Vėžaičių kultūros centras: dvariškumo ir žemaitiškumo dermėje
Vėžaičių kultūros centras yra vienintelis Klaipėdos rajone, įsikūręs dvarvietėje, keturių kartų grafų Volmerių buvusiose arklidėse. Pastatas pastaraisiais metais renovuotas dukart: 2012 m. ir 2024 m. Dvaro didinga praeitis įpareigoja puoselėti istorinę atmintį, o priklausymas etnografiniam Žemaitijos regionui skatina nepamiršti žemaičių kalbos, tradicijų, aprangos.
Vėžaičių kultūros centras įprasmina dvariškos ir žemaitiškos kultūrų darną. Istoriniai šaltiniai byloja, kad paskutinis Volmerių dvaro šeimininkas, grafas Vaclovas Volmeris kalbėjo žemaitiškai. Tad tai – akivaizdus įrodymas, kad dviejų kultūrų sinergija visgi yra įmanoma.
Strategijoje – grafų istorinis palikimas
Vėžaičių KC direktorė D. Ciparienė akcentuoja, kad jų Kultūros centro tikslas – gilintis, puoselėti ir pateikti visuomenei kiek įmanoma daugiau informacijos apie dvarišką kultūrą, suteikti galimybę vietiniams pamatyti ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų kuriamą meną, taip patenkinti kultūrinius, edukacinius, saviraiškos poreikius.
D. Ciparienė atvirai sako, kad kartais nelengva įrodyti dvariškos ir žemaitiškos kultūros sąsajas: esama ir skeptiško požiūrio. „Tačiau mes tai darome žingsnis po žingsnio ir vis labiau įsitikiname, kad mūsų misija yra suderinti šias kultūras, kurios natūraliai šalia viena kitos vystėsi. Volmerių dvaras garsėjo švietėjiška veikla, būtent šioje Žemaitijos žemėje grafai pastatė Vėžaičių bažnyčią, įkūrė mokyklą, o prasidėjus kino erai organizuodavo filmų peržiūras, į kurias kviesdavo ir savo dvaro darbininkus. Su jais grafas Vaclovas Volmeris kalbėdavosi žemaitiškai. Tai yra stiprus pagrindas gaivinti istorinę atmintį, ieškoti kultūrinių sąsajų“, – „Bangai“ kalbėjo Vėžaičių KC vadovė.
Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros strategijoje iki 2030 m. numatyta prioritetinė kryptis – grafų Volmerių šeimos palikimo istorijos aktualizavimas ir viešinimas. Ši prievolė atitenka būtent Vėžaičių KC.
„Laikydamiesi Volmerių dvaro tradicijų puoselėjimo strateginės krypties turime įveiklinti ir padaryti prieinamas lankytojams sukauptas ir saugomas muziejines vertybes. Mums reikia pasirengti naujų ekspozicijų, ekskursijų programų bei edukacinių veiklų. Svajojame, kad pasitaikius galimybei tame pačiame pastate esantis J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas būtų perkeltas į kitas patalpas, tai veiklai labiau pritaikytas miestelio centre. Tada atsilaisvinus patalpoms jose puikiai įsikurtų Volmerių dvaro ekspozicija, kuri taptų labiau prieinama lankytojams“, – ateities vizijas dėsto D. Ciparienė.
Atsinaujino reikalingą bazę
Pernai Vėžaičių KC ženkliai sustiprino dvariškos kultūros puoselėjimui reikalingą bazę: įsigytos moteriškos dvaro sukneles ir vyriškos dvaro aprangos bei aksesuarai, dirbtinių gėlių puokštės ir kiti sceniniai rekvizitai.
2024 m. gavus papildomai lėšų dvaro stiliumi suremontuota ir svečių priėmimui pritaikyta kultūros centro I aukšto svetainė. Joje senoviško stiliaus baldai ir kiti rekvizitai tarnauja renginių metu paruošiant sceną.
Šios investicijos, sietinos su minėtos strategijos prioritetinės krypties įgyvendinimu, yra iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.
„Ieškome ir kitų finansavimo būdų, taip pat ir projektinių. Pernai pateikėme projekto „(Ne) išgalvotos grafų Volmerių istorijos“ paraišką Lietuvos kultūros tarybos projektų rėmimo fondui. Deja, finansavimas negautas. Vėžaičių KC anksčiau į šį fondą nebuvo pateikusi nė vienos paraiškos“, – primena antrus metus VKC vadovaujanti D. Ciparienė.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės projektinių lėšų 3 projektams, tarp jų ir tarptautiniam, VKC gavo 5 354 eurus.
Patrauklus, prasmingas, įtraukus
Praėjusias metais Vėžaičių KC startavo „Meno menės“ renginių ciklas, atspindintis dvaro kultūrines tradicijas. Jis patraukė centro lankytojų dėmesį. Akivaizdus domėjimasis tiek dvarų istorija, tiek juose klestėjusiais menais pritraukė būrius žmonių į teatralizuotas ekskursijas „(Ne)išgalvota Volmerių istorija“, edukacijas „Tapymas su Volmerytėmis“.
„Meno menės“ renginiuose dalyvavusi žinoma aktorė, režisierė, renginių vedėja, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė įsitikinusi, jog Lietuvos dvarų kultūros paveldas – svarbi tautos tapatybės dalis. Dvarai visuomet būdavo šviesuomenės susitikimų vieta ir kultūros židinys. Dvaro šeimininkai ypatingai vertino meną, kaupdavo meno darbų kolekcijas, mėgdavo rengti įvairius pasibuvimus. „Vėžaičių miestelio istorija yra neatsiejama nuo Volmerių dvaro istorijos. KC direktorė Diana Ciparienė drauge su kolektyvu kūrybingai derina Volmerių dvaro istorijos ir tradicijų puoselėjimą bei žemaitiškojo rajono etnoso išlaikymą. Gal ryškiausiai tai atsispindi didžiosiose šventėse – Volmerių dvaro vakarienėje ir tradicinėse Oninėse“, – atkreipia dėmesį doc. V. Kochanskytė. Jos pastebėjimu, „Meno menėje“ yra išmaniai vystoma dvarų kultūros tradicijų plėtotė – kultūros centro kolektyvai drauge su profesionalais kuria programas įvairioms progoms.
„Vėžaičių KC gyvenimas – patrauklus, prasmingas, įtraukus, uždegantis, džiuginantis įdomiais projektais, turtinančiais vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Pagarba ir padėka direktorei Dianai Ciparienei su didžiule energija, atsidavimu vadovaujančiai Kultūros centrui, plėtojančiai kūrybines bei švietėjiškas veiklas, skleidžiančiai pozityvią nuotaiką“, – „Bangai“ komentavo doc. V. Kochanskytė.
Volmerių vakarienė – europietiškas paprotys
Vėžaičių kultūros centre atgaivinant dvariškas tradicijas kelią skinasi dar viena naujovė, jau tampanti tradicija – trejus metus liepos mėnesį organizuojama Volmerių vakarienė. Yra prielaidų, kad europietišką išsilavinimą turėję grafai Volmeriai nebuvo abejingi tuometinėms kultūrinio gyvenimo madoms. XIX–XX a. dvaruose vasarą virdavo kultūrinis gyvenimas – iš Europos miestų į savo atostogų rezidencijas sugrįžę didikai nešė į dvarus europietiškus papročius ir gastronomines tradicijas. Etnologė Gražina Kadžytė pažymi, jog vasarą dvarai tapdavo savotiškomis kultūros salomis, kur vykdavo įvairūs koncertai, teatro trupių pasirodymai, būdavo pasikviečiami profesionalūs muzikantai.
Volmerių vakarienės idėja suvienijo Vėžaičių KC ir toje pačioje dvarvietėje įsikūrusių „Senjorų dvaro“ savininko, UAB „Alkanta“ direktoriaus Antono Kontauto kūrybines pajėgas.
Volmerių vakarienė dukart vyko dvaro teritorijoje, kurioje yra globos namai „Senjorų dvaras“. Šie namai yra viename iš Volmerių dinastijai priklausiusio, pirmą kartą 1567 metais paminėto, dvaro pastatų: anksčiau čia buvo bravoras.
UAB „Alkanta“ direktorius A. Kontautas ne kartą yra akcentavęs, kad jam Volmerių dvarvietės atgaivinimo idėja yra labai artima, jis mato aktyvias Vėžaičių KC pastangas ir visada yra pasiryžęs bendradarbiauti.
Volmerių vakarienės renginys – tik viena iš idėjų, kuri skatina Kultūros centro ir šalia esančio verslo bendradarbystę. Kasdienėje veikloje „Senjorų dvaro“ gyventojai – nuolatiniai Kultūros centro renginių, parodų lankytojai, nuoširdžiai vertinantys galimybę mėgautis kokybiškomis kultūros paslaugomis.
Stiprina etnografines tradicijas
Vėžaičių seniūnija yra žemaitiškojoje Klaipėdos rajono etnoso pusėje, tad Kultūros centras paraleliai su dvariška kryptimi puoselėja ir žemaitiškąją kultūrą: kalbą, aprangą, tradicijas. „Įgyvendindami etninės kultūros projektą „Palėkėms kāp atradėms“ bei bendradarbiaudami su kitomis rajono švietimo bei kultūros įstaigomis, organizavome renginius, skirtus prioritetiniams Žemaitiško rašto metams paminėti. Suorganizuota daugiau kaip 10 renginių žemaitiškumui puoselėti: skaitymų konkursas, rašto ir istorijos pamokėlės, spektakliai, parodos ir kt.“, – primena D. Ciparienė.
Stiprinant žemaitiškos kultūros kryptį bendradarbiaujama su Girininkų bendruomene rengiant jų tradicinę šventę „Amatas puošia, rengia, maitina“, o su Vėžaičių pagrindine mokykla vykdomas projektas „Žemaitiu rokunda“.
Kultūros centre tradiciškai vyksta Žemaitijos regiono kanklininkų festivalis „Mes Žemaitėjės vākā“, o šiemet jungtinis kanklių koncertas vyks balandžio 30 d.
Viena didžiausių ir jau daugiau nei šimtmetį skaičiuojanti Oninių šventė Vėžaičiuose taip pat reprezentuoja ir žemaičių kultūrą.
„Žemaitiškoji kultūros kryptis man labai artima. Esu Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė, vadovauju Klaipėdos rajono žemaičių draugijai“, – sako D. Ciparienė.
Nuolat siekia tobulėti
2024 m. Kultūros centre veikė 4 meno kolektyvai: suaugusiųjų kanklių ansamblis „Jovaras“, vaikų kanklių ansamblis „Girelė“, moterų vokalinis ansamblis „Melodija“, Lapių moterų ansamblis, šokių studija „Karuselė“, dainavimo bei teatro studijos. Iš viso pernai saviveikloje dalyvavo 143 dalyviai. Šiuose kolektyvuose dalyvauja vaikai, paaugliai ir suaugę žmonės.
Vėžaičių KC kolektyvai aktyviai koncertuoja, sulaukia kvietimų atlikti savo koncertines programas išvykose. Pernai koncertavo 63 kartus, iš kurių – 38 koncertai išvykose.
„Manau, kad visada yra kur tobulėti siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Didžiulis salių užimtumas repeticijoms bei renginiams yra geriausias rodiklis, kad mūsų centras ugdo ir vienija gausų būrį saviveiklininkų, turi ir plečia renginių lankytojų, Kultūros centro rėmėjų, partnerių ir bičiulių ratą“, – atkreipia dėmesį D. Ciparienė.
Vėžaičių KC saviveiklininkai yra nuolatiniai ne tik Vakarų Lietuvos dainų švenčių, bet ir Lietuvos dainų švenčių dalyviai. 2024 m. šimtmetį mininčioje Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ centrui atstovavo itin gausus būrys šokėjų, kanklininkų (daugiau nei 70). Choreografė Ingrida Sutkienė pakviesta būti Šokių dienos asistente.
Pernai keturiems Kultūros centro mėgėjų meno kolektyvams Lietuvos nacionalinis kultūros centras suteikė II kategoriją pagal meninį lygį ir veiklos rezultatus. Kolektyvams vadovauja Ramutė Pozingienė (kanklių ansambliai „Girelė“ ir „Jovaras“), Ingrida Sutkienė (šokių studija „Karuselė“), Daiva Šilinskienė (moterų vokalinis ansamblis „Melodija“).
Atvirumas ir viešumas
2024 m. Vėžaičių KC bei Lapių skyriuje įvyko 92 renginiai, juose apsilankė apie 15 tūkstančių lankytojų. Buvo suorganizuota 18 edukacijų, 7 parodos.
Vėžaičių KC didelį dėmesį skiria savo veiklos viešinimui ir renginių sklaidai. Pernai spaudoje, portaluose paskelbta 14 publikacijų apie VKC vykdomus projektus bei kitas kultūrines veiklas, paruoštos daugiau kaip 45 afišos.
Kaip dar vienas svarbus kultūrinės traukos objektas tampa VKC rengiamos parodos. Per 2024 m. organizuotose parodose lankėsi daugiau nei 2 400 lankytojų „Kultūros centras atviras darbo dienomis nuo ryto iki vėlyvo vakaro (vyksta repeticijos), renginių metu, savaitgaliais ar švenčių dienomis sulaukiame lankytojų“, – į Kultūros centro atvirumo politiką dėmesį atkreipia direktorė D. Ciparienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
VKC nuotr.
Komentarai
Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Egidijus MILTAKIS:
– Vėžaičių miestelis susiduria su nemaloniu kontrastu – gili ir turtinga istorija, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių menkai išlikęs materialusis istorinis ir kultūrinis paveldas. Kultūros centru, svarbia miestelio vizualinio identiteto dalimi ir traukos objektu galėję tapti grafų Volmerių rūmai, deja, neišliko. Pražuvo ir daugelis kitų gražių dvaro pastatų, buvo smarkiai pažeista dvarvietės pirminė struktūra, neliko komplekso vientisumo, nukentėjo dvaro parkas. Nors dedama nemažai pastangų į išlikusių dvaro pastatų ir parko tvarkymą bei priežiūrą, bet visko atkurti neįmanoma. Taip pat išsibarstė arba pražuvo ir dvare sukauptos meninės vertybės, paveikslai, tarp kurių buvo ir Volmerių giminės atstovų portretai, nebeliko ir dvare kauptos bibliotekos.
Viso šio architektūrinio, istorinio ir meninio paveldo netektį bent iš dalies gali kompensuoti istorinės atminties puoselėjimas. Efektyviausias būdas šią atmintį išsaugoti ir ją stiprinti yra nuolatinis istorinės atminties aktualizavimas įvairiais būdais ją pritaikant kasdieninėje veikloje. Ir čia itin svarbus Vėžaičių kultūros centro darbuotojų vaidmuo. Smagu matyti, kad centras šios misijos nesibaimina, jos neapeina, bet suvokia jos svarbą ir išradingai naudojasi Vėžaičių istorijos teikiamomis galimybėmis. Šalia gausių įvairaus pobūdžio centro organizuojamų renginių, veiklų ir projektų savo vietą atranda ir Vėžaičių istorijos, ypač miestelio valdytojų Volmerių šeimos tematikos inspiruoti renginiai, įvairios parodos, viešos mokslinės paskaitos. 2023 m. Kultūros centro iniciatyva po beveik šimto meto Vėžaičių dvarvietėje vėl buvo galima išvysti Volmerių giminės albumą, saugomą Žemaičių „Alkos“ muziejuje. Dar viena veikla, kuria Kultūros centras prisideda prie Vėžaičių istorijos aktualinimo, yra įvairių renginių organizavimas per vieną svarbiausių vasaros renginių Vėžaičiuose – Šv. Onos atlaidus. Šie ilgą istorinę tradiciją turintys atlaidai taip pat siejasi su Volmerių šeimos veikla ir darbais Vėžaičiuose. Būtent šios giliai tikinčios kilmingos šeimos dėka ir finansais buvo pastatytas ir puoselėtas Vėžaičių architektūrinis ir istorinis paminklas, vienas dabartinės vėžaitiškių bendruomenės telkimo centrų – Šv. Kazimiero bažnyčia. Tarp bažnyčioje saugomų meno kūrinių yra ir Marijos Gorskytės-Volmerienės sesers Juzefos Gorskytės tapytų šventųjų paveikslų.
Tad nors Vėžaičiuose rūmų ir grafų neliko, daug ko netekta, tačiau atmintis apie praeitį niekur nedingo, o istorinės atminties, kuri yra vienas svarbiausių bendruomenės identiteto sąlygų, puoselėjimas, yra patikimose Vėžaičių kultūros centro darbuotojų, vadovaujamų nepažabojamos energijos Dianos Ciparienės, rankose. Rezultatai rodo, kad centras nori ir geba pasinaudoti savo miestelio istorija, jos pagrindu generuoti idėjas, paversti jas įdomiomis ir istorinių žinių suteikiančiomis veiklomis.
Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija KAZAKAUSKIENĖ:
– Teko dalyvauti ne viename Vėžaičių kultūros centro pilietiškumo ugdymo, etnokultūros tradicijų puoselėjimo ar kalendorinių švenčių paminėjimo renginyje, kuriuos organizuoja ir kiti kultūros centrai. Mano požiūriu, Vėžaičių kultūros centro veiklos ypatumas labiausiai atsiskleidžia per renginius, susijusius su dvaro ir grafų Volmerių istorijos ir kultūros atskleidimu. Įdomu, kai ši istorija sugyvinama, atgaivinama ir „atvedama“ iki miestelio žmonių, kurie turi galimybę ne tik dalyvauti renginiuose, patys įkūnyti tam tikrus personažus, bet ir susipažinti su profesionaliuoju menu. Sužavėjo centro renginys Tarptautinei teatro dienai paminėti (Grafų Volmerių meno menė), kuriame dalyvavo teatrologė, režisierė dr. Jūratė Grigaitienė, aktorė, režisierė, renginių vedėja doc. Virginija Kochanskytė, dramaturgas, filosofas Arvydas Juozaitis. Organizuojama ir daugiau dvaro kultūros puoselėjimo ir vietos istorijos priminimo renginių: „Tapymas su Volmerytėmis“, teatralizuota ekskursija „(Ne)išgalvota Volmerių istorija“, siuvinėjimo edukacija „Grafienės nosinaitė“, kuriuose dalyvauja ir Švietimo centro TAU senjorai. Centro direktorės Dianos Ciparienės charizmatiška asmenybė ir gebėjimas bendradarbiauti traukia TAU narius ir į kitus renginius (šokių vakaronės, moterų vakaronė „Jausmų simfonija“, „Lietuviškų romansų vainikas“, „Žemaitiu kalbuos diktants“ ir kt.) bei edukacinius užsiėmimus („Kaukių gamyba“, „Trispalvių žvakių liejimas“ ir kt.).
Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia BALIUTAVIČIENĖ:
– Mūsų mokykla vertina bendradarbiavimą su Kultūros centru, ugdant mokinių kultūrinę kompetenciją.
Vėžaičių pagrindinė mokykla ir Vėžaičių kultūros centras bendradarbiauja daugelį metų, vykdant „Etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros Klaipėdos rajone“ projektus. Kultūros centro darbuotojai savo edukaciniuose užsiėmimuose „Tautinių juostų pynimas“, „Margučių vėlimas“, „Senovinių žaislų-lėlių gamyba“, „Žvakių liejimas“, „Adventas. Advento vainikas“, „Lino kelias“, „Žemaitijos istorija ir simbolika“ padeda mokiniams atskleisti etninės kultūros lobyną, tautinį paveldą, tradicijas, Žemaitijos krašto istoriją. Jau tradicija tapo metų pabaigoje organizuoti projekto baigiamąjį renginį, kuriame dalyvauja ir partneriai. Praėjusių metų vakaronėje „Mona krašts – Žemaitėjė“ pasirodė Vėžaičių kultūros centro šokių kolektyvas „Karuselė“, kanklininkų ansamblis „Jovaras“, renginio programą papildė savo žemaitiškais skaitiniais direktorė Diana Ciparienė.
Kultūros centre vyksta tradicinis mokyklos pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas, skirtas Kovo 11-ajai.
Mokykla dalyvauja Kultūros centro iniciatyvose „Trispalvių slėnis“, žemaitiški skaitymai, Oninės Vėžaičiuose.
