Buvusi bibliotekos vadovė baudos išsimokėtinai siekė nutylėdama savo turtus
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteista buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovė Indra Tamašauskienė bandė pasiekti, kad teismas leistų jai paskirtą 7 500 eurų baudą sumokėti dalimis per dvejus metus.
Tokį prašymą tik iš dalies patenkinusi pirmoji instancija, kaip ir prokuratūra, akcentavo, jog I. Tamašauskienė nenurodė tikrosios savo turtinės padėties – kelių butų, žemės sklypų, automobilių ir kt.
Prokuratūra po atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pateikusi I. Tamašauskienei kaltinimus, kad ji neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos pasinaudojo jai pavaldžiais bibliotekos darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos. Tyrimo metu surinktų duomenų visuma, anot prokuratūros, leido pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims minėtos įstaigos darbuotojoms paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai. Teismo posėdžio metu prokuroras Jevgenij Michailovskij buvo detalizavęs, kad buvusiai Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei premija buvo padidinta nuo 878 iki 1 118 eurų, vyriausiajai metodininkei Jūratei Tilvikienei nuo 808 iki 1 048 eurų, o buhalterei Ilonai Dotienei – nuo 546 iki 846 eurų. Pinigų surinkimą ir perdavimą direktorei esą organizavo L. Damulienė.
Bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pernai rugpjūtį paskelbė, jog dabar Darbo inspekcijoje tuo metu dirbusi I. Tamašauskienė yra išteisinama. Tuo metu Apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundą, šį balandį jį patenkino iš dalies – abejones, kurių nepavyko pašalinti, įvertinus I. Tamašauskienės naudai, buvo pakeista dalis kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nustatyta, kad iš L. Damulienės I. Tamašauskienė tiesiogiai gavo ne 540 Eur, o 150 Eur. Taip pat iš kaltinimo I. Tamašauskienei buvo pašalinta jo dalis dėl įgaliojimų viršijimo.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažinta, kad I. Tamašauskienė piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos bei jai skirta 7 500 eurų bauda. Taip pat iš jos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.
Praėjus beveik dviem mėnesiams, per kuriuos ji turėjo sumokėti baudą, I. Tamašauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu leisti ją mokėti lygiomis dalimis pagal grafiką per 24 mėnesius, mokėjimo pradžią atidedant iki 2025-ųjų gruodžio 31 d.
Prašyme ji nurodė, kad nuo paskutinės gegužės dienos buvo atleista iš Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio, kuriame dirbo vyriausiąja darbo inspektore, pagal Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, numatantį, kad tarnautojas atleidžiamas, kai įsiteisėja nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
Anot. I. Tamašauskienės, jai dabar iki 2025 m. kovo yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Kartu moteris nurodė, kad turi būsto paskolą, su vyru pilnai išlaiko du vaikus (nepilnametį ir studentą). Priminė ji ir aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo rajono rūmai pernai spalį leido jai per 24 mėnesius rajono savivaldybės tarybai sumokėti 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė I. Tamašauskienei nesėkmingai bandžius apskųsti jos atleidimą iš bibliotekos vadovės pareigų.
Anot moters, Apeliacinio teismo nuosprendis jai atėmė galimybę dirbti pagal turimą išsilavinimą ir profesiją, todėl naujo darbo paieškos gali užtrukti.
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūra prašė teismo I. Tamašauskienės prašymo netenkinti ir nurodė, kad ji nutylėjo ir teismui nepateikė duomenų apie realią savo šeimos turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.
Prokuratūra išvardino, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo metu Tamašauskai bendrai turėjo tris butus, aštuonis žemės sklypus, penkis kitos paskirties pastatus, septynis automobilius, juvelyrinių dirbinių ir meno kūrinių, pinigų bankų sąskaitose. O iš pastarųjų išrašų matyti, jog sutuoktiniai pajamas gauna ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir iš nuomos, įneša grynuosius pinigus į sąskaitas, parduoda turtą, daiktus, paslaugas, gauna įplaukų iš kitų fizinių ir juridinių asmenų. O šiuo metu jų nekilnojamas turtas ir jo vertė net padidėjo. Akcentuota ir aplinkybė, jog I. Tamašauskienė dažnu atveju už brangius pirkinius moka grynaisiais. Pavyzdžiui, 2018 m. įsigijo butą, už kurį mokėjo grynaisiais 46 500 Eur, 2022 m. rugpjūtį – automobilį „MB“, už kurį irgi mokėjo grynaisiais 23 tūkst. Eur.
Tokį I. Tamašauskienės prašymą nagrinėjo ta pati teisėja D. Jazbutienė, kuri ją ir buvo išteisinusi pernai. Teisėja nusprendė moters prašymą tenkinti tik iš dalies.
Anot teismo, nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą ir baudos sumokėjimo terminą pratęsti 24 mėnesiams, atidedant šios baudos mokėjimo pradžią iki 2025 m. gruodžio 31 d.
„Kaip pagrįstai atsiliepime į nuteistosios prašymą pažymėjo ir prokurorė, nuteistoji teismui nepateikė duomenų apie realią savo šeimos turtinę padėtį bei gaunamas pajamas (banko sąskaitų išrašų, Nekilnojamo turto registro išrašų). Iš prokurorės teismui pateiktų duomenų, t. y. VMI deklaracijų, Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad nuteistosios I. Tamašauskienės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kaip teigiama jos prašyme. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad I. Tamašauskienei paskirtos baudos dydis – 7 500 Eur, nėra toks didelis, kad būtų nepakeliama našta nuteistajai, jos šeimai ir kurios ji negalėtų (negalėjo) savanoriškai sumokėti per teismo nustatytą bendrąjį 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo“, – rašoma nutartyje.
Teismas nusprendė, jog įvertinus aplinkybę, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas jau pasibaigė, yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies ir mokėjimo terminą pratęsti dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos – t. y. iki rugsėjo vidurio.
Tokia nutartis dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Martynas Vainorius, atviraklaipeda.lt informacija
