Seimo rūmuose vyksta Baltijos Asamblėjos Konsultacijų taryba
Šiandien, rugsėjo 20 d., Seime vyksta Baltijos Asamblėjos (BA) Konsultacijų taryba, kurioje dalyvauja Seimo delegacijos BA pirmininkas, BA Prezidentas Andrius Kupčinskas, BA pirmininko pavaduotoja, BA Prezidiumo narė Orinta Leiputė, BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Kęstutis Masiulis, BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, BA Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Vinkus, BA Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Audrius Petrošius ir BA Biudžeto ir kontrolės komiteto pirmininkas Valdemaras Valkiūnas.
2024 m. Baltijos Asamblėjai pirmininkavo Lietuva. Anot Baltijos Asamblėjos Prezidento A. Kupčinsko, Lietuvos pirmininkavimo metu žadėta daugiausia dėmesio skirti vieningam Baltijos regionui, pasitikinčiam savo saugumu, vystymusi ir atsparumu. „2024 m. buvo nustatyti trys veiklos prioritetai, kuriuos pavyko sėkmingai įgyvendinti: saugumo ir atsparumo stiprinimas bendradarbiaujant, demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimas, parama Ukrainai ir Rytų partnerystės šalims Europai susiduriant su nauja geopolitine tikrove“, − sakė A. Kupčinskas.
„Baltijos Asamblėjos Prezidiumo uždavinys išlieka ir toliau remti Ukrainą ir įtikinti partnerius bei sąjungininkus peržiūrėti savo bendradarbiavimą ir santykius su Rusija. Šis darbas taip pat labai prisideda prie Baltijos valstybių saugumo ir atsparumo, nes skatina glaudžiau bendradarbiauti su kitomis panašiai mąstančiomis ir demokratinėmis šalimis. Nors iki šiol ši užduotis buvo vykdoma sėkmingai, ES ir NATO valstybės narės turi visais įmanomais būdais toliau remti Ukrainą, kad būtų užtikrinta pergalė. Tokiu būdu galime apsaugoti ne tik ukrainiečius nuo dar didesnių kančių ir šalies naikinimo, bet ir Baltijos valstybes bei likusią Europą. Taip kartu galime tapti stiprūs ir atsparūs“ – sako Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė O. Leiputė.
2024 m. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas aptarė keturias pagrindines temas: bendradarbiavimą sprendžiant regioninius energetikos uždavinius; sausumos ir jūrų transporto jungtis; inovatyvią ir susietą Baltijos valstybių verslo aplinką; Baltijos valstybių bendradarbiavimą skatinant regiono skaitmeninę transformaciją ir junglumą.
Šio komiteto pirmininkas K. Masiulis sako: „Komitetas jau seniai nagrinėja Baltijos valstybių energetinio saugumo ir nepriklausomybės klausimus. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, mūsų šalys suintensyvino veiklą energetikos sektoriuje ir ėmėsi veiksmų energijos tiekimui diversifikuoti. Kai kurie iš svarbiausių darbų – tai raginimas įgyvendinti visus projektus, kuriais siekiama kuo greičiau nutraukti energijos išteklių importą iš Rusijos, bei pažanga siekiant sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais. Taip pat svarbu kurti ir stiprinti jungtis tiek tarp Baltijos valstybių, tiek su Šiaurės šalimis ir Lenkija.“
Šiais metais komitete buvo diskutuojama apie sausumos ir jūrų transporto jungtis. Nors bendradarbiavimas šioje srityje glaudžiai susijęs su projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu, pripažinta, kad yra ir kitų regioninio junglumo problemų, kurios įgyvendinus šį strategiškai svarbų projektą neišnyks. Apskritai nutarta, kad junglumas yra labai svarbus Baltijos valstybių ekonomikai, nes pritraukti investuotojus nėra lengva, ypač jei karas tęsis. Derybose dėl kitos daugiametės finansinės programos Baltijos valstybės turi laikytis vieningos pozicijos ir vieningo požiūrio.
Taip pat buvo sutarta paraginti vyriausybes persvarstyti „Via Baltica“ jungties poreikį ir laikyti ją nekonkuruojančia su „Rail Baltica“. Abu projektai yra reikalingi dėl ekonominių ir saugumo priežasčių. Galiausiai sutarta aptarti galimybę turėti skaitmeninį sprendimą bendrai vinječių sistemai. Kadangi Baltijos valstybės yra įpusėjusios transporto dokumentų skaitmeninimo procesą, tai galėtų būti vienas iš privalumų, dėl kurių dokumentų perdavimas taptų patrauklesnis.
Komitetas diskutavo ir dėl inovatyvios ir susietos Baltijos valstybių verslo aplinkos. Padėtis visose Baltijos valstybėse yra panaši – jų ekonomikoms teko susidurti su keliomis krizėmis ir sukrėtimais, kurie paveikė ekonomiką visais lygmenimis ir visus jos sektorius. Diskusijų metu padaryta išvada, kad didelės šalys mato Baltijos valstybes kaip vieną regioną. Todėl turėtume ieškoti sričių, kuriose būtų galima dirbti išvien, kad gautume didesnę naudą.
Nors gerosios patirties pavyzdžių jau esama, reikia diskutuoti apie naujos praktikos plėtojimą, pavyzdžiui, pažangiųjų technologijų srityje. Turime rasti bendrų skaitmeninių galimybių, dalytis priemonėmis, idėjomis ir infrastruktūra, kas padėtų plėtoti novatorišką verslą. Baltijos valstybės taip pat galėtų bendradarbiauti mažinant biurokratiją Europos Sąjungoje ir skatinti universitetų ir pramonės bendradarbiavimą, pavyzdžiui, sukurti bendrą organizaciją ar tinklą šio regiono universitetams.
„Siekdami užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos išliktų prieinamos ir atsparios, ypač krizių metu, turime sutelkti dėmesį į bendradarbiavimo skaitmeninių iniciatyvų srityje stiprinimą. Tam reikia suderinti teisines sistemas, kad būtų veiksmingiau keičiamasi duomenimis, ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir toliau vykdyti įgyvendinamus bendrus projektus. Be to, rekomenduojame bendradarbiauti ieškant sąveikumo sprendimų Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių regione ir pradėti derybas dėl strateginio skaitmeninio bendradarbiavimo tarp Baltijos valstybių ir Afrikos šalių“, − sako BA komiteto pirmininkas K. Masiulis.
Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai laikotarpiu BA Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas daugiausia dėmesio skyrė šioms trims sritims: Baltijos mokslinių tyrimų fondo kūrimui, siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir padidinti mokslinę kompetenciją bei matomumą Baltijos šalyse, glaudesniam švietimo institucijų bendradarbiavimui ir keitimuisi gerąja patirtimi ir visų Baltijos šalių kultūra grindžiamo socialinio atsparumo ugdymui.
Baltijos Asamblėjai vykdant savo veiklą kasmet vis labiau ryškėjo poreikis steigti Baltijos mokslinių tyrimų fondą. Anot šio komiteto pirmininko V. Juozapaičio, Baltijos šalių mokslininkai išsakė norą, kad būtų sukurta priemonė, kuri ne tik skatintų Baltijos valstybių mokslininkus bendradarbiauti, bet ir teiktų finansavimą bendriems mokslinių tyrimų projektams, skirtiems spręsti regiono problemas. „Jie teigė norintys plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą, bet negalintys to daryti, nes moksliniams tyrimams neskiriama pakankamai lėšų“, − kalbėjo politikas.
Baltijos šalys galėtų įvertinti „NordForsk“ pavyzdį ir juo pasiremti kurdamos fondą. „NordForsk“ yra Šiaurės Ministrų Tarybai pavaldi organizacija, kuri skiria lėšų Šiaurės šalių bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir infrastruktūros srityje ir padeda jį vykdyti. Ji užtikrina aukštą tarptautinę mokslinių tyrimų kokybę ir pridėtinės vertės kūrimą Šiaurės šalyse. Kaip teigiamus Šiaurės valstybių bendradarbiavimo rezultatus mokslininkai įvardijo geresnę mokslinių tyrimų kokybę, išaugusį judumą ir įsitraukimą į tinklus bei didesnes finansavimo galimybes.
„Susitikimo metu sutarėme pradėti rengti Baltijos mokslinių tyrimų fondo steigimo planą, fondo valdymo mechanizmą ir biudžeto sistemą. Fondo sukūrimas būtų svarbus indėlis į Baltijos šalių mokslinių tyrimų kokybę. Mokslininkams būtų lengviau bendradarbiauti, išsiplėstų bendradarbiavimo sritys, išaugtų reikiamo finansavimo galimybės, pagerėtų mokslinių tyrimų kokybė ir konkurencingumas, mokslininkai aktyviau judėtų, dalytųsi gerąja patirtimi ir infrastruktūra“, − sako šio komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
Kalbant apie švietimo įstaigų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, prieita prie išvados, kad visų Baltijos šalių prioritetai yra tie patys ir kad jos susiduria su tais pačiais iššūkiais, pavyzdžiui, mokytojų rengimo, įtraukiojo ugdymo ar mažo mokinių ir mokytojų judumo srityje. Taigi Baltijos šalys svarsto apie švietimo sistemos pokyčius, kurie leistų užtikrinti didesnį lankstumą. Todėl galbūt dabar yra tinkamas laikas aptarti derinimo tarp šalių galimybes. Galima būtų svarstyti galimybę mokyklose, ypač pasienio regionuose, dėstyti Baltijos šalių kalbas arba nacionalinių mokymo programas papildyti medžiaga apie Baltijos šalių kultūros paveldą.
Kalbant apie CERN, svarstoma galimybė parengti bendrą magistrantūros programą, skirtą didelės energijos fizikai ir jos prietaisams. Šiai iniciatyvai reikėtų paramos. Taip pat Baltijos Asamblėja turėtų toliau skatinti kitas šalis prisijungti prie aukštojo mokslo kvalifikacijų automatiško pripažinimo sistemos.
„Galiausiai aptarėme kultūra grindžiamo socialinio atsparumo temą. Baltijos valstybių istorija rodo, kad kultūra gali stiprinti kolektyvinę jėgą, atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti. Tokie įvykiai kaip Baltijos kelias, kurio metines neseniai minėjome, rodo, kaip svarbu, kad žmonės vienytųsi gindami bendras vertybes“, − sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis. Diskusijų metu pabrėžta, kad kultūra gali padėti įveikti krizes, mažinti atskirtį visuomenėje, gerinti psichikos sveikatą ir didinti bendrą visuomenės pasitenkinimą gyvenimu bei gebėjimą įveikti sunkumus. Kultūra skatina aktyvų piliečių, taip pat ir vyresnio amžiaus, dalyvavimą visuomenės gyvenime, padeda puoselėti bendrą tapatybę ir bendrumo jausmą. Dėl šios priežasties vyriausybės raginamos paremti pastangas įgyvendinti naują iniciatyvą „Pasienio dainos“ maršrutui sukurti remiantis regiono dainų ir šokių švenčių tradicija. Dainų ir šokių šventės tradicija yra svarbi puoselėjant mūsų kultūros paveldą, o bendra muzikos, judesio ir kolektyvinės atminties raiška vienija Baltijos šalių bendruomenes.
„Šiemet komitetas tęsė darbą skatindamas glaudesnį Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kultūrinio atsparumo srityse. Siūlomas įsteigti Baltijos mokslinių tyrimų fondas galėtų pagerinti mokslinį bendradarbiavimą ir spręsti mums visiems kylančius iššūkius. Derindami švietimo prioritetus ir puoselėdami kultūrines iniciatyvas, tokias kaip „Pasienio dainos“ maršrutas, sustiprinsime savo bendrą tapatybę. Turėtume ir toliau keistis patirtimi ir geriausia praktika tokiuose formatuose kaip Baltijos Asamblėja ir kurti ateities valstybes, kurios puoselėtų ir mūsų kultūrinį paveldą, ir mokslinius pasiekimus“, − sako šio komiteto pirmininkas V. Juozapaitis.
BA Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komitetas 2024 m. sėkmingai ėmėsi trijų klausimų: tolesnio bendradarbiavimo siekiant įsteigti Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centrą vėžio gydymui, vieningo siekio gerinti apsirūpinimą vaistais ir jų įperkamumą Baltijos valstybėse ir bendradarbiavimo stiprinimo tarp Baltijos valstybių sveikatos priežiūros sektorių ir karinių pajėgų.
Viena iš komitetui pastaraisiais metais ypač svarbių temų – CERN ir CERN Baltijos grupės iniciatyva dėl Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centro. Šiuo metu CERN jau dirba su technologijomis, kurios reikalingos įgyvendinti šiai iniciatyvai. Buvo surengta daug susitikimų su medikų bendruomenėmis ir atitinkamomis visuomenės grupėmis, siekiant jų paramos. Iniciatyvą teigiamai įvertino ir CERN Medicininių prietaisų iniciatyvinis komitetas. Tačiau ateityje reikia atlikti mokslines analizes ir įvertinti klinikinius atvejus, epidemiologiją, techninius aspektus, verslo planus bei turimą finansavimą. Todėl komitetas sutarė vyriausybėms teikti rekomendaciją užtikrinti reikalingą finansavimą plataus masto galimybių studijai dėl šio centro įsteigimo Baltijos valstybėse.
Komitete buvo aptarti iššūkiai, kylantys siekiant gerinti apsirūpinimą vaistais ir didinti jų įperkamumą Baltijos valstybėse. Visuotinę sveikatos apsaugą galima užtikrinti tik apsirūpinus saugiais, veiksmingais, kokybiškais vaistais ir sveikatos priežiūros produktais už prieinamą kainą. Anot šio komiteto pirmininko A. Vinkaus, sutarta, kad dabar yra tinkamas laikas judėti į priekį ir apsvarstyti tolesnius bendrus viešuosius pirkimus − iš pradžių bendrus Baltijos valstybių pirkimus, o ateityje galbūt plėtoti bendradarbiavimą ir su kitomis šalimis. „Galėtume pradėti bendrus pirkimus nuo plačiai vartojamų ir nebrangių vaistų, kurie daugiausiai naudojami pacientų priežiūrai, pavyzdžiui, antibiotikų. Tai padėtų sumažinti vaistų kainą ir užtikrinti apsirūpinimą jais, nes ši problema yra aktuali jau kelerius metus, ypač COVID-19 pandemijos metu. Taip pat būtų galima apsvarstyti galimybes bendrai įsigyti ir kitų vaistų, pavyzdžiui, priešuždegiminių. Vis dėlto tokias detales turėtų iš anksto aptarti šios srities profesionalai. Komitete diskutuota, kad Baltijos valstybės turėtų išnagrinėti iniciatyvą kurti naujoviškų vaistų fondą siekiant finansuoti ir gerinti galimybes gauti šiuolaikinį gydymą. Nauji gydymo metodai padeda veiksmingiau gydyti ligas, turi mažesnį šalutinį poveikį ir kovoja su ligomis, kurias iki šiol buvo sudėtinga gydyti įprastais metodais“, − tvirtina A. Vinkus.
Bendra geopolitinė situacija ir karas Ukrainoje rodo, kad reikia stiprinti Baltijos valstybių sveikatos priežiūros sektorių ir karinių pajėgų bendradarbiavimą. Sveikatos priežiūros sistema siekiama gerinti gyventojų sveikatą, o karinės tarnybos užtikrina saugumą, užkerta kelią konfliktams ir juos valdo. Viena pagrindinių karinių medicinos tarnybų užduočių yra palaikyti kariuomenės sveikatą ir stiprybę. Todėl labai svarbu stiprinti šių dviejų sektorių bendradarbiavimą, ypač regioninių grėsmių akivaizdoje ir kylant pasaulinio masto ekstremalioms situacijoms sveikatos srityje. Svarbu įvertinti ir Baltijos valstybių pasirengimą teikti sveikatos priežiūros paslaugas karo ar nepaprastosios padėties atveju.
„Galimas Pažangiosios dalelių terapijos centro steigimas, apsirūpinimas vaistais ir jų įperkamumo didinimas bei sveikatos priežiūros sektorių ir karinių pajėgų bendradarbiavimo stiprinimas yra svarbūs prioritetai. Jie atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinti stipresnes sveikatos priežiūros sistemas“, − teigia šio komiteto pirmininkas A. Vinkus:
Šiais metais BA Saugumo ir gynybos komitetas daugiausia dėmesio skyrė trims pagrindinėms temoms: bendram požiūriui į ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Baltijos valstybėse, praktiniams Baltijos valstybių veiksmams kuriant koordinuotą ir susietą civilinės saugos sistemą ir Baltijos valstybių sveikatos priežiūros sektorių ir karinių tarnybų bendradarbiavimo stiprinimui.
Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga yra svarbiausias Baltijos valstybių prioritetas, atsižvelgiant į didelę riziką, kurią kelia stichinės nelaimės, terorizmas, karas ir kita nusikalstama veikla. Neseniai įvykdytas išpuolis prieš dujotiekį ir ryšių kabelį „Balticconnector“ Baltijos jūroje išryškino šios infrastruktūros pažeidžiamumą ir neatidėliotiną poreikį stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Baltijos valstybės kartu su NATO ir kitomis sąjungininkėmis intensyvina pastangas apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, daugiausia dėmesio skirdamos keitimosi informacija gerinimui, reagavimo pajėgumams ir prevencinėms priemonėms.
„Nors kiekviena iš Baltijos valstybių turi savo požiūrį į infrastruktūros apsaugą, būtinas glaudesnis bendradarbiavimas. Todėl Baltijos valstybės turi kartu ieškoti būdų, kaip derinti politikos kryptis, iš naujo įvertinti sistemas ir spręsti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos pažeidžiamumo problemą. Tai taip pat galėtų padėti padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sistemų skaidrumą ir atskaitomybę. Tuo pat metu turėtų būti pradėtos trišalės diskusijos dėl būtinų veiksmų siekiant sudaryti palankias sąlygas kurti stiprią, konkurencingą, finansiškai sėkmingą gynybos pramonę. Tokiu būdu galėsime vystyti mūsų saugumo poreikius galinčią patenkinti gynybos pramonę, kuri taip pat prisidės prie platesnės Europos gynybos erdvės kūrimo. Galiausiai Baltijos valstybės turi suvienyti jėgas su kitomis panašiai mąstančiomis ES valstybėmis narėmis ir siekti didinti ES finansavimą karinio mobilumo projektams“, − sako BA komiteto pirmininkas A. Petrošius.
Posėdžių metu komitetas išreiškė nuomonę, kad reikia kurti koordinuotą ir susietą civilinės saugos sistemą. BA reikšmingai prisidėjo skatindama Baltijos valstybių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, pripažindama itin svarbų civilinės saugos vaidmenį nacionaliniam saugumui. Glaudžiai derindamos veiksmus su ES mechanizmais, pavyzdžiui, ES civilinės saugos mechanizmu, Baltijos valstybės siekia stiprinti savo kolektyvinį pasirengimą tokiose srityse kaip masinė evakuacija, visuomenės informavimas ir strateginė komunikacija.
„Diskusijų komitete metu pabrėžta, kad svarbu sukurti institucinį regioninio ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimo modelį, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigų parengčiai ir rezervų suteikimui. Baltijos valstybės taip pat turėtų rengti bendras pratybas ir mokymus, kad užtikrintų ne tik parengtį, bet ir žinių perdavimą bei pagalbos teikimo algoritmų nustatymą. Labai svarbu bendradarbiauti pasitelkiant ir platesnio masto ES iniciatyvas, pavyzdžiui, ES INTERREG programas, skirtas visuomenės, savivaldybių ir valstybės institucijų atsparumo, civilinės saugos ir parengties priemonėms skatinti. Kadangi būtinas visos visuomenės pasirengimas buvo aptartos galimybės parengti bendras civilinės gynybos gaires, skirtas supažindinti Baltijos valstybių gyventojus su jų vaidmeniu susidarius ekstremaliai situacijai, − sako A. Petrošius.
Būtina įvertinti ir Baltijos valstybių pasirengimą teikti sveikatos priežiūros paslaugas karo ar nepaprastosios padėties atveju ir itin svarbu parengti ir įgyvendinti bendras Baltijos valstybių sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo pratybas, skirtas pasirengti ekstremalioms situacijoms ir reaguoti į nelaimes regione. Bendros pratybos gerina sąveiką, o tai leidžia mūsų sveikatos priežiūros darbuotojams sklandžiai dirbti kartu realių nelaimių metu. Tokios bendros iniciatyvos gali padėti stiprinti Baltijos tautų bendruomeniškumo jausmą ir abipusę paramą, o tai yra labai svarbu bet kokių krizių metu, kai reikia imtis bendrų veiksmų.
„Diskusijos komitete aiškiai parodė, kad siekiant sustiprinti regioninį saugumą būtinas suderintas požiūris į ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, civilinę saugą bei sveikatos priežiūros ir karinių tarnybų parengtį. Baltijos valstybės, skatindamos bendradarbiavimą pasitelkiant bendras pratybas, bendrus išteklius ir sinchronizuotus veiksmus, gali geriau pasirengti bet kokio pobūdžio ekstremalioms situacijoms ir nelaimėms“, − pažymi BA komiteto pirmininkas A. Petrošius.
Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komitetas šiais metais susitelkė į tris prioritetus: biologinę įvairovę, rūšių apsaugą ir laukinių gyvūnų gerovę Baltijos valstybėse, naminių gyvūnų gerovę Baltijos valstybėse ir pastangų intensyvinimą siekiant žiedinės ekonomikos Baltijos valstybėse.
Biologinė įvairovė atlieka svarbų vaidmenį žmonijos vystymosi procese ir prisitaikant prie įvairių pokyčių. Todėl komitetas tęsė praėjusiais metais pradėtas diskusijas apie biologinės įvairovės apsaugojimą Baltijos valstybėse. Padaryta išvada, kad labai svarbus prioritetas yra glaudesnis bendradarbiavimas ir dalijimasis geriausia praktika, nes Baltijos valstybės susiduria su panašiais iššūkiais, o jų gamtinė bei klimato aplinka yra tokia pati.
Diskutuojant sutarta, kad reikia koordinuoti ir derinti Baltijos valstybių „Natura 2000“ valdymo planus, kurie yra esminis įrankis siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir tausiai ją naudoti. Taip pat reikia inicijuoti diskusijas dėl bendro tarpvalstybinio vandens valdymo ir apsaugos plano sukūrimo bei palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tikslųjį ūkininkavimą Baltijos valstybėse skatinančių projektų įgyvendinimą. „Tikslusis ūkininkavimas galėtų modernizuoti mūsų žemės ūkio praktikas pasitelkiant technologijas, kurios didintų ūkininkavimo būdų efektyvumą, produktyvumą ir tvarumą. Komitete išryškėjo poreikis užmegzti bendradarbiavimą su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru. Ši partnerystė padėtų išsaugoti regiono gyvūnų, miškų ir augalų genetinę įvairovę ir skatinti tausų jos naudojimą“, − sako Seimo narys V. Valkiūnas, aptardamas šio komiteto darbą.
Kita su rūšių apsauga glaudžiai susijusi tema yra naminių gyvūnų gerovė. Gyvūnų gerovės užtikrinimas yra svarbus siekiant ne tik apsaugoti klimatą ir biologinę įvairovę, bet ir užtikrinti maisto saugą, kuri yra itin svarbi žmonių sveikatai apsaugoti. Gyvūnų gerovės standartų didinimas taip pat gali sumažinti antibiotikų poreikį. Dar viena spręstina problema − gyvūnų ligų, tokių kaip afrikinis kiaulių maras, protrūkiai, kurie gali pareikalauti nemenkų išlaidų. „Baltijos valstybės vis labiau stengiasi rūpintis gyvūnų gerove, o vienas iš šio bendro įsipareigojimo pavyzdžių – neseniai pradėtas judėjimas uždrausti kailinių žvėrelių ūkius. Pastaraisiais metais kelios ES šalys apribojo arba visiškai uždraudė kailinių žvėrelių ūkius, o Baltijos valstybės buvo šio judėjimo priešakyje. Tai atspindi bendrą regiono persiorientavimą prie etiškesnių ir tvaresnių praktikų, ypač gyvūnų teisių srityje. Tačiau įgautą pagreitį reikia išlaikyti – turime užtikrinti politinį dialogą ir keitimąsi patirtimi Baltijos valstybėse įgyvendinant draudimą auginti kailinius gyvūnus“, − tvirtin V. Valkiūnas.
Reikalingas labiau suderintas požiūris į gyvūnų gerovės vertinimo metodus, priemones ir duomenų rinkimą. Turėtume bendradarbiauti ir keistis informacija veterinarinių antibiotikų receptų, mikroschemomis ženklintų gyvūnų bei afrikinio kiaulių maro prevencijos, nustatymo ir kontrolės srityse. Komitete padaryta išvada, kad nėra maisto produktų ženklinimo, todėl atsiranda galimybė sukurti visose Baltijos valstybėse taikomą maisto ženklinimo sistemą. Taip vartotojai Baltijos valstybėse galėtų gauti aiškią, skaidrią ir nuoseklią informaciją apie maisto produktus.
Komitetas aptarė pažangą, padarytą siekiant žiedinės ekonomikos Baltijos valstybėse ir pastebėjo, kad net ir susidurdamos su bendromis kliūtimis, Baltijos valstybės yra išsikėlusios panašius tikslus ir planus, kaip tas kliūtis įveikti. „Bendrai kalbant, pastangos kurti žiedinę ekonomiką atspindi Baltijos valstybių įsipareigojimą siekti tvarumo, net jei bendradarbiavimas šiuo klausimu vyko palaipsniui. Buvo sutarta, kad Baltijos valstybės, sustiprindamos savo įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi, turi potencialo sukurti tvirtą precedentą žiedinės ekonomikos srityje“, − teigia Seimo narys V. Valkiūnas.
Sėkmingas Estijos ir Latvijos užstato už gėrimų pakuotes grąžinimo sistemų suderinimas įrodo, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra ir įmanomas, ir naudingas. Tačiau, jeigu ateityje būtų norima įvesti tarpvalstybinę užstato už pakuotes grąžinimo sistemą, būtina atlikti išsamesnę analizę. Todėl būtų naudinga parengti technines, sąnaudų ir naudos bei teisines analizes dėl realių galimybių Baltijos valstybėse įdiegti pakuočių grąžinimo sistemą.
„Sprendžiant neatidėliotinas aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir tvarumo problemas, Baltijos valstybių bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus. Nagrinėdamas šias temas, komitetas padarė keletą išvadų dėl poreikio suderinti pastangas, kurios bus naudingos visam regionui. Ateityje Baltijos Asamblėjai būtina užtikrinti tolesnį šių sričių praktikų vystymąsi ir tobulėjimą. Tik bendradarbiaudami ir tęsdami dialogą galime kurti tvaresnę ir aplinką tausojančią ateitį“, − sakė Seimo narys V. Valkiūnas.
Pranešimas spaudai
