Po kremavimo – pageidavimas įamžinti artimojo pelenų žiupsnelį

Šalia Kėdainių apie dešimtmetį veikusiam vieninteliam Lietuvoje krematoriumui konkurencijos nebuvo. Tačiau daugiau nei prieš porą metų atidaryti trys: Vilniuje ir du Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijoje. Atsisveikinimas su mirusiuoju ir laidotuvių organizavimas Vakarų Lietuvos ir aplinkinių regionų gyventojams supaprastėjo.
Ritualinės paslaugos – po vienu stogu
Už kelių kilometrų nuo Klaipėdos, šalia Lėbartų kapinių, Toleikių kaime, Dovilų seniūnijoje, atidarytas ketvirtas šalyje (antras Klaipėdos rajone) „Vakarų Lietuvos krematoriumas“. Išskirtinė šio pastato architektūra, forma primenanti piliakalnį. „Tai asocijuojasi su pilkapiais, aptinkamais piliakalniuose“, – pastebėjo „Vakarų Lietuvos krematoriumo“ vadybininkas Sigitas Lydekauskas.
Po vienu stogu čia teikiamas ritualinių paslaugų kompleksas: nuo mirusiojo palaikų kremavimo iki palydėjimo į kapines. Erdvus šviesus vestibiulis, vyraujanti pilkai balkšva spalva, unikalių sakralinių paveikslų ekspozicija sklaido liūdesį. Įmonės darbuotojai neretai iš apsilankiusiųjų išgirsta, kad gedulo valandą jie čia jaučiasi kaip namuose. Yra trys šarvojimo salės – galima rinktis iš dviejų mažesnių ir didelės. Čia šarvojami ir tie mirusieji, kurių palaikai nebus kremuojami. Yra erdvi poilsio patalpa, kur organizuojami gedulingi pietūs.
„Ištikus bėdai, žmonės skambina į mūsų įmonę ir patiki visus laidotuvių organizavimo rūpesčius, – kalbėjo S. Lydekauskas. – Mirusiojo palaikų kremavimas populiarėja dėl šio laidojimo būdo estetikos, paprastumo ir gamtos tausojimo.“
Pasak jo, pernai šiame krematoriume buvo kremuota apie 2 tūkst. mirusiųjų.

Paskutinis atsisveikinimas
S. Lydekauskas patikino, kad kremuojamų palaikų skaičius didėja. „Požiūris keičiasi į laidojimą – kremavimo atvejų daugėja ir dėl patogumo. Kremavus mirusiojo kūną, galima planuoti laidotuves – ne visada artimieji gali greitai susirinkti, pavyzdžiui, atvykti iš užsienio. Kremuotus palaikus mes savaitę saugome nemokamai“, – dėstė vadybininkas.
Kremavimo procesas vyksta kasdien. Į priėmimo skyrių atvežus paruoštą mirusįjį, artimieji gali su juo atsisveikinti šarvojimo salėje, bet galima ir prieš kremavimą patalpoje, kur palaikai įkeliami į įrenginį. Nuo įkėlimo iki urnos su pelenais atidavimo artimiesiems trunka apie 3 valandas. Artimiesiems pareiškus norą, šie gali stebėti, kaip vyksta kremavimas, arba laukti laukiamajame.
Kremavimo kamera įkaitinama iki 850 ar daugiau laipsnių. Po valandos speciali įrenginio plokštė verčiasi, procesas pereina į kitą lygmenį, kai organinės medžiagos virsta neorganinėmis. Trečiame lygmenyje jos atvėsinamos. Kremavus mirusiojo palaikus, lieka nuo 1 iki 4 kilogramų pelenų.
Kremavimas čia kainuoja 380 eurų. Pasak S. Lydekausko, kremaciniai karstai – nuo 70 eurų, nelakuoti, ekologiški, kad neterštų aplinkos. Didelis pasirinkimas urnų, kainuojančių nuo 70 iki kelių šimtų eurų. Jos metalinės, riešutmedžio, plieninės ir kitų medžiagų, įvairių formų, spalvų ir dydžių.
Neįprasta atminimo forma
Keičiasi ne tik požiūris į kremavimą, bet ir artimojo atminimo įamžinimą. Žmonių pageidavimu, pelenai gali pavirsti deimantu, papuošalais ar interjero detale. S. Lydekauskas patikino, jog yra norinčiųjų šalia turėti brangaus žmogaus pelenų, įprasmintų pasirinktame stiklo ženkle, pavyzdžiui, stiklinėje angelo skulptūrėlėje ar pakabuke. Jis parodė pavyzdžių, pagal kuriuos priimami užsakymai ir gaminami užsienyje. Tai kainuoja nuo 120 eurų, priklausomai nuo dydžio, formos. Pagaminti deimantą iki vieno karato reikėtų išleisti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos tūkstančių eurų. „Kai kas užsisako ir po kelis atminimo ženklus su artimojo pelenais“, – atskleidė vadybininkas.
S. Lydekauskas prisipažino, kad, dirbant laidojimo namuose ir krematoriume, kasdien susiduriant su mirtimi, priprasti neįmanoma. „Tai veikia emociškai“, – neslėpė jis ir pridūrė, jog visi norintys gali apsilankyti krematoriume, pasikalbėti, susipažinti su aplinka.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.