Teatralizuotos ekskursijos „(Ne)išgalvota Volmerių istorija“ dalyviai, pažiūrėję nuotraukas lauko ekrane, įsiamžino ant Vėžaičių kultūros centro, įkurto buvusiose dvaro arklidėse, laiptų. „Arklių, žinoma, jau seniai čia nėra, o jų, remiantis istoriniais šaltiniais, dvaro laikais buvę gal 16“, – sakė direktorė D. Ciparienė (dešinėje priekyje).

Vėžaičių kultūros centras Pasaulinės turizmo dienos proga visus norinčiuosius pakvietė į teatralizuotą ekskursiją „(Ne)išgalvota Volmerių istorija“. Tokias ekskursijas buvusio Volmerių dvaro teritorijoje Vėžaičiuose planuojama rengti ir ateityje. Pažinti buvusių dvarininkų gyvenimą, sužinoti istorinių faktų ir pikantiškų detalių ekskursijų dalyviams pasiruošę padėti į dvarininkų personažus įsijautę, dvaro laikų kostiumais pasipuošę Kultūros centro darbuotojai.
Idėją įkvėpė aplinka
„Idėja rengti ekskursijas apie Volmerių istoriją mums kilo neatsitiktinai. Daugiau nei 300 metų grafų Volmerių dinastija Vėžaičiuose valdė dvarą, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. pradžios. Keturios Volmerių kartos ne tik vystė žemės ūkį, spirito varykloje virė degtinę, bet ir pastatė bažnyčią, kaupė biblioteką, užsiėmė švietėjiška kultūrine veikla“, – pasakojo Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė.
Ekskursiją pakviesti pradėti Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios, kurią 1874 m. pastatė Kazimieras Volmeris, šventoriuje, skambant kanklių melodijoms, kurias atliko kanklininkė Ramutė Pozingienė, ekskursantai domėjosi bažnyčios meno kūriniais, buvusios Volmerių koplyčios, vadintos „grabulka“, ir ten palaidotų grafų palaikų likimu.
Klaipėdos rajono savivaldybės strateginiuose planuose yra numatyta sutvarkyti dvaro parko teritoriją pagal šiuo metu rengiamą dvaro parko tvarkybos darbų projektą ir įamžinti grafų Volmerių atminimą, sutvarkant kapavietę Vėžaičių civilinėse kapinėse.
„Projekte jau numatyti ir liepteliai per Skinijos upę, ir takeliai. Jais ateityje bus saugiau vesti ekskursijas iki buvusio jėgerio namo už raudonųjų vartų, kurie dvaro laikais atliko ūkinę funkciją – pro juos veždavo ir derlių į iki šiol tebestovintį svirną, ir pasiekdavo karvides“, – būsimais pokyčiais parko teritorijoje dalijosi Vėžaičių kultūros centro direktorė. Gali būti, kad ateityje ekskursantai bus atvesti iki buvusių dvaro karvidžių, kurių grindys buvo iš ąžuolo. Būtų smalsu pamatyti, jei šio pastato savininkas sutiktų ir dalelę tų grindų, kurios prilygo šildomoms, atidengtų.
„Mūsų tikslas ir pasirinkta ekskursijos forma skiriasi nuo muziejų organizuojamų ekskursijų. Teatralizuotoje ekskursijoje norime ne tik pateikti istorinių faktų apie dvarą, bet ir vizualiai nukelti į tuos laikus, kai takeliais spacieravo grafai, todėl keturioms Kultūros centro darbuotojoms, kurios ir veda ekskursiją, įsigijome specialius kostiumus. Manau, kad ateityje galėtų atsirasti ir naujų dvaro personažų, pavyzdžiui, prievaizdo ar ekonomės“, – dėstė kūrybinių sumanymų nestokojanti D. Ciparienė.
Veikiantys pastatai
Buvusį Volmerių spirito varyklos pastatą prieš keletą metų ryžosi restauruoti verslininkas Antons Kontautas ir pritaikyti jį kitoms reikmėms – privatiems globos namams. Teatralizuotos ekskursijos dalyviai „Senjorų dvaro“ rožyne išvydo tapančią merginą, kuri įkūnijo grafaitę Juzefą Gorskytę. Jos tapytas Šv. Kazimiero paveikslo originalas šiuo metu kabo bažnyčios zakristijoje.
Vienas iš išlikusių Vėžaičių dvaro statinių – Edvardo Volmerio pastatytos arklidės, kuriose veikia Vėžaičių kultūros centras ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialas. Pirmą kartą kultūros paveldo objektas restauruotos ir kultūriniam gyvenimui prikeltas XX a. 9-ajame dešimt­metyje, o ką tik baigti fasado atnaujinimo darbai. Vėžaičių kultūros centro direktorė kviečia stabtelėti prie įstaigos lango prie laukujų durų, kuriame įrengtas lauko ekranas: „Jame galima pamatyti besikeičiančias grafų nuotraukas, susipažinti su to laikotarpio apranga. Deja, skaitmeninant nuotraukas neįvardyta, kas kurioje nuotraukoje, nėra nei pavardžių, nei datų. Didžiausias darbas būtų, jei galėtume tai atsekti. Nuotraukos – iš Žemaičių muziejaus „Alka“ lobynuose saugomų grafų Volmerių albumų.“
Dvi valandas trukusioje teatralizuotoje ekskursijoje, kuri baigėsi istoriniais šokiais, skambėjo žemaitiška kalba, juk yra duomenų, kad paskutinis dvaro valdytojas Vaclovas Volmeris kalbėjo žemaitiškai. D. Ciparienė sakė, kad idėjų tobulinti ekskursiją yra, todėl atidžiai buvo išklausyti ekskursantų įspūdžiai.
Jau tris kartus Vėžaičių kultūros centras organizavo Volmerio vakarienę, į ją planuoja pakviesti ir kitą vasarą, o rudenį vėl lauks „Meno menė“ ir susitikimai su įdomiais žmonėmis bei teatralizuota ekskursija „(Ne)išgalvota Volmerių istorija“, kuri gali tapti puikia pramoga bendruomenėms, darbo kolektyvams ar šeimos šventės dalimi. Kad jėgos neapleistų, dalyviai bus ir pavaišinti, ir pasodinti.
Dėl ekskursijų kreipkitės į Vėžaičių kultūros centrą arba sekite informaciją Vėžaičių kultūros centro feisbuko paskyroje.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių