Grybautojai traukia į miškus, pirkėjai – į turgų
Patyrę grybautojai žino, kada verta eiti į mišką, o tie, kurie abejoja, grybų žvalgosi turguje. Pamatę ant prekystalio voveraičių, raudonikių ar baravykų, skuba teirautis, kuriame miške rinkti. Gargždų turgavietėje mėgėjai grybauti buvo atviri: vardijo miškus, bet nuo vaikystės pažįstamas skirtingų rūšių grybų augimvietes vargu ar ras pirmą kartą į mišką išsiruošęs smalsuolis. O būna, kad ir kelią namo ne visiems grybautojams ir uogautojams pavyksta rasti.
Daugiausia voveraitės
Šia vasara tiek grybautojai, tiek uogautojai turėtų būti patenkinti: ir lietaus, ir šilumos yra. Tačiau Dzūkijos miškuose, sako, drėgmės dar trūksta, tad Varėnos apylinkėse gyvenantis giminaitis pasakojo daugiausia randantis voveraičių, dzūkų lepeškomis vadinamų. Vyriškis su pavydu stebi internete Žemaitijos grybautojų keliamas nuotraukas su krepšiais įvairių grybų ir laukia, kada ir jo kojos pradės kliūti už baravykų.
Gargždų turguje praėjusios savaitės viduryje didelio grybų pasirinkimo nebuvo: voveraitės, keli kilogramai raudonikių, šiek tiek lepšiukų ir nė vieno baravyko. Nuo vaikystės grybaujanti ir uogaujanti Liuda Dovidaitienė iš Pėžaičių sakė, kad žinomose vietose aplinkiniuose miškuose tarp voveraičių radusi tik vieną kitą kitos rūšies grybą: „Raudonikių, baravykų važiuojame į kitus miškus, bet kol kas dar nebuvome. Miško takuose jau jaučiama drėgmė, bet po šakomis jos dar trūksta.“ Grybauja pėžaitiškė ne viena – į mišką su krepšiu skuba ir vyras, ir sūnus. „Būna, kad per keturias valandas dviese prirenka 12 litrų voveraičių. Dabar jų kaina, palyginti su pirmosiomis, krito perpus: 1 l kainuoja 3–3,5 Eur“, – sakė moteris, prekiaujanti ir mėlynėmis bei bruknėmis. Jų kaina šiuo metu vienoda: 1 l – 6 Eur.
„Aukštaitis nuo Rokiškio žemaitiškus grybus pardavinėja, – šypsodamasis prisistatė gargždiškis Vytautas Kaškevičius. – Grybavimas ir žvejyba – man nepamainomi dalykai.“ Grybauti Vytautas pamėgo dar vaikystėje Aukštaitijoje, pomėgis nedingo ir apsigyvenus Žemaitijoje. „Per dieną prirenku 4–5 indelius voveraičių ir atnešu į turgų. Kol kas tik vieną raudonikį ir keturis baravykus radau. Kaimynas leidžia grybauti ir uogauti nuosavame miške“, – pasakojo gargždiškis. Už voveraites V. Kaškevičius prašė tiek pat, kiek ir kiti pardavinėjusieji. Jis prisipažino, kad šių grybų, nors prisiruošia ir žiemai, nemėgsta.
Galvas kelia baravykai
Gargždų turguje perpiet pasirodė Sofija Putriuvienė, į dvi dėžutes po 1,250 kg padalinusi gražučius raudonikius ir pridėjusi „magaryčioms“ lepšiukų. Bemat vienas po kito smalsuoliai ėmė Sofija teirautis kainos ir grybus girti. Nors patyrusi grybautoja kainą nuo 10 Eur nuleido iki 8 Eur, pirkėjai neskubėjo traukti piniginių. „Aš pati ruošiuosi grybauti, norėjau tik sužinoti, ar jau dygsta raudonikiai ir baravykai“, – tarstelėjo viena moteris. Kita irgi žadėjo eiti į mišką, o kol pati dar grybų neprisirinko, kitų surinktais mėgstanti pasidžiaugti.
„Ai, ne bėda, parduosiu. Nemėgstu nešti į turgų, dažniausiai parduodu iš namų. Tik ką grįžau dviračiu iš grybų Vėžaičių miškuose“, – šypsojosi S. Putriuvienė ir prisipažino, kad grybauti tikrai apsimoka, o buvę laikai, kai iš miško bulviniais maišais ir riešutus tempdavo.
Šeštadienį vienam kitam grybų mėgėjui Gargždų turguje pavyko nusipirkti ir baravykų. Pirmadienį baravykų jau buvo keliose vietose. „Šeštadienį turėjau tik dvi kupetikes baravykų ir tuoj pat pardaviau. Šiandien už daugiau nei pusę kilogramo prašau 6 eurų. Tiek pat raudonikių kainuoja 5 eurai, 800 g voveraičių – irgi 5 eurai. Jei kas pirks, pridėsiu ir du perkūno baravykus, jų pasitaiko tarp kitų grybų, bet reta“, – pirmadienį ryte Gargždų turguje pasakojo Stefanija Preibienė, grybaujanti Vėžaitynės miške, savo tėviškėje.
Vertingi, bet valgyti saikingai
Lietuviai yra sukūrę nemažai patarlių ir vaizdingų posakių apie grybus. O kad grybai daugeliui skanūs, patvirtina toks: „Būtų grybų – ir papunis kąstų“. Vis dėlto grybautojus, ko gero, galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie valgo grybus, ir tuos, kurie juos tik renka. „Mano vienuolikametis broliukas Gabrielius vos ne kas antrą dieną patikrina, ar dauboje prie namų išdygo voveraičių, raudonikių ar lepšių, bet grybų nei jis, nei aš nevalgome“, – šypsojosi Monika Žąsytytė iš Vainotiškės kaimo. Tad ir valyti grybus, ir valgyti tenka judviejų tėveliams.
O ar grybus valgyti sveika, kokia jų maistinė vertė? Ta tema yra skelbta įvairių nuomonių. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad grybus verta įtraukti į savo racioną ypač tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų: „Jeigu grybai naudojami ruošiant padažą ar sriubą, tai tos maistinės medžiagos ir pereina į šiuos pagardus bei patiekalus. Be to, grybuose labai mažai riebalų ir daug sveikatai naudingų medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų ir mikroelementų. Grybus galime vadinti B grupės vitaminų šaltiniu, taip pat juose randama vitamino E, geležies, vario, kalio, cinko, folio rūgšties.“ Tačiau valgant grybus nereikia pamiršti saiko, nes didesnis grybų kiekis gali sukelti ir nemalonių pojūčių – pykinimą, galvos skausmą. Pasak dietologės, yra ir alergiškų grybams žmonių, todėl reikia pažinti savo organizmą. Patyrę grybautojai renka tik tuos grybus, kuriuos pažįsta. Eksperimentuoti su nepažįstamais grybais, suabejojus, ar jie valgomi, nereikėtų – vis dar pasitaiko mirtinų apsinuodijimų.
Kaip nepaklysti
Išsiruošus grybauti ar uogauti, mintys sukasi apie laimikį, tačiau nereikėtų prarasti budrumo, kad smagi diena nesibaigtų išgąsčiu pasiklydus. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, 2023 m. Klaipėdos rajone policijos pareigūnai ieškojo dviejų pasiklydusių grybautojų. Abu asmenys buvo rasti. Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, šiemet nuo rugpjūčio 1 d. iki 9 d. dėl pagalbos surasti į mišką grybauti išėjusius ir laiku negrįžusius asmenis dar niekas nesikreipė. „Prasidedant grybavimo sezonui pranešimų apie dingusius asmenis padaugėja kasmet. Pavyzdžiui, 2020 m. vien per dvi pirmas rugsėjo mėn. savaites visoje Klaipėdos apskrityje policijos pagalbos reikėjo 12 miškuose pasiklydusių žmonių.
Policijos pareigūnai visada pasirengę padėti ieškoti pasiklydusiųjų, tačiau primena, kad į mišką eiti reikėtų atsakingai pasirengus. Pirmiausia, prieš einant į mišką, patariama aiškiai ir kuo tiksliau informuoti artimuosius, kur ir kiek laiko planuojate grybauti, nepamiršti pasiimti būtinų ir kasdien vartojamų vaistų bei vandens. Mobilusis telefonas turėtų būti visiškai įkrautas – pagal mobiliojo ryšio bokštų fiksuojamą signalą Lietuvos policija gali nustatyti preliminarią jūsų buvimo vietą, tai padeda sumažinti paieškos rajoną. Patariama rengtis ryškių spalvų drabužiais – taip žmogų lengviau pastebėti ir vaikštant miške, ir žvalgant iš oro. Tam puikiai tinka ir ryškios, šviesą atspindinčios liemenės, kurias visi privalome turėti automobiliuose – į kišenę telpantis drabužis pasiklydus gali išgelbėti gyvybę. Iš aplinkos išskiriančiu elementu gali tapti ir ryškus kibiras ar krepšys miško gėrybėms.
Pasiklydus patariama nepanikuoti, o nedelsiant skambinti telefonu 112. Paiešką gali palengvinti, jei žmogus būtų kuo atviresnėje vietoje, turėtų švilpuką, kuriuo galėtų pranešti apie savo buvimo vietą, ir prožektorių, žibintuvėlį ar degtukų. Žmonių ieškančiuose sraigtasparniuose yra sumontuotos kameros, padedančios aptikti šilumą skleidžiančius objektus, pilotai, skrisdami naktį, naudoja naktinio matymo akinius, todėl mažiausias šviesos šaltinis paiešką gali labai palengvinti“, – informuoja Klaipėdos AVPK.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
