Žurnalisto pastabos
Sau tyčiomis
Savaitė be patyčių – tokia akcija kasmet su griausmu nuvilnija per Lietuvos švietimo įstaigas. Kiek ta proga sulaukiame entuziastingų informacijų apie įvairiausius renginius, kurie esą mokyklose skatino draugiškumą, vijo įžeidinėjimus ir prievartą.
Ir visgi 70 proc. šalies vaikų vienaip ar kitaip yra patyrę patyčias. Kaip veidmainiškai, reklamiškai sugebame kartą per metus parodyti, kad ši problema mums labai rūpi. Paukščiukas popieriuose – štai kas mums labiausiai rūpi.
Garsiosios savaitės dienomis tiek daug įvyko įvairiausių įvykių, kad niekaip kitaip kaip tik patyčiomis jų pavadinti negali. Gal manote, kad patyčios yra tik vienas kito apstumdymas ar šlykščių žodžių sakymas?
Argi ne akivaizdžios patyčios vyko Kauno daugiaaukštyje, kai niekieno netramdoma jaunuolių grupė nuolat girtaudama terorizuodavo kaimynus? Policijos komisariato vadovas nė nemirktelėdamas atremia, esą tie žmonės tik du ar tris kartus tesiskundę – tragedija virtusią dieną iš viso nesiskundė. Betgi tai rodo, kad nebesitikime, kad būsime apginti, kad savosios laisvės dabar yra viršesnės nei pareigos. Kad mūsų pačių nuostata nesikišti, nes tai ne mano reikalas, dar turėsiu kokių nemalonumų, jau yra visuotinai priimtina norma. Tad studentas, nepasidavęs Seimo nario Vinco Babiliaus gundymams nekviesti policijos į eismo įvykio vietą atrodo kaip koks Betmanas.
Patyčias suvokiu ir dar platesne reikšme. Tarsi patyčia atrodo ir šiomis dienomis paskelbta gyventojų apklausos nuomonė, skelbianti, kad ministro pirmininko pareigas labiausiai tinka užimti arba Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė, arba Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Šio politiko populiarumas auga tarsi ant mielių – kaip kažkada juokdario Arūno Valinsko. Mat žmonės, žiūrėdami televizijos laidas, įsivaizduodavo jį esant labai teisingu kovotoju: oi kokias gi taiklias, aršias dainuškas tose laidose dainuodavo Donalda Meiželytė! Beje, matyt, už tą savo „kovingumą“ taip pat susižavėjusių žiūrovų valia patekusi į Seimą. Smagi ji mergiščia, bet kaip politikė – tuščia vieta. Na, dabar į jos vietą jau ateis burleskos šokėja – o ką – juk žiūrovams patinka! Jei televizija ją rodo, tai reikia rinkti…
Niekaip kitaip kaip patyčiomis negaliu pavadinti dalies mūsų rinkėjų naivumo artėjant naujiems Seimo rinkimams vėl ant to paties grėblio minti. Ar tik nemanoma, kad premjeru tapęs milijonierius V. Uspaskichas sumažins mokesčius, padidins pensijas ar bent jau atpigins „Kėdainių konservų“ produkciją?.. Manau, kad taip ir galvoja, nes įvairiuose žmonių susibūrimuose girdžiu samprotaujant, esą geriau valdžioje tebus turtus susikrovę – gal mažiau vogsią! Na, Duok Dieve, kad aš klysčiau, ir po rinkimų mūsų gyvenimas taip pat kiltų, kaip ant mielių dabar kyla populistinių pažadų nevengiančių politikų reitingai.
Ar ne patyčios, kai degalinių švieslentėse benzino kaina šoktelėjo per penkis litus? Nesu siaurakaktė, kad nesuvokčiau, kokie ekonominiai, o ypač politiniai procesai vyksta visame pasaulyje ir kad naftos kainos – ne mūsų valioje. Bet ketverius metus marinti minimalų atlyginimą Lietuvoje – tai jau darosi visiškai nebepateisinama valdžios politika. Tie pora šimtų litų neatsvertų augančių maisto, šildymo, degalų kainų, bet būtų tarsi moralinė kompensacija tiems žmonėms, kurie vis dar dirba už tokį atlyginimą. Bet ar tikrai dauguma dirba tik už 800 litų? Mokesčių inspekcija šiomis dienomis paprašė pasiaiškinti apie 3000 rizikingiausių verslo įmonių, ar jos nepiktnaudžiauja įdarbindamos darbuotojus ne visai darbo dienai, kurie faktiškai dirba visą darbo dieną ir dalį užmokesčio gauna „vokeliuose“. Dar 1885 mokesčių mokėtojams bus pateikti klausimai dėl išmokų individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Pripažinkime, gi toleruojame tą „vokelių“ sistemą ne tik bijodami pakelti balsą prieš darbdavį, bet dar ir todėl, kad pripratome tiesti ranką į valstybės kišenę – kompensacijų, pašalpų. Kai kam taip gyventi lengviau. Štai mikroautobuse viena keleivė paprašė bilietuko, tai sulaukė visų kitų pasipiktinimo: atsirado mat kontrolierė! O tie besipiktinantys važiuodami tarpusavyje dejavo apie mažas pensijas – taip ir nesuvesdami galų, kad ką tik leido nesąžiningam vairuotojui dalį tos jų pensijos į asmeninę kišenę įsidėti. Argi nesityčiojam patys iš savęs?
Vilija BUTKUVIENĖ
