Sveikatos sistemos privatizacija

Naujienų portaluose pasirodė žinia, kad Vilniuje duris atvers dar vienas privatus sveikatos centras, kuriame bus ne tik konsultuojama, bet ir operuojama, ir t. t. Esą tokios šiuolaikiškos medicinos įstaigos Lietuvoje dar nėra buvę, o štai dabar jau ir būsią. Ta džiugia naujiena dalijasi „Norfos“ tinklo savininkas verslininkas D. Dundulis, kuris ir yra šio projekto šeimininkas. Atrodytų, puiki žinia. Duris atvers dar vienas medicinos centras. Vadinasi, pacientams sveikatos paslaugos bus prieinamesnės.
Ar tikrai?
Pradėkime nuo jau anksčiau paskelbtos žinios, kad centre dirbs apie 300 darbuotojų. Spėju ne kasininkai iš „Norfos“. Jei dirbs medikai iš Vilniaus, o sostinei medikų ir taip trūksta, ir visi dūstate eilėse, tai žinokite, kad tam centrui atsidarius eilės nesutrumpės. Tikėtina, jos dar labiau pailgės. Ne „Norfos“ savininkui, žinoma. Sakoma, bus investuota apie 20 milijonų eurų. Tai tiesiog žinokite, kad tie 300 medikų imant priemokas iš pacientų ir teikiant mokamas paslaugas bus išvilioti iš viešųjų įstaigų (labiausiai tikėtina Vilniaus poliklinikų, Santaros ir kitų klinikų). Iš įstaigų, į kurias jau jūs patys, kaip mokesčių mokėtojai, investavote, nes viešosios įstaigos tvarkomos už viešuosius pinigus. Jose sutvarkyta infrastruktūra ir nupirkta įranga liks vis mažiau naudojama, nes neliks kas ją naudoja. „Valdiškoje“ medicinos įstaigoje vizito pas gydytojo lauksite dar ilgiau, tačiau susimokėję tame naujame privačiame centre galėsite mėgautis prabanga ir, tikėtina, greičiau pateksite pas medikus. Na, pas tuos pačius, kurie bus išvilioti iš valstybinių medicinos įstaigų.
Ir tai ne tik Vilniaus, o veikiau jau visos Lietuvos fenomenas, nes kituose miestuose vyksta lygiai tas pats. Tačiau privačios sveikatos įstaigos tikrai nesiims teikti pagalbą sunkių traumų metu, neteiks skubios pagalbos patyrus infarktą ar insultą arba prireikus sudėtingo ir ilgalaikio gydymo susirgus onkologine liga ir pan.
Plečiantis tokiems privatiems centrams ir tokiu būdu augant santykiniam medikų trūkumui, patyrę infarktą ar insultą ir nuvykę į valstybinę ligoninę, ten medikų galite ir neberasti, nes „grietinėlę nusigraibantis“ (galintis rinktis, kokius pacientus gydyti, o kokius ne) privatus sektorius jau bus nusiviliojęs medikus pas save. Ciniški valdančiųjų politikai teigia, kad nereikia čia nieko kaltinti, esą taip vyksta todėl, kad viešasis sektorius negali pasiūlyti gerų atlyginimų. Tik norisi priminti, kad viskas valdančiųjų rankose. Atlyginimą jie gali didinti bet kada, tik kažkodėl randa priežasčių tą daryti labai nuosaikiai. To nebepakanka, kad viešasis sektorius galėtų lygiavertiškai konkuruoti su privačiu sektoriumi. Be to, šiuo metu privačios įstaigos ir viešasis sektorius veikia itin nelygiomis sąlygomis, kuomet privačios gydymo įstaigos nevengia imti pinigus už gydymą iš ligonių kasų ir dar paimti dideles priemokas iš paciento. Tokiu būdu gaudami didesnes pajamas nei valstybinės gydymo įstaigos gali mokėti ir didesnį darbo užmokestį.
„Norfa“ medikų neruošia. Ji juos tiesiog išvilios iš kitų įstaigų, kurių veiklai kils grėsmė. Taip pamažu ir vyksta medicinos srities siurbimas į privatų sektorių. Jei šis procesas taps nevaldomas (tam tikra prasme jis jau toks ir yra), medicina taps prabanga ir ne visiems įperkama paslauga.
Neturiu nieko prieš privačią mediciną, kuri papildo valstybinį sektorių, kai šis nesugeba kažko padaryti. Bet kai tai tampa viešojo sektoriaus griuvimo priežastimi, tai yra tiesiog destruktyvu.
Pakartosiu, bet skaudi gali būti ateitis, kai vieną dieną, prireikus rimtos pagalbos, kad ir Santaros klinikose, mediko ten nerasite, nes jis jau bus įdarbintas kokiame nors versliuke. Vieną dieną rimtos pagalbos gali prireikti ir to verslo savininkui, tik jis jos Santarose neieškos, žinodamas, kad medikai iš ten jau išvilioti. Jis privačiu lėktuvu nuskris į Šveicariją ir gaus tai, ko reikia. Tik į ją skraidyti galėsim ne visi.
Medicina tiesiog akyse tampa tiesiog verslu, kur veikia pagrindinis principas: apsimoka – neapsimoka. Iš valstybės rankų išsprūdus vaistinėms, jos uždarinėjamos mažesniuose miesteliuose, nes neapsimoka, bet vis tiek atidarinėjamos miestuose. Vadinasi, apsimoka! Kartais net po kelias vaistines tame pačiame pastate. Už visą tą plėtrą susimoka pacientai, perkantys vaistus. Be to, verslas jau susikūrė tokias verslo struktūras, kurios pačios gamina vaistus, pačios užsiima jų didmena, pačios turi vaistines ir medikamentus parduoda. Pasirodo, apetitas auga bevalgant: dabar dar plečia ir privačių gydymo įstaigų tinklą, kuriame tie vaistai bus išrašomi.
Būdavo populiarus juokelis apie tai, kad yra tokių veikėjų, kurie patys šoka, dainuoja ir bilietus pardavinėja. Tačiau čia juokai labai menki, nes pacientas yra silpnoji pusė, neturinti žinių ir kompetencijų suprasti, kad juo manipuliuojama. Tokia verslų vertikali integracija sukuria tobulas sąlygas siurbti iš sergančio ir pažeidžiamo žmogaus paskutinius pinigus, nes žmogui juk nieko nėra brangiau už sveikatą.