Lietuvos miškai bus akcinė bendrovė

Ar miškai ir toliau išliks valstybės ir visų piliečių nuosavybė?

Prieš septynerius metus per šalį nuvilnijo valstybinių miškų valdymo reforma, kurios metu sujungus 42 tuo metu savarankiškai veikusias urėdijas, įkurta nauja įmonė – Valstybinė miškų urėdija. Joje liko centrinė administracija, 25 regioniniai padaliniai ir 192 girininkijos bei Medelynų padalinys. Metų pabaigoje numatytas dar vienas pokytis – Valstybinė miškų urėdija pertvarkoma į akcinę bendrovę.
Baugina neabejingus žmones
Likus pusmečiui iki suplanuotos Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso pakeitimo, pasirodė ir Valstybės miškų urėdijos pareiškimas, kad pertvarka esanti nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis, o miškai ir toliau išliks valstybės ir visų piliečių nuosavybė.
Vis dėlto toks sprendimas, apie kurio galimas neigiamas pasekmes visuomenei nėra daug aiškinama, baugina ne vieną miškui ir jo ateičiai neabejingą žmogų. Ar šis statuso keitimas sudarys prielaidų dar kitokiems nuosavybės valdymo pokyčiams, ar ateityje tikrai miškai liks tik valstybės rankose, kas ir kaip kontroliuos šiuos procesus. Kyla paprasčiausias klausimas – kiek ši pertvarka gali sudaryti prielaidų dar intensyvesniam miškų kirtimui.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvos miškingumo rodiklis 2022 metais buvo 33,8 procento. Miškais šalyje padengta 2,2 mln. hektarų. Statistiniais duomenimis, kasmet plynai iškertama apie 20 tūkst. ha plotas, kas sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Ugdomųjų, sanitarinių ir atvejinių kirtimų plotas apima dar apie 4 proc. medynų.
Be to, Valstybinės miškų tarnybos teigimu, plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus turi būti atkurtas ir yra atkuriamas.
Visuomenės skaičiai neįtikina
Visuomenės neįtikina šie ir kiti skaičiai, netenkina miško kirtimo darbų kokybė ir tai, kad ne kartą žmones džiuginę ir poilsį teikę miškai nukertami tose vietose, kur visuomenė to nenorėtų.
Be to, didėjančias spygliuočių, kurių dauguma ir sudaro mūsų miškus, kirtimų apimtis skatina ir žievėgraužio tipografo plitimas. Privačių miškų savininkai raginami tikrinti savo valdomus miškus ir iškirsti juos, jei pastebėtas šis kenkėjas.
Susidaro tarsi užburtas ratas – kenkėjai vis labiau plinta dėl šylančio klimato, mes kertame miškus, siekdami suvaldyti intensyvėjantį vabalų plitimą, tačiau tokiu būdu sparčiai mažiname miškų plotus ir taip vėl pasitarnaujame klimato šiltėjimui.
Deja, Lietuva, įsipareigojusi Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje mažinti šiltnamio dujų emisijas, savo įsipareigojimų iki pažadėto laiko, kaip ir likusios 22 ES narės, neįvykdė. Ar sugebės ką nors pakeisti po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų suformuota nauja Vyriausybė, taip pat sunku prognozuoti.
Kas ir kaip formuotų Vyriausybę, turėtų suprasti svarbią tiesą, kad miškai – ne tik mediena ir kuo optimaliausias galimas pelnas iš jos, bet gyvybiškai būtini žmonių poilsiui, gerai savijautai, ir be galo svarbus faktorius kovojant su klimato atšilimu. Todėl taip svarbu, kad įvairios pertvarkos ir reformos tų miškų skaičiaus nesumažintų drastiškai.

Urėdijos teisinio statuso keitimas – nuoseklaus pertvarkymo proceso dalis

Į keletą „Bangos“ klausimų, kokia valstybinių miškų ateitis numatyta po Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimo, atsakė Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas KAUBRĖ.

– Prieš keletą metų vykdytos miškų reformos metu nebuvo minima, kad VMU bus pertvarkoma į AB. Kodėl dabar reikalingas toks statusas ir kas bus pagrindiniai akcininkai?
– Valstybinių miškų urėdijos teisinio statuso keitimas yra nuoseklaus valstybės valdomų įmonių pertvarkymo proceso dalis.
Lietuvoje veikiančias valstybės įmones pertvarkant į akcines bendroves siekiama užtikrinti didesnį valstybės turto valdymo efektyvumą. Akcinės bendrovės galės pritraukti kompetentingus specialistus ir vadovus, užtikrinti valdysenos principų įgyvendinimą, efektyviai valdyti interesų konfliktus ir užtikrinti sprendimų priėmimo lankstumą ir greitį. Pakeitus teisinį statusą 100 proc. akcijų išliktų valstybės nuosavybė, įmonė miškus valdytų patikėjimo, o ne nuosavybės teise, kaip valdo ir dabar.
– Kiek tai padidins kirtimų apimtis ir kaip bus atkuriamas nukirstas miškas?
– Lietuvoje kirtimų normą tvirtina LR Vyriausybė 5 metų laikotarpiui. Miško kirtimo norma 2024–2028 metams nustatyta tokia pati, kaip ir praėjusį penkmetį. Patvirtinta miško kirtimų norma negali būti ir nėra viršijama. Miško atkūrimas yra teisiškai reglamentuotas ir privalomas per 3 metus nuo įvykdyto kirtimo, o daugeliu atvejų miškas atkuriamas jau artimiausio miškasodžio metu, t. y. nepraėjus nė metams nuo vykdytos ūkinės veiklos. Miškai atkuriami VMU medelynuose išaugintais kokybiškais, klimato kaitai atspariais sodmenimis, formuojant mišrius medynus. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Teisinio statuso keitimas neturės įtakos įmonei keliamiems tikslams ir jų apimtims.
– Kirtimų amžius, jau „pajaunintas“ dešimtmečiu, ar vėl bus peržiūrimas, ypač dėl žievėgraužio tipografo daromo poveikio?
– Vidutinis medynų amžius pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos, vykdomos Valstybinės miškų tarnybos, duomenis per pastaruosius 10 metų padidėjo ir šiuo metu siekia 54 metus. 2014 metais jis buvo 53 metai. Žievėgraužis nesirenka nei medžio augimo vietos, nei jo amžiaus – sanitarinė miško apsauga privalo būti vykdoma, kai yra rizika kenkėjo paplitimui ir aplinkinių medynų žūčiai.
– Ar bus mažinamas darbuotojų skaičius girininkijose, ar jos vėl bus jungiamos? Jei bus stambinamos girininkijos, ar dėl to nenukentės miškininkystės darbų kokybė, nes jau ir dabar miškininkų darbo krūviai labai dideli.
– Girininkija – svarbiausias struktūrinis vienetas regioniniame padalinyje, todėl girininkijų skaičius, kaip ir jose dirbančių darbuotojų, išliks toks pat.
– Kodėl naikinami prie urėdijų buvę medelynai? 
– VĮ Valstybinių miškų urėdija šiuo metu miško sodmenis augina 11 miško sodmenų bei Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynuose. Nuo 2019 m. Lietuvoje vykdoma VMU medelynų veiklos optimizavimo programa, o nuo 2024 m. kovo mėn., centralizuojant medelynų valdymą, sukurtas naujas VMU struktūrinis vienetas – medelynų padalinys, kuris vykdo medelynų veiklos optimizavimą, taip užtikrinant kokybišką medelynų administravimo ir efektyvesnę miško sodmenų išauginimo veiklą. Planuojama, kad ateityje VMU sodmenų išauginimo veiklą efektyviai ir kokybiškai vykdys septyni modernizuoti atviro grunto ir keturi medelynai, auginantys medelius konteinerizuota šaknų sistema.
VMU Medelynų veiklos optimizavimo programa vykdoma keliais etapais, periodiškai vertinant medelynų veiklą pagal veiklos kriterijus: dirvožemio bei reljefo tinkamumą, inžinerinę infrastruktūrą, logistinę medelyno vietą, laukų išsidėstymą ir medelyno plėtros galimybes. Perspektyviuose medelynuose vykdomos investicijos siekiant, kad šiuose medelynuose išauginamas sodmenų kiekis ir kokybė patenkins tiek VMU, tiek rinkos poreikius.
– Kiek to miško liks žmonėms iš viso?
– Lietuvos valstybiniai miškai yra konstitucinė valstybės nuosavybė ir visų piliečių turtas. VMU patikėjimo teise prižiūri ir rūpinasi 1,1 mln. ha valstybinių miškų, Lietuvos miškingumas šiuo metu siekia 33,8 proc. viso šalies ploto. Tam, kad mišku galėtume džiaugtis visi, miškininkai dirba kasdien – mišką prižiūrime visais jo gyvenimo etapais, nuo sėklų rinkimo iki šimtamečių miškų priežiūros. Tvari miškininkystės veikla, šiuolaikinių technologijų, modernios technikos naudojimas derinant su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis užtikrina, kad ateities kartos galės džiaugtis klimato kaitai atspariais miškais. 
– VMU pranešime apie įmonės statuso keitimą rašoma, kad stebėjome visuomenės reakcijas ir išties vertiname didelį suinteresuotumą šiuo tarptautiniu įpareigojimu Lietuvai ir įmonei. Kaip buvo stebimos visuomenės reakcijos į permainas?
– Vertiname didelį suinteresuotumą šiuo tarptautiniu įpareigojimu Lietuvai ir įmonei: tiek viešojoje erdvėje, tiek bendraudami su vietos bendruomenėmis išgirstame klausimų, susijusių su teisinio statuso keitimu ir suprantame, kad visuomenės informavimas, objektyvių, faktais paremtų žinių skleidimas yra itin svarbus.
Daiva SRĖBALIŪTĖ