Kariuomenės rezervą papildė 250 karių – tarnybą Pajūryje baigė septintoji šauktinių laida
Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas Pajūryje balandžio pabaigoje išleido jau septintą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių laidą. Tiesa, naujajame kariniame miestelyje šios iškilmės – pirmosios. Tai – pirmoji šauktinių išleistuvių šventė ir bataliono vadui majorui Mantui Raguliui.
Pirmoji šventė naujame miestelyje
Tiek daug civilių Šilalės rajone, Pajūryje, dislokuotas artilerijos batalionas dar nebuvo priėmęs – pasveikinti karių, įveikusių devynių mėnesių tarnybos iššūkį, sugužėjo artimieji, draugai, pažįstami iš visos Lietuvos. Vieniems šauktiniams šis kelias buvo lengvesnis, kitiems sunkesnis, tačiau visi džiaugėsi, jog jis įveiktas. Labiausiai pasižymėjusiems kariams suteikti aukštesni – eilinio kariniai laipsniai, o geriausiems šios laidos kariams įteiktos atminimo dovanos.
„Didžiuojamės ir džiaugiamės kariais, kurie per devynis mėnesius labai pasikeitė – įgijo patirties, ištvermės, naujų įgūdžių ir visapusiškai patobulėjo. Stabilus šauktinių skaičius, kurį priima batalionas – 205 kariai. Taip pat pas mus laikinai glaudžiasi ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės Prieštankinės kuopos kariai (išleidome 70 šauktinių). Negaliu išskirti šios 7-osios laidos, nes mano, kaip bataliono vado, praktikoje tai – pirmoji laida“, – kalbėjo mjr. M. Ragulis.
Artilerijos batalionui Pajūryje jis vadovauja nuo 2023 m. birželio 23 d. Vadų rotacija paprastai vyksta kas 2–3 metus, tad tai – trečiasis mūsų rajono karinio dalinio vadas, kuriam šių metų pradžioje teko garbė atidaryti ir naująjį karinį miestelį.
„Džiugu, kad dalis karių nusprendė tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tikimės netrukus susitikti ir su kitais buvusiais šauktiniais, nes rezervo kariai kas keletą metų yra kviečiami iš naujo atnaujinti žinių“, – sakė M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadas.
Pravertė patirtis Šaulių sąjungoje
Devynis mėnesius trukusioje 7-ojoje privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių laidoje buvo 30 rajonų gyventojų, tarp kurių – ir 9 šilališkiai. Daliai jų tėvų bataliono vadas įteikė padėkas už dorai ir pavyzdingai išauklėtus vaikus, įskiepytą pilietiškumo ir atsakomybės jausmą.
Jokūbas Valteris iš Upynos ir pajūriškis Simonas Mazrimas į tarnybą sako atvykę be didelio entuziazmo – buvo pašaukti, kai galvose sukosi kitokie gyvenimo planai.
„Galvojau likti Vilniuje, darbą jau buvau susiradęs, kai gavau šaukimą atlikti tarnybą. Apmaudu, kad nesusiprotėjau ateiti į kariuomenę savanoriškai iškart po mokyklos. Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, taip patarčiau daryti kitiems jaunuoliams. Tarnybos išvengti nepavyks, o atlikus ją iškart, nebeliks rūpesčio. Be to, ne vienas per tuos 9 mėnesius jau ėmė galvoti ir apie galimybę tapti profesionaliu kariu. Tad kuo anksčiau vaikinas ar mergina apsispręs tarnauti, tuo jam pačiam bus geriau“, – įsitikinęs Simonas.
„Žinia, kad esu šaukiamas atlikti pareigą Tėvynei, trumpam išmušė iš vėžių, netgi galvojau, kaip galėčiau išsisukti. Bet tokias mintis greit nuvijau, tuo labiau, jog netgi galėjau rinktis, kur – Tauragėje ar Šilalėje – tarnauti. Pasirinkau savo rajoną ne tik dėl to, kad arčiau namai, o ir dėl to, kad tai – visiškai naujas batalionas“, – sakė Jokūbas.
Abu vaikinai yra Lietuvos šaulių sąjungos nariai, tad tarnyba, kariška tvarka, ginklai jiems nebuvo naujiena.
„Be to, esame iš kaimo, tėvai ūkininkauja, tad mums niekada nebuvo problemų anksti atsikelti ir iškart kibti į darbus. Su tokiais „iššūkiais“ susiduria nebent miesto gyventojai. Laikas prabėgo greitai, net nesitiki, kad jau laikas atsisveikinti su vadais, kariais ir batalionu. Labai visų trūks“, – pripažino J. Valteris.
Pasak S. Mazrimo, jiems labai pravertė patirtis Šaulių sąjungoje, bet tuo pačiu ir leido suprasti, kuo šios struktūros skiriasi.
„Mokykloje mėgau šaulišką veiklą ir visada žinojau, kad kažkada į ją grįšiu. Kai atvykau tarnauti į gimtajame miestelyje įsikūrusį batalioną, supratau, jog šaulių veikla ir tarnyba kariuomenėje – visiškai skirtingi dalykai. Tarkime, tarnyboje naudojimasis ginklais – daug rimtesnis reikalas. O kadangi karių parengimui laiko nedaug, viskas vykdoma labai intensyviu grafiku. Buvo sunkių dienų ir naktų, bet tai buvo nuostabi patirtis“, – tikino pajūriškis.
Pagerino tarnybos sąlygas
Abu vaikinai patvirtino, kad tarnyba artilerijos batalione tapo labai svarbia patirtimi, kurios metu užsimezgė ir graži bendrystė su tarnybos draugais. Ir abu jie neatmeta galimybės po kurio laiko pasiryžti tapti profesionaliais kariais.
Pajūrio artilerijos bataliono miestelis oficialiai atidarytas šiemet, vasario 1 d. Šventinėje ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sakė, jog tai buvo pirmasis nuo nulio pastatytas ir visiškai įrengtas karinis dalinys nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
„Džiaugiuosi, kad mūsų kariams suteikiamos puikios tarnybos ir kovinio rengimo sąlygos, kurios savo kokybe nenusileidžia Vakarų valstybėms“, – kalbėjo kariuomenės vadas generolas V. Rupšys.
Naujasis miestelis Pajūryje iškilo šalia modulinės konstrukcijos kareivinių, kuriose nuo 2017 m. dislokuoti ir tarnybą atlieka brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Šalia modulinės stovyklos naujai pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: štabas, kareivinės, valgykla, medicinos punktas, uždarų patalpų bei lauko erdvių sporto komplektas, kariams pastatytas ramovės pastatas, rikiuočių aikštė, įrengti keliai. Miestelyje taip pat iškilo ir nauji technikos parko statiniai. Bataliono dydžio vienetui skirto karinio miestelio plotas – 9,47 ha. Tai pirmas kartas, kai karinės infrastruktūros projektas vystytas bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi. Statybos užtruko palyginti neilgai – partnerystės sutartį su projekto vystytoju Krašto apsaugos ministerija pasirašė 2021 m. sausį – karinis miestelis vystomas bendradarbiaujant su UAB „Salvinta“, kuri priklauso UAB „Darnu Group“ įmonių grupei.
Pajūrio karinio miestelio statybos, ilgalaikė priežiūra bei aptarnavimas kainuos kiek daugiau nei 71 mln. eurų (su PVM). Per 12,5 metų laikotarpį už miestelio statybas, priežiūrą ir paslaugas kasmet bus mokama apie 5 mln. Eur.
Pajūrio karinis miestelis – ne vienintelis naujas infrastruktūros objektas, skirtas Lietuvos kariuomenės karių tarnybos sąlygoms gerinti. Tokie pat miesteliai pastatyti Vilniaus bei Šiaulių rajonuose. Trijuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų, tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti infrastruktūros projektai.
Žydrūnė MILAŠĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
„Šilalės artojas“
