Pokytis bus, jei gyvensime tolerancija, o ne tik kalbėsime
Jautri atmosfera vyravo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Tolerancijos dienos proga švietimo, tėvų bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovams, žmonių su negalia teisių gynėjams, regioninės žiniasklaidos žurnalistams diskutuojant apie pagarbą kiekvieno žmogaus teisėms, nuomonių įvairovę, neįgaliųjų integraciją visuomenėje ir ypač mokyklose.
Kai žmonės dalijosi savo asmeninėmis patirtimis, o menininkai tai įprasmino dainomis ir monologais, tai buvo tokios skaudžios, širdis virpinančios istorijos, kad daugelio konferencijos dalyvių akyse spindėjo ašaros.
Renginyje taip pat dalyvavo ir dvi mūsų rajono švietimo atstovės iš Dovilų pagrindinės mokyklos.
Siekis – lygios teisės
„Tolerancija – tai pagarba kiekvieno žmogaus teisei į kitą nuomonę arba tapatybę kasdien ir visur, – sakė Prezidentas ir pabrėžė, kad labai svarbu kažką dėl tos žmogaus teisės daryti ir būti pavyzdžiu. – Man tai yra veiksmažodis, veikla siekiant užtikrinti visiems lygias teises. Džiaugiuosi kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklais.“ Šalies vadovo nuomone, pastaraisiais metais dėl tolerancijos negalią turintiems žmonėms ir jų priėmimo visuomenės sąmonėje vyksta tektoniniai lūžiai. Tai lėmė ilgas darbas. Prezidentas išreiškė viltį, kad pokyčių rezultato, kai mes visi ne kalbėsime, o gyvensime tolerancija, ilgai laukti nereikės.
„Mes vienas kitam galime būti nuostabus atradimas ir taip suteiktume visų gyvenimui daugiaspalviškumo“, – dalydamasi asmeniniais pavyzdžiais kalbėjo ponia Diana Nausėdienė.
Diskusijos dalyviai diskutavo ir apie savivaldos lyderystę ugdant toleranciją mokyklose. Pasak šalies vadovo, viena pagrindinių problemų yra bendradarbiavimo trūkumas. Saugumas yra vienas pamatinių žmogaus ir visuomenės poreikių, jo užtikrinimas lemia žmonių saviraišką, leidžia atsiskleisti geriausioms savybėms. Labai svarbus yra savivaldos vaidmuo: savivalda, laiku užtikrindama pagalbą tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek vaikams, gali ir turi kurti saugią aplinką, o mokyklos bendruomenė, būdama pasirengusi ir turėdama tinkamų žmogiškųjų išteklių, bus atviresnė, tėvai ir vaikai susidurs su mažesniais iššūkiais, o tai lemia sklandesnį įtraukumo procesą ir didesnę toleranciją.
Apie įtraukųjį ugdymą – realiai
Renginyje atvirai kalbėta apie kiekvieno žmogaus individualumo priėmimą. Diskusijoje dalyvavo filme „Aš esu“ savo istoriją papasakojęs informacinių technologijų specialistas Povilas Staniulis, Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Simenauskė, aktorė, režisierė, dramaturgė Andra Kavaliauskaitė.
Apie nepagražintą įtraukiojo ugdymo realybę papasakojo specialioji pedagogė S. Simenauskė. „Jei švenčiame Tolerancijos dieną, vadinasi, tolerancijos dar tikrai trūksta. Turime didelę įtraukiojo ugdymo problemą: kiek vaikų su specialiais poreikiais jau dabar yra, tačiau kiek jų yra išmesta, išprašyta iš mokyklų, nepriimta į jas! Tokie vaikai yra nepatogūs, nes netelpa į mūsų visuomenės nustatytus standartus. Įtraukusis ugdymas labai panašus į važiuojantį traukinį, kuriam bėgius vėliau pastatysime“, – pažymėjo S. Simenauskė. Ji pridūrė, kad neužteks net dešimtmečio situacijai pakeisti.
Šiemet sukanka 20 metų nuo Tarptautinės tolerancijos dienos oficialaus ir viešo minėjimo Lietuvoje pradžios. Pirmą kartą Tarptautinė tolerancijos diena Lietuvoje viešai buvo paminėta 2003 m. lapkričio 16 d., kai Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyva Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, pilietinės akcijos metu, kurioje dalyvavo keli šimtai mokinių ir mokytojų, buvo sugriauta simbolinė netolerancijos siena.
Bando įsprausti į rėmus
Renginyje dalyvavusi Dovilų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Aušra Triušytė-Norkienė po diskusijos „Bangai“ komentavo, kad visuomenėje vis dar vyrauja stigma apie negalią turinčius žmones: „Ypač vyresniems žmonėms sunku suvokti toleranciją, nes anksčiau „kitokių“ žmonių visuomenėje esą nebūdavo. Dabar, integruojant žmones su negalia, kiti į juos žvelgia kaip į eksponatus, nežino, kaip elgtis.“
„Tolerantiškiausi yra vaikai, jiems nesvarbu, koks tu esi. O suaugusieji „kitokius“ vaikus bando „taisyti“, „remontuoti“, jog jie tilptų į jų nustatytus lūkesčius. Todėl tolerancijos visuomenėje visgi yra labai mažai“, – po diskusijos akcentavo S. Simenauskė. Prezidentas G. Nausėda paantrino S. Simenauskės minčiai, kad jei tolerancija nebūtų problema, šios dienos iš viso neminėtume.
Renginyje dainininkė Katažina Zvonkuvienė atliko lietuvišką lopšinę „Anoj pusėj ežero“, dainą papildė aktorės A. Kavaliauskaitės sakomi monologai apie kitokią ir iššūkių kupiną motinystę iš jos spektaklio „Tylėja“. Vyko režisierės Aurelijos Savickienės kurto filmo „Aš esu“ apie negalios priėmimą, individualumo priėmimą, tėvų kelią į susitaikymą peržiūra.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
