„Tvari mokykla 2030“ įsibėgėja: prie iniciatyvos jau prisijungė 48 Lietuvos savivaldybės 

48–ios iš 60–ies Lietuvos savivaldybių prisijungė prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“, kurios tikslas – šalies mokyklose sukurti terpę tvarumui skleistis. Siekiama, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo keliu.

Lietuvos mokiniai ir jų tėvai šį pavasarį startavusios darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ įgyvendinimą ugdymo įstaigose daugiausiai pajus per infrastruktūros pokyčius ir bendruomenių iniciatyvas.

Pradedant nuo mažų pokyčių, žingsnis po žingsnio tikimasi pasiekti pastebimų rezultatų, vertybinės mokinių, mokytojų, visos mokyklos bendruomenės raidos tvarumo link.

Į „Tvari mokykla 2030“ projektą įsitraukusių mokyklų aplinka ne tik prisidės prie aplinkos išteklių tausojimo (tvari kelionė į mokyklą, daugiafunkcis patalpų, lauko erdvių panaudojimas, aplinkų žalinimas, universalaus dizaino principai), bet ir bus kuriamas tvarus socialinių ryšių modelis – didesnis dėmesys skiriamas kiekvieno žmogaus individualumui, asmenybės raiškai, tam pritaikant erdves, įrangą.

Mokyklose bus įrengti kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos, skirtos pasislėpti karo atveju, elektromobilių laikymo ir pakrovimo vietos, lyčiai neutralios higienos patalpos, atsiras švediški stalai ir kt.

„Pirmieji darbotvarkės įgyvendinimo metai rodo didelį savivaldybių susidomėjimą. Prie tvarumo iniciatyvos prisijungė ir „Tvarios mokyklos 2030“ koordinatorius paskyrė beveik 2,5 karto daugiau Lietuvos savivaldybių nei planavome“, – džiaugiasi Almantas Kulbis, darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ įgyvendinimą mūsų šalyje koordinuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.

Anot jo, toks didelis įsitraukimas liudija, jog tvarumas yra laukiamas ir svarbus pokytis Lietuvos mokyklose.

Tikisi prisijungsiant 150 mokyklų

Koks skaičius Lietuvos mokyklų imsis diegti darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ įrašytas tvarumo priemones, paaiškės vėlų šių metų rudenį.

Š. m. spalį–lapkritį mokyklos, naudodamosis LINEŠA parengtu „Tvarios mokyklos įsivertinimo vadovu“, įsivertins, kiek kuri yra pažengusios tvarumo srityje.

Atlikusi įsivertinimą, kiekviena mokykla pradės keistis tvarumo link, pati nusimatys savo pokyčių tempą ir pradės tuos pokyčius įgyvendinti.

„Tikimės, kad į projektą šiemet įsitrauks apie 150 šalies mokyklų. Pradžia visada yra sunkiausias etapas, todėl planuojame daug mokymų mokyklų vadovams ir tvarumo koordinatoriams savivaldybėse“, – pasakoja A. Kulbis.

Įkvėpimo – į konferenciją „Tvari mokykla 2030“

Pasidalinti efektyviais tvarumo sprendimais, kurie gali būti pritaikyti mokyklų aplinkoje, mokyklų vadovus ir ekspertus sukvies spalio 4 d. Vilniuje vyksianti pirmoji konferencija „Tvari mokykla 2030“.

„Išskirtiniame renginyje, kurį LINEŠA organizuoja kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo srities profesionalai iš Lietuvos, Prancūzijos ir Liuksemburgo dalinsis gerosiomis praktikomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais, kaip sėkmingai integruoti tvarumo principus į švietimo įstaigų kasdienę veiklą ir aplinką“, – dėsto A. Kulbis.

Anot jo, ši konferencija – puiki galimybė ne tik daugiau sužinoti apie tvarumą, pasisemti idėjų, bet ir užmegzti vertingus ryšius su kolegomis iš įvairių švietimo įstaigų bei imtis planuoti konkrečias iniciatyvas.

Mokyklos ir darželiai matuojasi tvarumą

Kristina Valienė, Plungės lopšelio–darželio „Rūtelė“ direktorė bei darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ koordinatorė Plungės raj. savivaldybėje, pasakoja, kad plungiškiai mokyklų vadovai į kvietimą prisijungti prie „Tvarios mokyklos“ iniciatyvos reagavo skirtingai.

Kolektyvai, kurie domisi ekologijos, tvarumo temomis, noriai įsitraukė į tvarios mokyklos projektą. Tie, kam šios temos ne itin aktualios, į jį žiūri atsargiai.

Anot K. Valienės, Plungės rajone labiausiai dėl tvarumo „pamišę“ yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai.

Darželiai šiame rajone atitinka gerokai daugiau „Tvarios mokyklos įsivertinimo vadovo“ tvarumo kriterijų nei bendrojo ugdymo mokyklos. 

Pasak K. Valienės, rajono mokyklų vadovai daugiausiai kalba, kad norint įgyvendinti stambesnius projektus, atnaujinti erdves, įveiklinti teritoriją arba pastatus, reikia finansavimo, o jo mokyklos neturi. 

Taigi, norint tapti tvariais yra svarbus savivaldybės indėlis ar valstybinis požiūris.

Džiaugiasi naująja įsivertinimo metodika 

Nijolė Pranckevičienė, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė  ir „Tvarios mokyklos“ koordinatorė šioje savivaldybėje pasakoja, kad Anykščiuose dar pavasarį beveik visos mokyklos įsivertino, kiek yra tvarios. Spalį įsivertins antrą kartą.

„Tvarumo filosofija gyvenome jau ir iki šio projekto: visose savivaldybės mokyklose netrukus atsiras elektromobilių įkrovimo stotelės, visos mūsų švietimo įstaigos naudoja žaliąją energiją – yra įsigiję saulės elektrines. Mokyklose jau yra įrengtos lauko klasės, darželiuose – daržai vaikučiams: pakeltos lysvės, šiltnamiai. Ką bedarytume, jau seniai renkamės kiek įmanoma tvaresnę priemonę. „Tvarios mokyklos 2030“ projektas dar labiau sustiprins mūsų tvarumo filosofiją, be to, džiaugiamės, kad dėka jo atsirado įsivertinimo metodika“, – sako Anykščių savivaldybės atstovė.

Pranešimas spaudai