Atnaujinama Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia mena dvaro laikus
Keliaudami po Lietuvą ir kitas šalis žavimės įspūdingais sakralios architektūros pastatais, jų ansambliais, tačiau ar visada pažįstame ir vertiname tai, kas šalia mūsų? Lietuvoje yra per 1 000 bažnyčių, iš jų apie 200 medinių. Viena seniausių Telšių vyskupijoje – 1784 m. grafo Kazimiero Volmerio statyta Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia. Klebonas Viktoras DAUJOTIS pasidalijo džiaugsmais ir rūpesčiais, kuriais gyvena jau 11 metus, nuo tada, kai buvo paskirtas į Vėžaičių parapiją.
Dažyta, tvarkyta ne kartą
„Medinės Vėžaičių bažnytėlės, kažkada stovėjusios prie pagrindinio kelio – Žemaičių plento, istorija primena Volmerių dvaro laikus, nes jų funduota. Ji pastatyta Vėžaičių dvarininko grafo Kazimiero Volmerio 1784 m., o vidus įrengtas jo sūnaus grafo Leonardo. Pačioje pradžioje dvaro rūpesčiu buvo ir išlaikoma, nes nebuvo atskira parapija, o filija, Gargždų parapijos dalis. Keičiantis laikams Vėžaičiai tapo savarankiška parapija, turinti savo parapijos bažnyčią, teritoriją ir struktūrą“, – istorinius faktus priminė Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas V. Daujotis.
Bažnyčia yra liaudies architektūros formų ir turi šiek tiek baroko bruožų. Tašytų rąstų, iš išorės apkalta vertikaliomis lentomis, ji pastatyta ant akmenų ir plytų mūro pamato. Per 240 metų medinė Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia ne kartą buvo perdažyta, o paskutinį kartą – klebonaujant kun. Vytautui Skipariui (1996–2006) m. Tada pakeisti bažnyčios ir šventoriuje stovinčios medinės varpinės stogai. Prieš 5 metus, ruošiantis Šv. Onos atlaidams, parapijiečiai atkreipė klebono V. Daujočio dėmesį, kad jų maldos namai papilkėję, ir ėmėsi iniciatyvos nuplauti sienas. „Tada pastebėjome, kad nusiplauna ne tik dulkės, bet ir pats dažas nyksta. Brendo mintis bažnyčią perdažyti“, – prisiminė klebonas. Ieškodami, kokia buvo autentiška bažnyčios fasado spalva, rado ne vieną įvairių spalvų dažų sluoksnį. Manoma, kad bažnyčia ne kartą dažyta tokiais dažais, kokių tuomet buvo galima gauti. Šį spėjimą patvirtino nuotraukos, kuriose matyti, kad vienu metu Vėžaičių bažnyčia buvo tokios pat spalvos kaip ir Veiviržėnų.
Remia ir parapijiečiai, ir Savivaldybė
Sumanymo vien perdažyti bažnyčios fasadą teko atsisakyti, nes pasirodė, kad sienų mediena sutrešusi. „Pradėjome svarstyti, kad reikia keisti lentas, kuriomis apkaltas fasadas. Gerokai padaugėjo darbų, išaugo ir darbų sąmata“, – pasakojo Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas V. Daujotis. Jis sakė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė prie išorės darbų prisidėjo 2 tūkst. eurų, kurie skiriami kiekvienai rajono bažnyčiai per metus. Fasado remontui, dažymui panaudotos ir parapijiečių, geradarių lėšos – aukojo ne tik dabartiniai vėžaitiškiai, bet ir tie, kurie, pasak parapijos klebono, čia pradėjo savo tikėjimo ir gyvenimo kelionę, priėmė Krikšto ar Santuokos sakramentus, tačiau šiuo metu gyvena ne Vėžaičiuose.
Buvusios plytų grindys
Ne tik nešildomos Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios išorė reikalauja priežiūros ir atnaujinimo. Medinės grindys kai kur žemėja, vietomis išpuvusios lentos remontuotos. Žmonės klebonui V. Daujočiui pasakojo, kad prieš 30 metų grindys buvo įlūžusios: „Neseniai keisdami vieną tokią lentą pasišviesdami pamatėme, kad yra likusių plytų grindų fragmentų. Tai priminė istorikės Janinos Valančiūtės užrašytą faktą knygoje apie Vėžaičių miestelį ir bažnyčią: vyskupas, prieš 200 m. atvykęs vizituoti Vėžaičių bažnyčios, fiksavo, jog tuo metu bažnyčioje buvo plytų grindys.“
Nuo 1980 metų autentiškas bažnyčios lubas slepia melsvai dažyta plokštė, kuri, matyt, buvo užkalta dėl prastos senųjų lubų būklės. Deja, ši plokštė nepraleidžia drėgmės, o dėl to, pasak klebono, susirado netinkamas klimatas bažnyčios viduje. Kai geras oras, bažnyčios durys būna atidarytos, kad vėdintųsi, cirkuliuotų oras. Parengti kultūros paveldo objekto grindų ir lubų restauravimo projektą, kaip minėjo klebonas V. Daujotis, atsieis 28 tūkst. eurų. Daugiau nei pusę projekto rengimo sumos, t. y. 15 tūkst. eurų, finansuos Klaipėdos rajono savivaldybė iš Kultūros paveldui skirtų lėšų. Likusią sumą turi pridėti pati parapija. Klebonas prašo visus šauniuosius parapijiečius ir Vėžaičių bažnytėlės draugus pagal galimybes aukoti šiam tikslui. Aukoti galima bankiniu pavedimu: Vėžaičių Šv. Kazimiero parapija, sąsk. Nr. LT80 4010 0402 0009 1221, paskirtis: Projektavimo darbams.
Vertybė – ir suolai, ir vargonai
Bažnyčioje yra išlikusi originali medinė krikštykla su šalia esančiu Jėzaus krikšto sceną vaizduojančiu tapytu paveikslu, dekoruota barokinių formų senoji klausykla, stalės – kilmingiems asmenims skirti suolai su aukštomis atkaltėmis. Jie registruoti Kultūros vertybių registre. „Visi suolai bažnyčioje skirtingi. Tačiau vertingiausi yra fundatoriams Volmeriams skirti suolai. Pradžioje tik fundatoriai Volmeriai turėjo jiems skirtus suolus, o paprasti žmonės melsdavosi stovėdami. Vėliau supratus, kad reikia patogumo ne tik dvarininkams, suolai buvo padaryti ir kitiems tikintiesiems“, – pasakojo klebonas V. Daujotis.
Didelė bažnyčios vertybė – 1804 metais įsigyti Vilniaus meistrų darbo 10 balsų vargonai, tačiau jie jau nebenaudojami. Per šv. Mišias grojama elektroniniais vargonėliais. Restauruoti prieš daugiau nei 200 metų padarytiems vargonams, pasak klebono, būtų reikalingas dar vienas projektas. Nuo 2007 m. yra restauruoti altoriai, perdažyti suolai, sienos, tačiau klebonas V. Daujotis nerimauja, kad altorių medienos nesunaikintų kinivarpos, tad gali tekti ieškoti priemonių altoriams apsaugoti.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
