Civilinės saugos mokymai: rajono žmonėms rūpi saugumas
Įgyvendinama informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“
Didžiausia auditorija Lietuvoje – taip į praėjusią savaitę Gargždų „Kranto“ progimnazijoje vykusius civilinės saugos mokymus susirinkusiuosius apibūdino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Zubienė.
Bendruomenių lyderiai ir jų nariai, seniūnai, seniūnaičiai, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai, mokyklų ir darželių direktoriai, socialinių įstaigų darbuotojai ir visi, kam rūpi saugumas, gilino žinias, kur ieškoti informacijos ir kas svarbu ruošiantis ekstremaliosioms situacijoms.
Reikia reaguoti į įspėjimus
Šie pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mokymai yra Vidaus reikalų ministerijos inicijuotos informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ dalis. Juos, bendradarbiaudamas su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijos sąjunga (LVBOS), rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
„Visoje šalyje yra vykdoma ši kampanija – organizatoriai akcentavo, kad žmonės per mažai žino, kaip reikėtų elgtis. Apskritai esame jautrūs ir neatsparūs grėsmėms, kadangi ilgus metus gyvenome užliūliuoti ramaus gyvenimo. Siekiant didinti visuomenės atsparumą grėsmėms, kilo šios iniciatyvos idėja“, – mokymų svarbą akcentavo I. Zubienė.
Civilinę saugą sudaro 4 sritys: parengtis, prevencija, reagavimas, atkūrimas. „O ekstremaliųjų situacijų pavojų yra įvairių: gamtiniai, techniniai, ekologiniai, socialiniai“, – teigė vyr. specialistė.
Pasak I. Zubienės, gyventojai, ištikus ekstremaliajai situacijai, pranešimus gali gauti 4 būdais: sirenomis, pranešimais į telefoną, Lietuvos televizijos ir radijo pranešama informacija bei iš pareigūnų. „Valstybė užtikrina, kad apie galimą grėsmę gautume pranešimus. Ką tokiu atveju daryti? Turime pavyzdžių, kai žmonės nereaguoja į sirenas. Jie atsako, kad žino, jog kaukia sirenos, bet dėl ko – ne. Sirenos atkreipia dėmesį, tad reikia suklusti. Didžiausią nerimą kelia mūsų nereagavimas“, – problemą pažymėjo pranešėja.
Ji mokymų dalyviams pasakojo, kad tiek suaugusieji, tiek mokiniai dažnai neatkreipia dėmesio ne tik į sirenų kauksmą, bet ir į trumpuosius pranešimus telefone. „Teko pastebėti, kad mokiniai, gavę tokį pranešimą, išjungia jo net neperskaitę. Pasak moksleivių, jie galvoja, kad čia nieko rimto. Mūsų abejingumas kelia nerimą, į gautus pranešimus, sirenas turėtume reaguoti“, – kalbėjo I. Zubienė.
Ji teigė, kad jei žmonės gyvena tokioje vietoje, kur sirenų nesigirdės, o telefonas – išjungtas, informaciją teiks televizija ir radijas. Kaip informavo R. Uosytė, Klaipėdos rajone šiuo metu yra 9 sirenos.
Tinkamam pasiruošimui – šeimos planas
Mokymų metu I. Zubienė pristatė, kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statinys, priedanga ir slėptuvė, taip pat akcentavo, kad informaciją, kur rajone yra šie pastatai, galima rasti puslapyje lt72.lt. Beje, šį tinklalapį pirmame puslapyje nuolatos nemokamai reklamuoja Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kuri neseniai lankėsi Klaipėdos rajone susipažindama su civilinės saugos reikalais, džiaugėsi tokiu laikraščio indėliu pranešant visiems svarbią informaciją.
Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė kalbėjo, kad evakuacijos procesas – organizuotas, sprendimą dėl evakuacijos priima meras. „Evakuacija gali būti skubi ir išankstinė: pavyzdžiui, išankstinė būtų tada, kai vandens lygiai vis kyla, o šalia kaimas, kurį reikia evakuoti. Skubi evakuacija tada, kai būna staigi grėsmė“, – aiškino I. Zubienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad evakuacijos planą rekomenduojama susidėlioti iš anksto. Tai galima padaryti aptarus šeimos planą bei pasirūpinus išvykimo krepšiu. „Išvykimo krepšys yra įvairių formų ir pavidalų: dėžė, maišas, kuprinė, jis laikomas įvairiose vietose: sandėlyje, garaže, automobilyje, spintoje ir pan. Svarbiausia – laikyti visiems šeimos nariams gerai žinomoje vietoje. Patogiau ir praktiškiau – kiekvienam šeimos nariui. Bent du kartus per metus reikia patikrinti ir, esant reikalui, atnaujinti jo turinį: prieš šaltąjį ir šiltąjį sezoną“, – teigė I. Zubienė.
Ji pažymėjo ir tai, jog prie šeimos plano turėtų prisidėti visa šeima, ypač, jei gyvena atskiruose namuose. I. Zubienė atkreipė dėmesį, kad reikia aptarti ne tik, kokie pavojai gali grėsti šeimos aplinkoje, kur slėptis, bet ir kaip evakuotis, kur susitiks šeimos nariai.
Siekė papildyti žinių bagažą
Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorė Raimunda Mockuvienė „Bangai“ komentavo, kad mokymai – itin praktiški, juose dalyvavo nemažai lopšelio-darželio darbuotojų. „Pateikta informacija buvo konkreti ir aiški, ne tik šių dienų kontekste tai svarbu žmogui: rūpintis savo, šeimos, darbuotojų saugumu. Dar vienus civilinės saugos mokymus darbuotojams organizuosime ir sausį“, – teigė R. Mockuvienė.
Kvietinių bendruomenės centro valdybos pirmininkas Gediminas Girgždis civilinės saugos mokymuose dalyvauja ne pirmą kartą, siekė įtvirtinti žinias. „Reikėtų galvoti apie civilinės saugos būstines, kaip jos pritaikytos, pateikti gyventojams informaciją – pereiti prie praktikos. Mūsų bendruomenėje dauguma turi rūsius, tad gali slėptis ten, tačiau ir bendruomenės namuose yra rūsys, kuris gali būti pritaikytas. Gyvename įtemptu laikotarpiu, tad informacija, kaip elgtis, labai svarbi“, – akcentavo G. Girgždis.
VšĮ „Revilita“ vadovė Rekvita Bagdonienė taip pat akcentavo, kad svarbu žinias įtvirtinti. „Praktiniai patarimai, aiški ir naudinga informacija, galėtų tokių mokymų būti ir dažniau. Kolegoms informaciją papasakojau, šnekame ir su žmonėmis su negalia apie civilinę saugą, kaip elgtis, kur kreiptis“, – teigė R. Bagdonienė.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
