2026 metams patvirtinta mažesnė kirtimų norma
Aplinkos ministras Povilas Poderskis savo įsakymu patvirtino 5,7 proc. mažesnę valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą 2026 metams. Tai yra didžiausias kirtimų normos sumažinimas per šį dešimtmetį.
Kirtimų norma valstybiniuose miškuose sumažinta nuo Vyriausybės patvirtintų maksimaliai leidžiamų iškirsti 11 850 ha iki 11 179 ha, o kirtimų apimtys juose – nuo 3 620 iki 3 405 tūkst. kietmetrių medienos. Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos siūlymą dėl Vyriausybės patvirtintos 2024–2028 metų laikotarpio metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos bei nuo 2024 metų įsigaliojusius su miško kirtimais susijusius teisinio reguliavimo pokyčius.
„Noriu pabrėžti, kad metinė kirtimų norma yra viršutinė riba, o ne nurodymas ar planas iškirsti būtent tiek miško. Tai yra maksimalios lubos, kurias viršyti draudžiama, bet pasiekti – neprivaloma. Realus kirtimų mastas gali būti ir mažesnis, priklausomai nuo aplinkybių bei priimamų sprendimų. Kiekvienas hektaras ar medis virš šios ribos jau būtų pažeidimas. Sprendžiant dėl šios ribos buvo atsižvelgta į daugelio suinteresuotų šalių lūkesčius. Ir į bendruomenės siekį kuo labiau saugoti miškus, ir į medienos pramonės poreikį planuoti veiklą bei tiekimo grandines. Mūsų tikslas yra subalansuotas miškų naudojimas, kad Lietuva turėtų ir stiprią pramonę, ir gyvybingus, vertingus miškus. Turime prisiminti nemedieninės miškininkystės teikiamą naudą, o ne tik skaičiuoti parduotą medieną“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Kirtimų normos mažinimą lemia jau įsigalioję arba greitai įsigaliosiantys teisiniai miško naudojimo apribojimai. Nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, draudžiantis paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios šio įstatymo pakeitimai, ribojantys pagrindinius miško kirtimus 20 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir su Baltarusijos Respublika bei 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų. Taip pat aplinkos ministro įsakymais patvirtinti nauji Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių plotai, kuriuose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai.
2023–2028 metų valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo nustatyta Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į šalies miškuose paruošiamos medienos kiekį bei į tolygaus miško naudojimo principus.
Vyriausybė penkerių metų laikotarpiui nustato metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą, o Aplinkos ministerija kasmet paskirsto šią normą atskiriems valstybinių miškų valdytojams. Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas tiek pagrindinių, tiek tarpinių kirtimų pasiskirstymas, tačiau jokiu būdu neviršijant Vyriausybės nustatytos metinės ribos.
Ši norma taikoma visiems valstybiniams miškams – tiek tiems, kurie valdomi patikėjimo teise, tiek esantiems laisvos valstybinės žemės fonde ar kariuomenės poligonuose. Į kirtimų normą taip pat įtraukiamas rezervas, skirtas tik iš anksto nenumatytiems atvejams.
Svarbu pažymėti, kad kirtimų norma nustato tik viršutinę leistiną ribą – ji neįpareigoja miškų valdytojų ją pasiekti, tačiau aiškiai draudžia ją viršyti.
Miško kirtimų normos nustatomos siekiant subalansuoti miškų naudojimą ir jų apsaugą – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miško socialinių funkcijų tęstinumą ir tai, kad miškai būtų naudojami nepažeidžiant jų natūralaus atsikūrimo galimybių.
Pranešimas žiniasklaidai
