Inkilų meistrai į Gargždus atvežė pavasario žinią
Pirmą pavasario šeštadienį Gargždų turguje pirkėjų akį traukė inkilai. Dekoruoti ir paprasti, bet dailūs, kiekvienam pagal skonį ir kišenę. „Jau sugrįžo daug paukščių – laikas jais pasirūpinti. Siūlome „namelius“ varnėnams – jiems daugiausia atvežėme“, – kalbėjo inkilus meistraujantys plungiškiai Laima ir Andrius Pečiuliai.
Siūlo net „viešbučius“
Gargždų turguje šeštadienį besisukiojantys pirkėjai abejingai nepraėjo pro išrikiuotus inkilus, kainuojančius nuo 13 iki 30 eurų. Dekoruoti ir paprasti, bet dailūs – kiekvienam pagal skonį ir kainą. Jeigu nepirko, tai bent pažvelgę nusišypsojo ar stabtelėję pasiteiravo, kiek už juos prašo pardavėjai. Pro šalį su sūneliu žingsniavusi mama paklausė jo, ar žino, kam šie nameliai skirti. Berniukas nesudvejojęs atsakė, kad paukšteliams. „Kokie darbštūs, išmoningi jauni žmonės“, – žavėjosi turgaus lankytoja, apžiūrėjusi dailius gaminius.
Plungiškiai Laima ir Andrius šį pavasarį pirmą kartą atvežė savo sumeistrautų inkilų, o žiemą jie siūlė pirkėjams dailias lesyklėles paukšteliams. „Daugiausia atvežėme varnėnams“, – sakė jie.
Gargždiškė Zina išsirinko inkilą zylutėms, pamėgusioms jos sodą vienoje sodininkų bendrijoje. „Jos suka lizdus krūmeliuose – dabar galės įsikurti inkile, – šypsojosi pirkėja. – Pasiteiravau, kodėl prie landos nėra lentynėlės ar pagaliuko paukšteliui nutūpti, atsakė, kad jais nepasinaudotų šarkos ar kiti plėšrūnai, nepagautų jauniklių.“ Zina išsiaiškino, kad per 50 metrų nuo zylutės inkilo neturi būti varnėno būsto, kad šie nesiveržtų į jos „medžioklės“ plotus – nevyktų konkurencinė kova dėl maisto.
Plungiškiai Pečiuliai gamina inkilus ne tik šiems paukščiams – meistrauja ir šikšnosparniams, siūlo „viešbučius“ voverėms. Skirtingiems paukščiams ar kitiems gyvūnams – skirtingi matmenys, landos dydžiai. Mažesnių inkilų reikia zylutėms, šikšnosparniams – specifinio vidaus įrengimo.
Meistrauja septintus metus
A. Pečiulis bendrauja su kauniečiais ornitologais, kurie konsultuoja, kokie paukščiams tinkamiausi inkilai. Pasak meistro, anksčiau rekomenduota, kad šie būtų kuo natūralesni, o dabar, sako, paukščiai nesibaido spalvų. Inkilų pardavėjai šiltai bendravo su pirkėjais ir smalsuoliais, atsakinėjo į jų klausimus.
L. ir A. Pečiuliai inkilus meistrauja septintus metus – idėją parsivežė iš Norvegijos, kur abu uždarbiavo. „Andrius pamatė medį su daugybe paprastų inkilų ir grįžus į Lietuvą jam šovė mintis pabandyti, nors sėkme abejojo, – atskleidė Laima. – Pradėjome nuo rankinio pjūklo.“
Dabar jau patobulėjo, įsigijo įrangos. Meistrauja abu su vyru – per sezoną reikia pagaminti 200 inkilų. Tai – laisvalaikio užsiėmimas, nes abu dirba samdomą darbą. Taigi gamina po darbo ar net naktį. Ne tik dėl pajamų stengiasi. „Svarbiausia, kad žmonėms patinka. Širdį pakutena, kai praeidami pro šalį nusišypso, ištaria, jog gražūs mūsų gaminiai, – prisipažino L. Pečiulienė. – Pasitaiko, kad žmogus iš karto nuperka 20 inkilų. Pirkėjai į mūsų namus Plungėje atvyksta net iš sostinės.“
L. ir A. Pečiuliai meistrauja ne tik lesyklėles, inkilus, bet ir dekoratyvinius medinius gėlių vazonus, imituojančius įvairius gyvūnus. Tai – vasaros prekė. „Vieni prašo pagaminti tokios formos, kad primintų jų veislinį šunį ar katę, kiti norėtų panašaus į karvę ar arklį, bet tokių dar negaminome, – šypsojosi pašnekovai. – Bandome naujus gaminius – šiemet siūlome suktukus, kurie gražiai sukasi vėjyje. Pradėjome gaminti mažosios architektūros elementus – dekoratyvinius malūnėlius.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.