir valstybės valdomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija. Visiems mums dažniausiai malonu būti pagerbtiems, tačiau vargu ar šiuo atveju… kai mokesčių kilpa vis labiau veržia kaklą.
Blogiausia, kad ateityje mokesčių našta tik didės. Tai jau dabar lemia maži gimstamumo rodikliai, juk pastarieji puikiai atspindi būsimų mokesčių mokėtojų skaičių. Statistikos departamentas skelbia, kad per 2011 metus šalyje gimė 33,9 tūkst. kūdikių, mirė – 41 tūkst. žmonių. LRI ekspertė Kaetana Leontjeva pastebi, kad dar 2007 m. pabaigoje kiekvienai naujai gyvybei tekdavo po 5 tūkst. Lt skolos, o 2011 m. pabaigoje gimusiam kūdikiui valstybės skola jau viršijo 12 tūkst. Lt. Puiki „dovanėlė“ gimimo dienos proga!
Ateities kartos bus dar labiau „apdovanotos“, jei nemažės emigracijos mastai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. iš Lietuvos emigravo 53,9 tūkst. gyventojų, o imigravo – 15,7 tūkst. Tad netekome 38,2 tūkst. žmonių. Ne veltui interneto platybėse sklando anekdotas, kuris skamba taip: „Paskutinį, išvykstantį iš Lietuvos, prašau išjungti šviesą oro uoste“.
Matematika paprasta: kuo mažiau žmonių Lietuvoje, tuo didesnė kiekvienam iš jų tenkanti mokesčių našta. Pastarąją didina ir „šešėlis“, išvešėjusi „vokelių“ sistema. Premjeras Andrius Kubilius kovą su šiomis blogybėmis vadina prioritetine sritimi ir pernai skelbė, jog Vyriausybė sieks „ištraukti“ milijardą litų iš „šešėlio“. Vėliau gyrėsi, jog pavyko, bet… tik pusę. Šią savaitę Vyriausybė prisijungė prie pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, raginančios kovoti su nelegaliu darbu, atlyginimais vokeliuose ir kontrabanda. Pats premjeras su finansų ministre Ingrida Šimonyte priešakyje gatvėse dalijo akcijos lankstinukus, tikriausiai vilniečiai net žaktelėjo išvydę tokį vaizdelį. Iniciatyva graži, tačiau šiek tiek primenanti priešrinkiminį spektaklį. Įdomu, ar A. Kubilius po savo vykdytos sunkmečio politikos nebijo vaikščioti Vilniaus gatvėmis, juk ne vienas į jį norėtų paleisti akmenuką. Teko skaityti, kad interneto aukcionų svetainėje „eBay“ buvo įkeltas skelbimas, siūlantis įsigyti premjero A. Kubiliaus lėlę. Skelbimo autorius teigia, kad ji yra ritualinė. Pirkėjui žadama pridėti net tris siuvinėtas temines pagalvėles adatoms susmeigti – „Už Lietuvą“, „Už ateitį“ ir „Už draugą“. Nelabai jaukiai skamba. Brrrrr….
Nedrįsčiau taip smerkti premjero už jo nepopuliarius sprendimus sunkmečiu. Reikia drąsos tam, kad galėtum pūsti prieš vėją, prieš pensininkų ir visų dirbančiųjų minią. Kita vertus, karpyti išlaidas buvo pats elementariausias sprendimas. O juk būtent krizė yra tas metas, kai palankiausia pradėti esmines reformas. Turiu omeny ne sveikatos apsaugos, ne policijos nieko gero neatnešusias reformas, kurių metu buvo jungiamos įstaigos ir taip neva taupomos lėšos. Manau, didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į SODRĄ, juk jau seniai aišku, kad nepaisant, kokie dideli bus mokesčiai dar tik gimsiantiems kūdikiams, jei ir toliau taip dramatiškai kris gimstamumo ir kils emigracijos rodikliai, jokia sistema po kelių dešimtmečių mūsų nebeišlaikys. Būtent čia reikia esminių pertvarkų, kitu atveju ateityje ir toliau mokesčių kartelė kils, o gyventojų nepasitenkinimas didės ir vargu ar beliks kam švęsti bei pakelti taurę Laisvės nuo mokesčių dieną, kai užges šviesos Vilniaus oro uoste.
Agnė ADOMAITĖ
