Atsinaujinanti energetika: reikia diskusijų su bendruomenėmis
Klaipėdos rajone rugsėjo viduryje su darbo vizitu lankėsi beveik trys dešimtys Europos regionų komiteto Europos aljanso narių.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero, taip pat Lietuvos delegacijos nario Europos regionų komitete Broniaus Markausko kvietimu viešėjusi grupė politikų susipažino su Klaipėdos rajonu ir miestu, dalyvavo konferencijoje apie mėlynąją ekonomiką, tvarią jūrų plėtrą, jūrų tyrimų ir inovacijų svarbą bei strateginių investicijų į uosto infrastruktūrą poreikį. Apibendrinant buvo priimta Klaipėdos regiono deklaracija, nubrėžianti pagrindinius veiksmus, būtinus norint stiprinti ES jūrų ekonomiką.
Mėlynoji ekonomika taip pat atneša ir pokyčių – vis didesnis dėmesys skiriamas atsinaujinančiai energijai, mat Europa iki 2050-ųjų siekia tapti klimatui neigiamos įtakos nedarančiu žemynu. Dėl šios priežasties visoje Europos Sąjungoje vystomi įvairūs atsinaujinančios energijos projektai. Lietuvai ir Klaipėdos regionui šiuo metu itin aktualūs vėjo jėgainių parkai, mat jie kuriasi ne tik sausumoje – iki 2030 metų Baltijos jūroje turi iškilti ir Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“.
Kaip nurodo Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra, jūriniai atsinaujinančios energijos projektai gali tapti tvariu ir ilgalaikiu būdu vystyti mėlynąją ekonomiką, mat ne tik prisideda prie aplinkos, ekonomikos, bet ir akvakultūros bei vietinių bendruomenių.
Viena didžiausių inovacijų – 700 megavatų galios jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ turėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Taip pat akcentuojama, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas yra patrauklus tuo, jog gali sugeneruoti iki 2 kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje. Vis dėlto toliau vystomi ir sausumos vėjo elektrinių parkai. Pavyzdžiui, „Bangoje“ ne kartą rašėme, jog tokį parką planuojama pradėti statyti dviejose rajono seniūnijose. Tačiau tokius pokyčius lydi ir bendruomenių susirūpinimas dėl jėgainių parko įsikūrimo Klaipėdos rajone. „Banga“ Europos aljanso grupės prezidento K. Vanlouwe paklausė, kaip kitose šalyse sekasi vystyti jūrinius ir sausumos vėjo jėgainių parkus, pasidalinti gerąja patirtimi. Jis „Bangai“ komentavo, kad svarbiausia – diskutuoti ir ieškoti kompromiso su bendruomenėmis. „Nesu susipažinęs su konkrečia situacija Klaipėdos rajone, tačiau visa Europos Sąjunga susiduria su diskusijomis dėl vėjo jėgainių parkų. Pavyzdžiui, Belgijoje itin daug investuojama į žalią atsinaujinančią energiją, nes žinome, kad privalome tai daryti, tai mūsų atsakomybė. Naudojame ir iškastinį kurą, tačiau turime investuoti ir į atsinaujinančius energijos šaltinius“, – akcentavo K. Vanlouwe.
Pasak Europos aljanso grupės prezidento, svarbiausias prioritetas – rasti kompromisą, kuris būtų priimtinas tiek ūkininkams, tiek vietos gyventojams. „Turime gerbti ir ūkininkus, ir kitus žmones. Reikia diskutuoti su ūkininkais, vietos gyventojais, išsklaidyti iškilusias baimes, suprantamai paaiškinti, kaip viskas veikia, kokie yra privalumai, problemos ir kodėl investicijos į atsinaujinančios energijos šaltinius yra tokios svarbios. Mūsų atsakomybė visoje Europoje yra investuoti į atsinaujinančios energijos šaltinius, nors iškastinis kuras taip pat bus naudojamas, reikia rasti balansą tarp jų“, – kalbėjo Europos aljanso grupės prezidentas.
Jis pasidalijo pavyzdžiu, jog Belgijoje, Flanders regione, yra daug jūrinių vėjo jėgainių Šiaurės jūroje: „Tai kainavo daug, tačiau aktyviai diskutavome dėl to, nes tokia energija daro mažiau įtakos ūkininkams ir vietos gyventojams. Tad svarbiausia diskutuoti, semtis idėjų iš kitų šalių, kurios taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis.“
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
