Gargždų „Banga“ aktyviai ruošiasi sezonui: ambicijas riboja galimybės

Akiratyje
28 sausio, 2024
0

„Bangos“ vyr. treneris D. Afonso džiaugiasi, kad FK „Banga“ rungtynes stebi ir daug jaunimo. Neseniai apie futbolininkų kasdienybę jis pasakojo ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos moksleiviams.

Futbolo miestu tituluojami Gargždai jau ruošiasi kovo pradžioje prasidėsiančiam A lygos sezonui. Dar dviem sezonams pratęstas bendradarbiavimas su vyriausiuoju treneriu Davidu Afonso ir trenerio asistentu Mandinho Tarlaziu. Šis trenerių tandemas su pagrindine komanda dirba nuo 2021 metų sezono vidurio. 2023 metais „Banga“ finišavo šeštoje turnyrinės lentelės vietoje.
Apie artėjančio naujo sezono tikslus ir išbandymus iš Portugalijos kilusio vyriausiojo trenerio kasdienybę Lietuvoje Davidas sutiko papasakoti ir „Bangos“ laikraščio skaitytojams.
Prieš sezoną – darbymetis
– Sakykite atvirai, kokios nuotaikos prieš naująjį sezoną?
– Kaip visada – darbingos. Vyksta žaidėjų paieška, žvalgyba, tam skiriu labai daug laiko. Pokalbiai telefonu, susitikimai veja vienas kitą. Žinoma, vyksta ir kiti planiniai darbai, kuriuos vyriausiajam treneriui privalu atlikti. Praėjusį sezoną sugebėjome įveikti sunkumus, iškovojome šeštąją vietą turnyrinėje lentelėje. Kaip bus šiais metais, dar neaišku. Tačiau faktas, kad stengsimės, kaip tik galime.
– Pagrindiniai tikslai, kuriuos galėtumėte išskirti?..
– Esminis tikslas yra biudžetas. Futbolo klubo „Banga“ ir Telšių „Džiugo“ biudžetai yra vieni iš mažiausių A lygoje. Be to, palyginti su kitomis komandomis, turime didžiulį minusą, nes nėra kur treniruotis žiemą. Trūksta maniežo. Žinoma, tai gali būti nebūtinai tvirtas pastatas, kiti kartais pasitelkia ir uždengiamus kupolus. Manau, būtent dėl to „Bangai“ sezono pradžia dažniausiai būna labai sunki. Neturime galimybių tinkamai ruoštis. Pavyzdžiui, yra pratimų, kuriuos reikia atlikti lėtai, bet mes to negalime daryti, tad žaidėjai dažniausiai bėga, kitu atveju – sušaltų.
FK „Banga“ biudžetas mažas, sąlygos treniruotis prastos, o kai kovojame su kitomis komandomis, visi laukia geriausių rezultatų. Bandome, bet reikia nepamiršti, kokiame kontekste.
– Kokia šio sezono ambicija?
– Išlikti A lygoje, 8–9 vietos tikrai tinka. Taip, praėjusiais metais buvome šešti, tačiau ne visi supranta, kaip tai sunku padaryti dirbant tokiomis sąlygomis, kokias turime mes. Manau, šis sezonas bus ilgas ir sudėtingas. Tačiau tikiu, kad sugebėsime išlikti vieningi iki galo, pasiekti savo tikslus. Jaudina tai, kiek reikšmės šiame sezone turės legionieriai. Mums labai sunku pritraukti geros formos ir gerais rezultatais išsiskiriančius legionierius dėl paprastos priežasties – menko biudžeto.
Į Lietuvą atviliojo meilė
– Davidai, Gargžduose Jūs jau beveik 12 metų. Čia Jus laiko ne tik meilė futbolui, bet ir sukurta šeima?
– Taip, į Lietuvą mane atviliojo meilė. Mano būsima žmona Sandra pagal „Erasmus“ programą studijuodama lankėsi Portugalijoje, kur susipažinome ir prasidėjo mūsų istorija. Sandra tuomet dar gyveno Agluonėnuose. Kai atvykau, sukūrėme šeimą. Dabar auginame du vaikus: 8 metų Sarą ir 5 metų Oliverį. Gyvename Gargžduose. Sara yra Gargždų „Minijos“ progimnazijos antrokė, o Oliveris – „Gintarėlio“ ugdytinis. Per metus bent kartą stengiuosi susitikti su tėvais, pastaruosius dvejus metus mes su šeima vykome į Portugaliją per šv. Kalėdas, Naujuosius metus. Būna, kad ir mano tėvai čia atvažiuoja.
– Jūs puikiai kalbate lietuviškai, lankėte specialius kursus?
– Ačiū, tačiau darau gramatinių klaidų, vis dar tebesimokau, tai tęstinis procesas. Tačiau, kai čia atvykau, iškart turėjau tokią nuostatą – noriu kalbėti tos šalies kalba, kurioje dirbu. Net į parduotuvę neleisdavau, kad kažkas eitų su manimi, stengdavausi pats išsisukti iš įvairių situaciją. Aišku, kai prieš dešimtmetį Gargždų prekybos centruose bandydavau susikalbėti su parduotuvės personalu, man dažniausiai atsakydavo rusiškai. Nors pasakydavau, kad nesuprantu šios kalbos, man vis tiek toliau atsakinėdavo rusų kalba.
Jokių kursų nelankiau, tačiau mano didžiausi mokytojai – šeima ir ugdytiniai. Pradžioje treniravau būtent vaikus, tad iš jų daug ko išmokau.
– Ar jau pripratote prie lietuviško mentaliteto, yra kas Jus erzina?
– Žmogus žmogui nelygus. Aš pirmiausia pastebėjau, kad lietuviai labai patriotiški, nelabai emocionalūs, tiesiai šviesiai pasakantys, ko ir kada reikia. Man čia patinka.
Varžybų diena – šventė
– Pietiečiai žymiai emocionalesni. Ar per futbolo rungtynes neužverda kraujas, būna, kad išprovokuojate ir nuobaudų skyrimą?
– Per visą savo karjerą esu gavęs tik vieną geltoną ir vieną raudoną korteles. Emocijų yra, tačiau jas svarbu kontroliuoti, valdyti. Savo emocionalumą gal labiau rodžiau, kai dar treniravau vaikus. Vieniems, manau, tai patiko, o kitiems – gal ir ne. Aš stengiuosi elgtis taip, kad žaidėjas mane priimtų, suprastų, kad galėtume kaip komanda siekti geriausių rezultatų.
– Davidai, ar tiesa, kad Portugalijoje treneriu pradėjote dirbti dar nuo 18 metų?
– Taip, tai jaunas amžius kaip treneriui. Kadangi Portugalijoje futbolas labai populiarus, žinoma, žaidžiau futbolą nuo vaikystės, tačiau vėliau patirtos traumos man neleido siekti futbolininko karjeros, tad persiorientavau į trenerio darbą, kuris man labai patinka.
– Kas nustebino atvykus į Lietuvą?
– Dar prieš išvykdamas iš Portugalijos žiūrėjau FK „Banga“ transliuojamas rungtynes, pamačiau, kad varžybose tik keli aistruoliai. Tačiau atvažiavęs čia pamačiau, kad toks filmavimo kampas, įraše nesimato gausybės sirgalių, kurie komandą palaiko kitoje pusėje esančiose tribūnose. Tad atsikvėpiau ir apsidžiaugiau. Labai džiaugiuosi, kad Gargžduose netrūksta meilės futbolui. Į „Bangos“ varžybas ateina daug žmonių, yra daug vaikų, kurie nuo mažų dienų lankosi stadione. Tai VšĮ „Gargždų futbolas“ didžiulis indėlis. Gargždai myli futbolą, rungtynių diena yra šventė. Tai maloniausias dalykas, kuris įkvepia ir „Bangoje“ žaidžiančius futbolininkus.