Žurnalisto pastabos

Tegul pildosi


Ryškiausias vaikystės vasaros prisiminimas susietas su tuometės tradicinės šventės Minijos slėnyje „Šokim trypkim, linksmi būkim!“ laukimu. Gargždiškiai mėgo šį renginį – suvažiuodavo giminės, draugai iš kitų Lietuvos kampelių. Mes, vaikai, iš ankstyvo ryto bėgdavom į mugę nusipirkti saldainių „Meška šiaurėje“ ar „Ananasinių“. Juk sovietmečiu tokių saldumynų stigo, jų iki soties, jei būdavai kokioj darbo ir poilsio stovykloj keliasdešimt rublių


užsidirbęs, galėjai prisivalgyt ir limonado „Diušės“ prisiragaut tik tokiame visuotiniame renginyje. Suplaukdavo į šventę būriai šokėjų, dainininkų ne tik iš rajono, o ir iš sovietų Sąjungos. Tačiau vis tiek gražiausias ir veržliausias, žinoma, buvo mūsų „Minijos“ – tada dar jaunas, besiformuojantis kolektyvas. Lietuvos televizijos diktorių balsais apie mūsiškių pasirodymą pranešdavo Juozas Gutauskas ir Danutė Galminienė – plodavom delnų negailėdami.


Susėsdavo ant dekių (teatleis man garbieji kalbininkai, niekas kitaip tų pakločių nevadindavo) plačios giminės, pasitiekdavo lašinukų, duonos, agurkėlių, kas be ko, kur buvęs ar nebuvęs ir butelaitis atsirasdavo… Vėlgi tenepasmerkia mano prisiminimų dabartinių blaivių švenčių organizatoriai – tiesiog pasakoju taip, kaip būdavo. Susirinkdavo tiek žmonių, kad leidžiantis piliakalnio keliu matydavai įvairiaspalvę minią, kurioje nebuvo vietos obuoliui nukristi. O kai pavakare balsingasis gargždiškis Vaclovas Grigalauskas dainuodavo, tai jam ne ką mažiau plodavo nei kokiai Nelei Paltinienei.


Keitėsi laikai, keitėsi požiūriai – išblėso ir „Šokim trypkim, linksmi būkim!“ populiarumas. Tačiau, manau, būtent šis renginys yra Gargždų gimtadienio šventės prototipas…


Nuo pirmadienio pliaupiantis lietus tarsi kėsinosi sukliudyti svarbiausiam Gargždų miesto 758-ojo gimtadienio šventės organizatorių sumanymui. Juk pirmą kartą nutarta visus renginius šiandien daryti po atviru dangumi senajame Gargždų parke. Čia numatyta ir iškilmingiausia šventės dalis: mero inauguracija, Garbės piliečio ir rajonui nusipelniusių žmonių apdovanojimai atminimo ženklu. Parko scenose numatyti ir įvairūs koncertai, saviveiklininkų pasirodymai, lietuviško kino festivalis.


Taigi, įdomumo dėlei dar kartą prisiminkime pirmąsias Gargždų paminėjimo datas istoriniuose šaltiniuose. Anksčiausia Gargždų (Garisda) paminėjimo data – 1253 metų balandžio 5-oji aptikta miestui jubiliejinių metų išvakarėse. Ją archyvuose iššifravo gargždiškė istorikė, knygos „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ autorė Janina Valančiūtė. Beje, kai minėtas leidinys skaitytojus pasiekė 1998 m. (pakartotas 2003 m.), istorikė dar nebuvo spėjusi įsigilinti į Kryžiuočių ordino karo kelių aprašymus, užimtų žemių dalybų dokumentus lotynų ir vokiečių kalbomis, tuo labiau, kad jie itin sudėtingi, painūs, juose nemažai techninių perrašymo klaidų. Minėtą miesto paminėjimo datą istorikei pavyko aptikti XIII a. užimtų žemių dalybų tarp Kryžiuočių ordino ir Kuršo vyskupo dokumentuose. Kuršo vyskupo rašte Gargždai dar kartą minimi ir 1253 m. liepos 20 d. „Ką gali žinoti, gal ateityje išsamesnis XIII a. šaltinių studijavimas gali „pakoreguoti“ Gargždų anksčiausio paminėjimo datą, tačiau kol kas balandžio 5-ąją turime pripažinti tikruoju Gargždų gimtadieniu“, – interviu yra sakiusi Gargždų miesto garbės pilietė, istorikė J. Valančiūtė.


Klaipėdos rajono centro Gargždų gimtadienio šventinio minėjimo tradicija, vadovaujant tuometei Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerei Rūtai Cirtautaitei, kryptingai ir sistemingai pradėta diegti prieš aštuonerius metus – jubiliejiniais miestui metais. Manyčiau, kad 2003-ųjų metų šventinės programos „Mano Gargždai“ kūrybiškumu ir iniciatyvų gausa dar nepralenkė jokia kita. Šventei tada pasirinkta Žolinės data – ji tapo tradicinė. Vadovautasi ne istoriniu, bet praktiškumo požiūriu: pasitaikantis ilgasis savaitgalis visada leis planuoti daugiau renginių, be to, dar galima pasikliauti ir vasarišku oru, be to, etnologas, profesorius L. Klinka siūlo Žolinę panaudoti kaip giminių susibūrimo bendruomenių šventę – tai esą pilietiškumo pagrindas. Per aštuonerius metus gargždiškiai priprato, kad miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio viduryje. Gaila, kad šį svarbiausią rajono renginį išblaško dar ir kitose rajono vietovėse vykstančios vietinės šventės. Tikriausiai tokią situaciją būtų įmanoma pakeisti suderinus planus metams?


Prieš aštuonerius metus švenčiant jubiliejinį miesto gimtadienį „Bangos“ rubrikoje „Miestiečių žvilgsnis“ buvusi Gargždų merė, sąjūdietė Žibutė Gincienė linkėjo miestui tapti žydinčiu. Nuoširdus linkėjimas išsipildė. Tegul pildosi ir kitos svajonės apie mūsų miestą – apie jas šiandien interviu laikraščiui pasakoja vicemeras Egidijus Skarbalius. Jei ne dabar, tai bent po kelerių metų. Įgyvendinant idėjas tereikia nedaug… kūrybiško, nesavanaudiško, pasiaukojančio triūso miesto ir miestiečių labui.


Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių