Žurnalisto pastabos

Žolė ta pati, tik kaina kita

Tikrai su profesoriumi Povilu Gyliu kartu nestovėjau prie prekybos centro lentynos, bet šią savaitę žiniasklaidoje išplatintas jo komentaras apie maisto produktų kainas sutapo su mano mintimis žvelgiant į kasos čekį. Rodos, nepirkau nieko, ką galima pavadinti prabangos prekėmis, bet galutinė suma – įspūdinga. Mat, žiūriu, kad mėgstamos kavos pakelis pastaraisiais mėnesiais pabrangęs vos ne trimis litais, pienas – keliasdešimt centų, sūris – keliais litais, duona ir ta brangsta kaip benzinas…

„Vis dar galiu sau leisti nusipirkti „Rokiškio“ sviesto. Bet prieš metus jis kainavo maždaug 3 litus 70 centų, o dabar kainuoja apie 4 litus 90 centų. Kas man gali paaiškinti, kodėl sviesto kaina per metus padidėjo 1 litu 20 centų? Gal žolė pabrango?“ – minėtame komentare svarsto Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas P. Gylys. Toks pat klausimas kankina ne tik mano studijų metų profesorių, bet ir kiekvieną pirkėją, netgi tą, kuris uždirba gerokai daugiau nei minimalų atlyginimą.

Jokia jau ne naujiena, kad kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei Europos Sąjungoje. Prekybininkai tai aiškina brangstančia žaliava ir padidėjusia maisto prekių paklausa Europoje. Tuo metu rinkos tyrimai rodo, kad prekybos tinklai, didindami kai kurių maisto prekių kainas, bando kompensuoti kitus savo nuostolius.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, praėjusiais metais kai kurie maisto produktai Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, vidutiniškai brango gerokai daugiau. Pavyzdžiui, pieno, sūrio ir kiaušinių produktų kainos Lietuvoje pakilo 10 proc., ES – tik 1,4 proc., aliejaus ir riebalų Lietuvoje – 14,6 proc., ES – 2,6 proc., vaisių Lietuvoje – 13,8 proc., ES – 4,8 proc., daržovių Lietuvoje – 26,8 proc., ES – 11,2 proc., duonos ir grūdų produktų Lietuvoje – 6,3 proc., ES – 2,1 procento.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys viename straipsnyje yra teigęs, kad netolygų kainų didėjimą Lietuvoje ir ES galėjo lemti įvairios priežastys. Mokslininko žiniomis, 2010-ųjų grūdų derlius Lietuvoje beveik nesiskyrė nuo 2007–2008 metų, gyvulių pernai paskersta 9 proc. daugiau, žaliavinio pieno supirkta vos 2 proc. mažiau. Pokyčiai ryškesni tik 2010 metų paskutinį ketvirtį, kai žemės ūkio produktų supirkimo kainos buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus: net 45 proc. pakilo augalininkystės produktų kainos, daržovių – 50 proc., bulvių – 68 proc., vaisių – 2,5 karto. Vis dėlto mokslininkas įtaria, kad Lietuvos prekybininkai, o ir perdirbėjai brangina produktus ne vien dėl objektyvių priežasčių. „2007 metų pabaigoje–2008-ųjų pradžioje, kai buvo didžiausios kviečių supirkimo kainos, juoda duona kainavo maždaug 3,9 lito už kilogramą. Dabar, kai žaliavos supirkimo kainos pakilo į tą patį lygį kaip 2008 pradžioje, kilogramas juodos duonos kainuoja jau 5,6 lito. Taigi grūdų supirkimo kainos – tos pačios, o duona gerokai brangesnė“, – nurodė pavyzdį mokslininkas. A. Gapšys nesutinka su dažnai pateikiamu argumentu, kad duona turėtų brangti dėl didėjančių grūdų supirkimo kainų: duonos kainoje jų dalis sudaro tik apie 10 proc., todėl grūdams pabrangus dvigubai, duonos kaina galėjo pakilti ne daugiau kaip 5 procentais. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad kritus grūdų supirkimo kainai Lietuvos prekybininkai ir kepėjai duonos gaminių dažniausiai neatpigina, taip pat elgiasi ir mūsų šalies degalų pardavėjai, kai pasaulinėje rinkoje krenta naftos kaina – esą jie tebeprekiauja brangiai anksčiau pirktomis atsargomis. Tai tik įrodo, jog Lietuvoje tiek prekyboje, tiek maisto perdirbamojoje pramonėje vyrauja monopolistinės struktūros ir trūksta konkurencijos.

Profesoriaus P. Gylio požiūriu, maisto kainų augimą lemia ne tik objektyvūs veiksniai – didėjanti paklausa (na, jei ne Lietuvoje, tai Europoje) ir brangstantis kuras, bet ir spekuliavimo veiksnys. „Maisto kainas užkėlė ir spekuliantai“, – tiesiai šviesiai konstatuoja P. Gylys.

„Ar tikrai sviestui taikoma 20 procentų nuolaida?“ – viename prekybos centre apdairiai manęs pasiteirauja pagyvenęs vyriškis. Žiū, tikrai. Paimsiu, kaip ir kiti pirkėjai, du pakelius. Pravers. Skaičiau, kad Lietuvoje, o ir rajone sparčiai mažėja karvių. Tad nenuostabu, jei tuo bus paaiškinta nauja, žinoma, didesnė sviesto kaina.

Vilija BUTKUVIENĖ