Pirmosios pagalbos įgūdžiai gelbsti žmonių gyvybes
Pirmosios pagalbos įgūdžiai kasdien kažkam gelbsti gyvybes, nes nutikus nelaimei ar sutrikus sveikatai pirmosios minutės yra kritiškai svarbios – šalia esantys žmonės gali padėti. Be to, pirmosios pagalbos įgūdžių svarba įgauna dar didesnio svorio ir neramaus geopolitinio konteksto fone.
Apklausos rodo, kad absoliučiai daugumai šalies gyventojų (93 proc.) yra svarbu, kad jų šeimos nariai, žmonės artimoje aplinkoje ir bendradarbiai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą incidento ar nelaimingo atsitikimo atveju.
Saugiau neramiu laiku
Kas penktas Lietuvos gyventojas (19 proc.) yra pagalvojęs apie pirmosios pagalbos įgūdžių atnaujinimą ar įgijimą dėl neramios geopolitinės padėties karo Ukrainoje kontekste. Tokią statistiką atskleidė „Lietuvos draudimo“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Didžiausią įtaką geopolitinis nestabilumas daro jauniems (26–35 metų amžiaus) respondentams, rodo tyrimo rezultatai.
Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, pastebi, kad galimybė įgyti pirmosios pagalbos įgūdžius gali padėti gyventojams jaustis saugiau neramiu laikotarpiu.
„Kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, net penktadalis Lietuvos gyventojų yra susimąstę apie pirmosios pagalbos įgūdžių įgijimą arba atnaujinimą karo Ukrainoje kontekste. Galima numanyti, jog šių įgūdžių turėjimą gyventojai sieja su galimybe jaustis saugiau. Atsidūrę situacijoje, kurioje šie įgūdžiai būtų reikalingi artimiausios aplinkos žmonėms, jie galėtų imtis būtinųjų pagalbos veiksmų“, – sako A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimo“ atstovei pritaria ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Jovita Kriukelytė. Anot jos, nestabili geopolitinė situacija ir aplink tvyrantis nerimastingas emocinis fonas neretai žmogui kelia nesaugumo jausmą, nerimą, bejėgiškumą, kadangi žmogus jaučiasi negalintis kontroliuoti savo gyvenimo.
„Sudėtinga priimti tai, kad negali apsisaugoti, pasiruošti galimoms grėsmėms. Bejėgiškumas neabejotinai yra viena sunkiausių būsenų žmogui, tad natūralu siekti jo išvengti. Deja, kai grėsmė nėra aiški, neaišku, ir kokių apsaugos veiksmų reiktų imtis. Vienas būdų palengvinti savo būseną ir taip kontroliuoti nerimą – dalyvavimas pirmosios pagalbos mokymuose. Įgyti šiuos įgūdžius vertinga ne tik dėl grėsmingos geopolitinės situacijos, jie gali praversti bet kuriuo gyvenimo metu“, – teigia psichologė.
Mokymai suteikia drąsos
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) viešųjų ryšių specialistė Milda Vibrantytė taip pat pabrėžia, kad pirmosios pagalbos nukentėjusiam suteikimas iki atvykstant medikams išgyvenimo galimybę padidina iki trijų kartų, todėl šių įgūdžių turėjimas – labai svarbus.
„LRK inicijuotos apklausos duomenys rodo, jog net 55 proc. lietuvių nežinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą, o 20 proc. Lietuvos žmonių yra atsidūrę situacijoje, kai kitam žmogui ar pačiam prireikia pirmosios pagalbos. Matome, kad skleisti žinią apie pirmąją pagalbą yra būtina, nes net 60 proc. staigių mirčių įvyksta artimoje aplinkoje. Tai reiškia, kad dalies staigių mirčių pavyktų išvengti, jeigu šalia esantys žinotų, kaip suteikti pagalbą, ir prireikus imtųsi tokių veiksmų“, – teigia M. Vibrantytė.
LRK atstovė pastebi, jog pirmosios pagalbos mokymai padeda žmonėms būti labiau užtikrintiems ir drąsiau imtis veiksmų, kai šalia esančiajam prireikia pirmosios pagalbos. LRK kasmet pirmosios pagalbos įgūdžių ir žinių apmoko apie 9 tūkst. žmonių.
„Spręsti, ar didesnis susidomėjimas pirmosios pagalbos mokymais kyla dėl geopolitinės situacijos, ar tiesiog dėl didėjančio žmonių sąmoningumo, nėra lengva. Pastebime ir sezoniškumo tendencijas. Pavyzdžiui, vasarą žmonėms dažnai aktualu išmokti, kaip teikti pirmąją pagalbą užspringus, taip pat ką daryti nudegus, perkaitus, kaip gaivinti skendusį žmogų arba kaip elgtis patyrus traumą, kadangi vasaros sezonu žmonių pramogos yra aktyvesnės nei įprastai, tad ir traumų patiriama daugiau“, – teigia LRK atstovė.
Kad ir kokia priežastis žmones skatina mokytis pirmosios pagalbos įgūdžių, M. Vibrantytė sako, jog svarbiausia pats faktas, kad žmonės nori mokytis.
Pastebi augantį sąmoningumą
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė pastebi, kad pamažu formuojasi gyventojų sąmoningumo tendencija ir noras gauti pirmosios pagalbos žinių įvairiuose mokymuose ir paskaitose. „Klaipėdos rajone pirmosios pagalbos mokymų kursai yra populiarūs tarp bendruomenės narių“, – „Vakarų Lietuvai“ sakė minėtos įstaigos vadovė.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pirmos pagalbos kursuose bendruomenės nariams 2020 m. apmokė 218 asmenų; 2021 m. – 172 asmenis; 2022 m. – 268 asmenis; 2023 m. – 186 asmenis.
„Prasidėjus karui Ukrainoje, mokymų poreikis nežymiai išaugo. Bendradarbiavome su vietos savivaldybe, kuri skatino įstaigų darbuotojus apsimokyti teikti pirmąją pagalbą, priminėme, kaip elgtis esant pavojui ir kaip padėti nukentėjusiajam asmeniui. Į mus kreipėsi socialinių paslaugų centrų, kultūros centrų, seniūnijų darbuotojai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai. Šiais metais pirmą kartą mokymus vedėme ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams, tikimės šį bendradarbiavimą tęsti toliau“, – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Petrikienė.
„Tikrai pasitaiko, kai žmonės prisipažįsta, kad mokytis pirmosios pagalbos atėjo dėl karo grėsmės. Tačiau kad ir kokia priežastis būtų, džiaugiamės žmonių aktyvumu dalyvaujant mokymuose, nes taip didiname visuomenės atsparumą ir kuriame ją saugesnę“, – sako specialistė.
D. Petrikienė atkreipia dėmesį, kad mokymų metu visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia dalyvius aktyviai dalintis savo patirtimis ir nagrinėti situacijas, kurios yra nutikusios gyvenime. „Tai darome tam, kad galėtume suprasti, ar tinkamai buvo suteikta pagalba ir galbūt pasimokyti iš padarytų klaidų. Taip pat visada prašome išmėginti turimus gaivinimo muliažus ir sustiprinti savo gebėjimą gaivinti sąmonės netekusį ir nekvėpuojantį žmogų. Norime mokymų metu diskutuoti, sukurti gerą atmosferą ir ryšį su dalyviais, kad jie jaustųsi komfortiškai ir nebijotų klausti ar dalintis savo patirtimis, žiniomis. Mūsų tikslas – ne moralizuoti, ne sausai pateikti teorinę informaciją. Siekiame, kad dalyviai tikrai išeitų iš mokymų jausdamiesi žinantys, ką darytų atsitikus nelaimei. O kad taip iš tiesų būtų, žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – įsitikinusi Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Petrikienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro nuotr.
