Mokslo metai nauji, o problemos senos
Kaip rasti pedagogų, kurių nėra?
Norėdama nusakyti situacijos beviltiškumą, liaudies išmintis turi tinkamą priežodį: „Ieško adatos šieno kupetoje“. Tokioje situacijoje prieš prasidedančius naujus mokslo metus atsiduria ne vienas šalies švietimo įstaigos vadovas. Jie ieško trūkstamų mokytojų, kurių darbo rinkoje nėra… Tačiau, skirtingai nuo liaudies išminties, pastarieji ieško ir neretai… randa. Gal ne patį mokytoją, bet vienokią ar kitokią išeitį iš susidariusios padėties.
Kaip pernai ir pernai…
Šiemet bene originaliausi buvo kelių Vilniaus gimnazijų vadovai, kurie reikiamų pedagogų ieškojo vaikščiodami po miestą su užrašais ant marškinėlių. Kaip jie patys teigė žiniasklaidai, avantiūra pasiteisino – bent pusę trūkstamų pedagogų esą jau radę. Ką bedaryti vilniečiams, juk būtent jie jau kelinti metai atsiduria kebliausioje padėtyje. Šiuo metu Vilniaus apskrityje trūksta net 401 mokytojo, Klaipėdos – 313, Kauno – 222. O kur dar kiti pedagoginės sferos darbuotojai: psichologai, logopedai, spec. pedagogai, mokytojų padėjėjai.
Prieš prasidedančius mokslo metus, kaip pernai ir užpernai, Lietuvoje vyko bent kelios konferencijos, nagrinėjančios šią problemą. Jose, vėlgi kaip pernai ir užpernai, buvo išsakyta nemažai pastebėjimų ir pasiūlymų, ką ir kaip reikėtų daryti, kad pedagogo profesija taptų patrauklesnė, kad pedagogines studijas rinktųsi daugiau jaunų žmonių, o baigę užpildytų trūkstamas spragas.
Deja, realybė kitokia: beveik pusė praėjusių pedagoginių studijų absolventų, atsisakę skatinamųjų stipendijų, nenuėjo dirbti į mokyklas. Pastaraisiais metais labiausiai ieškomi tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai. Šiemet matematikos pedagogines studijas pasirinko 9, chemiją – 3, fiziką – nė vieno… Taip yra dabar, o kas bus dar po kelerių metų, kadangi, ,,Sodros“ neseniai pateiktais duomenimis, švietimo sektoriuje dirba 26 proc. pedagogų, kuriems per 60 metų?! Ne tik mokyklų direktoriai, bet ir visi mokytojai bei mokinių tėvai išėję į gatves su užrašais ant marškinėlių situacijos nepakeis.
Beje, dar praėjusio šimtmečio pabaigoje JAV mokslininkai prognozavo, jog ateityje tokios mokyklos, kai klasėje vienu metu to paties mokosi vienodo amžiaus, bet skirtingų gebėjimų bei polinkių mokiniai, neliks. Kaip vieną iš galimų variantų jie nurodė socialinius tinklus. Pradžia padaryta jau dabar, yra pavyzdžių, kai spręsdami šią problemą mokytojai tuo pačiu metu pamokas veda kelių mokyklų mokiniams nuotoliniu būdu. Panašią praktiką visos šalies mokyklos išbandė vykstant koronaviruso epidemijai.
Pastaruoju metu dar propaguojama ir nauja viltis – esą greitu laiku mokytojų užimtumą palengvins dirbtinis intelektas, o gal DI net pakeis mokytojus.
Gimnazijose įvairios nuotaikos
Klaipėdos apskritis pagal mokytojų trūkumą yra antroje vietoje po Vilniaus. Likus 10 dienų iki rugsėjo 1-osios, pasidomėjome mūsų rajono mokyklų ir gimnazijų vadovų, kokia situacija jų vadovaujamose švietimo įstaigose.
Tik šį mėnesį stojusi prie Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vairo direktorė Rasa Mašurinienė patvirtino, kad gimnazija ieško spec. pedagogo ir fizikos mokytojo (buvęs fizikos mokytojas išėjo į užtarnautą pensiją). Tačiau, pasak vadovės, nepaisant problemų, pasitinkant naujuosius mokslo metus nuotaika gera.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis sakė, kad dar nerado lietuvių kalbos mokytojo, tokia situacija buvo ir praėjusiais mokslo metais, tačiau gelbėjo gimnazijos bibliotekininkė. Sutikdami rugsėjį priekuliškiai gali pasidžiaugti taip lauktu statybininkų atiduotu priestatu, kuriame yra aktų salė ir 4 kabinetai. Tačiau dar neįvykę viešieji pirkimai dėl baldų, kad galėtų jais naudotis.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė informavo, kad netrūksta nė vieno mokytojo, kasmet po truputį daugėja mokinių, išlaikyti skyriai: Pėžaičių skyriuje mokosi 8 mokiniai, darželyje – 7 priešmokyklinukai. Sėkmingai integruojami vaikai su spec. poreikiais, yra visi reikalingi specialistai. Pirmi metai mokykloje pradės dirbti matematikė, kuri yra vietinė, pradinių klasių mokytoja, studijuojanti pedagogiką, atvyks iš Gargždų. Be to, iš Klaipėdos į Veiviržėnų gimnaziją grįžo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, džiugu, kad yra visu etatu dirbantis fizikos mokytojas. Galima vesti kokybiškas gamtos mokslų pamokas: jau ankstesnių mokslo metų pabaigoje pradėjusi veikti fizikos-chemijos laboratorija.
Mokyklose situacija skirtinga
Laikinai einanti Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pareigas Lina Zubauskienė irgi pasidžiaugė, kad yra visi reikiami pedagogai. Priešingai pesimistinėms nuotaikoms, turi naujų mokytojų. Tai matematikė, kuri pakeitė išėjusiąją pensijon, taip pat dvi naujos pradinių klasių mokytojos: viena buvusi mokytojo padėjėja, kita buvusi mokinė, kurios studijuoja pradinių klasių pedagogiką. Mūsų nuomonės sutapo, kad ypač pasiteisina, kai mokytojo darbą pradeda dirbti studijuodama buvusi mokytojo padėjėja – tokios praktikos, kokią ji jau praėjusi, nesuteiks joks universitetas.
Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė sako, jog ieško 0,7 etato anglų kalbos mokytojo ir gyvenimo įgūdžių mokytojo. Dituvos, Endriejavo pagrindinėse mokyklose, direktorių teigimu, mokytojų trūkumo nėra.
Doviluose, kaip informavo direktorius Arūnas Grimalis, reikia užsienio kalbų mokytojų. Dėl patalpų trūkumo teks biblioteką perkelti į fojė. Problemų kelia didėjantis mokinių skaičius, perpildytas darželis, o štai Šiūparių skyrius tuštėja.
Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė sako, kad dabar jau ramia širdimi einanti į darbą, o anksčiau nerimo būta didelio. Mat pernai pasibaigus mokslo metams mokyklą paliko net 6 mokytojai.
Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis irgi ramia širdimi pradeda mokslo metus: yra visi mokytojai, netgi surado vokiečių kalbos mokytoją, nors pamokų tik dvi.
Panaši situacija ir kitose švietimo įstaigose. Beveik visur prognozuojamas kasmet didėjantis mokinių skaičius, problemiška dėl mokomųjų kabinetų trūkumo, mokytojai netenka poilsio erdvių.
Šalies pedagogai, laukę atnaujintų ugdymo programų vadovėlių, jų taip ir nesulaukė. Vėl jiems bus aiškinama, kad galima dirbti be jų, tik reikia pasitelkti kūrybiškumą, jiems suteikiama laisvė…
Egidijus ŽIEDAS
Vilijos BUTKUVIENĖS ir „Bangos“ archyvo nuotr.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa ŽVAGINIENĖ:
– Klaipėdos rajone yra 14 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose praėjusiais mokslo metais dirbo beveik 500 pedagoginių darbuotojų. Nuo 2024-09-01 trūktų 10 pedagogų. Yra nuolat skelbiami konkursai laisvoms darbo vietoms. Trūksta šių pedagogų: fizikos – 1 (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai); specialiojo pedagogo – 1 (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai); anglų – 3 (Agluonėnų mokyklai-darželiui, Dovilų pagrindinei mokyklai, Gargždų „Kranto“ progimnazijai); vokiečių – 1 (Dovilų pagrindinei mokyklai); rusų – 1 (Dovilų pagrindinei mokyklai); gyvenimo įgūdžių programos mokytojo – 1 (Gargždų „Kranto“ progimnazijai); matematikos – 1 (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijai); lietuvių k. ir literatūros – 1 (Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijai). Šiuo metu pedagogų netrūksta 9 mokyklose: Gargždų „Minijos“ progimnazijoje, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, Endriejavo, Ketvergių, Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio, Kretingalės, Plikių Ievos Labutytės, Vėžaičių pagrindinėse mokyklose, Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre.
Bus 20 jaunų mokytojų, kurie dirbs rajono mokyklose.
Mokytojų mažėjimo tendencija jaučiama ir Klaipėdos rajone. Ypač trūksta tiksliųjų dėstomųjų dalykų mokytojų (matematikos, fizikos, chemijos), lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų mokytojų, trūksta ir pagalbos mokiniui specialistų. Mokyklos ir Savivaldybė deda dideles pastangas, siekdamos pritraukti trūkstamų dalykų mokytojus į rajono mokyklas – kompensuojamos pedagogų kelionių išlaidos į darbą ir atgal, vykdoma jaunųjų pedagogų pritraukimo programą ir kt. Tenka į darbą priimti ir studentus arba stojančius studijuoti, tikintis, kad mokytojai, baigę studijas, sėkmingai ir toliau darbuosis tose įstaigose.
Didins mokytojų darbo užmokestį
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene praėjusią savaitę aptarė valstybinių brandos egzaminų rengimo tvarką, nuo rugsėjo prasidėsiančią įtraukiojo ugdymo reformą bei mokytojų darbo užmokesčio didinimą.
Nuo šių metų rugsėjo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau dabar 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc. vietoje planuotų 10 proc.
Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sutarimus, nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestis turėjo kilti ne mažiau kaip 10 proc.
Vyriausybė ketina atitinkamai didinti vidutinį sąlyginį mokytojo pareiginės algos koeficientą, koeficientus ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, koeficientus švietimo pagalbai, koeficientą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti.
