Tema
Prieš prievartos ir patyčių epidemiją
Kovo 22-26 dienomis šalyje vyko Vaikų linijos inicijuota „Savaitė be patyčių“. Šia socialine akcija buvo siekiama pakviesti mokyklas bei kitas ugdymo įstaigas, mokytojus, tėvus, mokinius, politikus, mokslininkus, žiniasklaidą prisiimti atsakomybę dėl įsigalėjusios patyčių ir pažeminimo kultūros ir visiems kartu ieškoti priemonių, kad vaikai mokykloje jaustųsi saugūs, gerbiami.
Izoliavimas nepadės
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Rimkaus, per paskutiniuosius 4 metus Lietuvoje nepilnamečių nusikaltimų daugėjo nežymiai Tačiau pastebima, kad vis jaunesni ir vis sunkesnius nusikaltimus daro, o patyčios kasmet žiauresnės ir įžūlesnės.
V. Rimkus, rajono Savivaldybės prevencinio darbo koordinavimo grupės narys, kalbėjo apie tai, kad pagal susiklosčiusią situaciją dėl nepatenkinamo elgesio jos nariai svarsto nepilnamečius.
„Skiriamos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės“, – kalbėjo 10 metų Vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbantis ir mokslinį darbą rašantis V. Rimkus.
Pasak jo, minimalios priežiūros priemonės nepilnamečiui – tai įpareigojimai nepraleisti pamokų, lankyti Dienos centrą bei kiti papildomi įpareigojimai.
„Išnaudojus visas švietimo pagalbos teikimo galimybes ir nepasikeitus nepilnamečio elgesiui, jis teismo sprendimu siunčiamas į stacionaraus pobūdžio socializacijos centrą“, – pasakojo V. Rimkus.
Pernai buvo išsiųsti 3 paaugliai. Tačiau jis įsitikinęs, kad nepilnamečio izoliavimas nuo visuomenės gal tik apsaugos kitus vaikus nuo jo agresijos, bet paties neišauklės. Šis specialistas netiki, kad ten nepilnametis taps geresnis. „Tokių teigiamų pavyzdžių nėra“, – sakė V. Rimkus.
Jo manymu, reikia išnaudoti visas švietimo pagalbos teikimo galimybes. Pernai vienoje rajono mokykloje dėl kilusio konflikto mama kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad jos sūnų užgauliojo, įžeidinėjo, smurtavo prieš jį bendraamžis. Moteris teigė, jog ir kiti tėvai norėtų, kad šis vaikas būtų išsiųstas į stacionaraus pobūdžio socializacijos centrą. Šią situaciją tyrę, susipažinę su padėtimi šio nepilnamečio šeimoje seniūnijos socialiniai darbuotojai, rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Savivaldybės prevencinio darbo koordinavimo grupės narių posėdyje užstojo jį. Kilo daug ginčų, bet vaiko neizoliavo. Mokykla rado kitokią išeitį – vaiką išsiuntė į kitą, atokesnę mokyklą.
Šiemet vasarį buvo svarstomi 3 nepilnamečiai. Viena penkiolikmetė už tai, kad nelanko pamokų, be to, anksčiau su grupe „bendraminčių“ sumušusi moterį. Dėl šio nusikaltimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nutrauktas: nepilnametės motinai paskirta administracinė bauda. Taigi apsvarstę penkiolikmetę dėl pamokų nelankymo, prevencinio darbo koordinavimo grupės nariai paskyrė jai minimalią priežiūrą.
Ne tik kontroliuoti, bet ir palaikyti
V. Rimkus savo moksliniame darbe apie socialinį palaikymą nusikalsti linkusių paauglių šeimose pripažino, kad yra nepilnamečių, besityčiojančių iš bendraamžių, kuriems sunku padėti. „Jie linkę nusikalsti, sunku pakeisti jų elgesį. Smurtaujantiems, besityčiojantiems vaikams būtina kontrolė. Tačiau tam tikrose situacijose jie turi sulaukti supratimo, palaikymo, pagyrimo“, – sakė specialistas.
Jis akcentavo, jog patyčios kasmet įžūlesnės ir žiauresnės. Jos egzistuoja visose mokyklose. „Vaikai gali būti labai žiaurūs, bet sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių, jos individualios“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, mokyklose labai nukenčia socialinės rizikos šeimų vaikai, blogai besimokantys ir tie, kurie skiriasi apranga, požiūriu į vertybes bei kita. „Paauglių nuomone, jeigu bendraamžis galvoja kitaip, jis kitoks. Todėl stengiamasi padaryti tokiu pat, kaip jie. Be to, grupei mokinių, kuriems pedagogai ne autoritetas, tai paklusimas šiems laikomas silpnumu – iš paklūstančiųjų galima pasijuokti ir pasityčioti. Kita vertus, „blogiečiai“ laikomi nepritampančiais, yra atstumti. Galimas tyčiojimasis ir iš gerai besimokančiųjų“, – kalbėjo V. Rimkus.
Jo manymu, socialinė pagalba ne visose rajono mokyklose pakankama. „Socialinis pedagogas turėtų pasakyti mokiniui: žinau, kad tau blogai, esi nesusivaldantis, skriaudikas – aš galiu padėti, – kalbėjo V. Rimkus. – Auklėtoja geriausiai pažįsta savo vaikus, tačiau dažnai lieka nuošalyje, „nedorėlį“ siųsdama pas socialinį pedagogą.“
V. Rimkus akcentavo, kad tirdamas jau padariusių nusikaltimus vaikų elgesį, pastebėjo, kad jie neturi draugų mokykloje – gal tik vienas kitas. O draugas – svarbus, reikšmingas. Reikšmingas ir pasitikėjimas jiems svarbiais žmonėmis – pedagogais, tėvais.
Kaip jaustųsi aukos vietoje
Lapių pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Rima Tarvydienė neslėpė, kad šiame kolektyve nėra lengva išvengti patyčių. Juk bendrabutyje gyvena globos grupės, sutrikusio intelekto vaikai. Mokosi ir iš kitų seniūnijų atvykę vargingai gyvenančių tėvų vaikai.
„Tačiau atlikę tyrimą – pateikę vaikams klausimus, išsiaiškinome, kad itin sudėtingų problemų dėl patyčių nepasitaiko, – kalbėjo R. Tarvydienė. – Šiais mokslo metais sieksime, kad visi vaikai integruotųsi į kolektyvą, nejaustų atskirties. Tuo tikslu buvome surengę popietę apie toleranciją.“
Jos teigimu, klasių valandėlėse „Savaitė be patyčių“ buvo kalbama, kaip išvengti patyčių. Parengtas stendas apie tai, kad vienišą žmogų reikia paguosti. Šia tema buvo surengta popietė. „Artėja gegužės mėnuo – mėnuo be smurto. Mes turime planų ir šiai akcijai“, – sakė R. Tarvydienė.
„Minijos“ vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Asta Želnytė kalbėjo, kad mokykla buvo prisijungusi prie „Vaikų linijos“ inicijuotos akcijos „Savaitė be patyčių“. „Tai aktuali problema mūsų mokykloje. Tai supratome atlikę tyrimą pradinėse ir aukštesnėse klasėse. Mokiniai anonimiškai atsakė į klausimus, ar patys patyrę patyčias, ar tyčiojasi iš kitų, o gal matė, ar pedagogai reaguoja, kai vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, – pasakojo A. Želnytė. – Mes prašome mokinių, tėvų ar globėjų pasiūlymų, kaip išspręsti šią problemą.“
Kaip teigė socialinė pedagogė, šios akcijos metu mokykloje buvo parengtas stendas, kuriame akcentuojama kiekvieno asmens atsakomybė už patyčias, jame nurodyti telefonai, kuriais galima kreiptis pagalbos.
„Tačiau neišryškėjo labai skriaudžiamo, užguito vaiko“, – teigė A. Želnytė.
Ji pasakojo, kad „Savaitę be patyčių“ rodė moksleiviams prevencinę medžiagą apie patyčias: nagrinėjo aktorių suvaidintas patyčių situacijas – priežastis, sprendimo būdus, kaip patyčių išvengti, apsisaugoti. „Vaikai įdėmiai klausėsi, kas nutinka mokykloje, kurioje nesprendžiama patyčių problema“, – sakė A. Želnytė.
Dituvos pagrindinė mokykla taip pat buvo įsijungusi į šią akciją: joje, kaip ir kitose, patyčių pasitaiko. Direktorės Inos Kazlauskaitės teigimu, tuo rūpinasi socialinė pedagogė Dovilė Butaitė-Kučinskienė ir psichologė Sigita Leleivienė.
„Visose klasėse vyko pokalbiai apie patyčias, kaip jų išvengti, – sakė direktorė. – Mūsų vaikai 3 dienas fiksavo, tyrė patyčias savo klasėse. Be to, buvo parengti stendai – vaikai ant nupieštų žmogeliukų užrašydavo patyčių situaciją. Vyresnieji rašė rašinius apie tai, kaip jaustųsi aukos vietoje. Mūsų mokykloje daugiausia žodinių patyčių: prasivardžiavimų, replikų“, – pasakojo direktorė. Ji akcentavo, kad netrukus šia tema vyks dituviškių penktokų diskusija su Juodkrantės pagrindinės mokyklos bendraamžiais.
Virginija LAPIENĖ
