Rajone vis neišsivaduojama iš mokytojų stygiaus problemos

Pastaraisiais metais vis garsiau skamba pavojaus varpai dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose, o šiemet prieš pat mokslo metus net skelbta, jog stygius – rekordinis. Kai kurioms mokykloms iki šiol nepavyko užpildyti kolektyvo. Antai Vilniuje įsikūrusioje „Juventos“ gimnazijoje prieš gerą mėnesį dėl pedagogų stygiaus net nevyko dalis pamokų. Prieš rugsėjo pirmą dieną trūkstant mokytojų skundėsi ir dalis Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų. O kokia situacija šiandien?
Ieškojo specialistų
Naujiems mokslo metams kvėpuojant į nugarą netrūko antraščių, skelbiančių, jog pagal mokytojų trūkumą Vilniaus apskritis – pirmoje vietoje, laipteliu žemiau palikusi Klaipėdos. Vasaros pabaigoje „Banga“ domėjosi, kokia situacija Klaipėdos rajono gimnazijose ir mokyklose. Vienų vadovai tikino naujus mokslo metus pasitinkantys be streso, kadangi buvo užpildę visas pedagogų gretas, o kiti išgyveno neramų laiką – buvo įstaigų, kuriose trūko ne vieno mokytojo. Viena tokių – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, kuri iki Rugsėjo pirmosios šventės likus bemaž 10 dienų, kaip tada sakė įstaigos vadovė Rasa Mašurinienė, neturėjo specialiojo pedagogo ir fizikos mokytojo.
Rugpjūčio mėnesį daugiau nei vieno specialisto ieškojo ir Gargždų „Kranto“ progimnazija, kurioje, direktorės Vilijos Lukauskienės teigimu, trūko 0,7 etato anglų kalbos mokytojo ir gyvenimo įgūdžių mokytojo.
Mokytojų stygiaus problemą sprendė ir Antano Alčauskio vadovaujama Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, kurioje prieš naujus mokslo metus tuščia buvo lietuvių kalbos mokytojo kėdė. Šio specialisto įstaigoje trūko ir pernai, tačiau ugdymo procesas dėl to nenukentėjo, kadangi gelbėjo gimnazijos bib­liotekininkė.
Prieš prasidedant naujiems mokslo metams Dovilų pagrindinė mokykla, kaip tada informavo direktorius Arūnas Grimalis, dairėsi užsienio kalbų mokytojų.
O kokia situacija dabar jau baigiantis rudeniui?
Kai kur nuotaikos pakilesnės
Su mokytojų trūkumo prob­lema susidūrusios gimnazijos ir mokyklos turėjo nemenko rūpesčio prieš dar vienus mokslo metus, o štai įstaigos, kuriose buvo užpildyti visi pedagogų etatai, gyveno kur kas pakilesnėmis nuotaikomis. Be įtampos ir streso Mokslo ir žinių dieną pasitiko Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, kolektyvą praturtinusi nauja matematike, kuri yra vietinė, pedagogiką studijuojančia pradinių klasių mokytoja iš Gargždų bei iš Klaipėdos į Veiviržėnų gimnaziją grįžusia lietuvių kalbos mokytoja metodininke. Įstaigos vadovė Laima Navickienė tuomet pasidžiaugė ir visu etatu dirbančiu fizikos mokytoju.
Laikinai einanti Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pareigas Lina Zubauskienė irgi patenkinta pasipildžiusiais darbuotojais – matematike, pakeitusia išėjusiąją pensijon, bei dviem naujomis pradinių klasių mokytojomis.
Dituvos, Endriejavo pagrindinėse mokyklose, kaip teigė vadovai, mokytojų trūkumo irgi nebuvo. Ramia širdimi darbą pradėjo ir Vėžaičių bei Ketvergių pagrindinės mokyklos. Pastarajai net pavyko prisikviesti vokiečių kalbos mokytoją, nors pamokos – tik dvi.
Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Alčauskienė džiaugėsi, kad šią savaitę surado paskutinį specialistą – logopedą: „Daugiau mokytojų įstaigoje netrūksta. Kaip tai pavyksta? Į šį klausimą geriausiai atsakyti galėtų įstaigoje dirbantys mokytojai, kodėl jie renkasi mūsų mokyklą. Manau, kad daug lemia geras mikroklimatas ir draugiškas kolektyvas. Įstaigoje dirba 63 pedagogai, vidutinis jų amžius – 46 metai. Ypatingos grėsmės dėl mokytojų stygiaus ateityje mokykloje nematau, bet, kaip sakoma: „Niekada nesakyk niekada“. Neramina tai, kad apskritai Lietuvoje trūksta matematikos, gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų ir kad jų nėra kuo pakeisti.“ 
Vis dar ieško
Mokslo metams įsibėgėjus, „Banga“ domėjosi, ar situacija mūsų rajono švietimo įstaigose bent kiek pagerėjo. Kaip informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrius, užklausos dėl mokytojų trūkumo buvo pateiktos visoms mokykloms, tačiau apie mokytojų trūkumą informavo tik „Vaivorykštės“ gimnazija, kurioje šiuo metu trūksta fizikos mokytojo, galinčio dirbti visu etatu, pusės etato informatikos mokytojo. Laikinai ugdymo įstaiga neturi ir specialiojo pedagogo.
Tai „Bangai“ patvirtino ir pati mokyklos direktorė R. Mašurinienė. „Šiuo metu trūkstame ir 0,5 etato informatiko, nes nuo rugsėjo pirmos dienos pas mus pradėjusi dirbti mokytoja susimažino krūvį dėl kito darbo. Tai informatikos mokytojo mums trūksta 3–4 pamokoms. Tai kažkaip verčiamės. Ir tą mokytoją įkalbėjome likti, nes ji lyg tai jau ketino išeiti iš mūsų įstaigos apskritai ir dirbti Klaipėdoje. Tai įkalbėjome pasilikti bent tas 4 ar 5 pamokėles pas mus. Fizikos mokytojo nėra, bet ugdymo procesas vyksta, kadangi gelbėja technologijų mokytojas, o dėl specialiojo pedagogo – kol kas verčiamės be jo, nes turime kitus pagalbos specialistus, kurie dirba tą darbą“, – kalbėjo direktorė, pasak kurios, gimnazija deda visas pastangas, kad rastų trūkstamus darbuotojas, tačiau ne viskas jų galioje, mat visoje šalyje trūksta mokytojų, ypač matematikų ir fizikų.
R. Mašurinienės teigimu, pedagogų stygiaus bėda smaugia ne vieną šalies mokyklą. Esą mūsų rajone dar nėra taip blogai, neva pačioje Klaipėdoje situacija daug liūdnesnė. „Pas mus didžioji dalis mokytojų yra, dar dirbame, o didmiesčiuose – tragedija“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.

Įgyvendina pritraukimo programą
Kad mokyklose dirbančių mokytojų gretos retėja, akivaizdu, tačiau kyla klausimas, kas yra daroma, kad jos būtų išsaugotos ar net pagausintos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistės Gintarės Plungienės teigimu, mokytojų trūkumas – problema, su kuria susiduria daugelis šalies savivaldybių. Klaipėdos rajonas – ne išimtis. Tačiau Savivaldybė, pasak jos, siekdama pritraukti pedagogų į rajono mokyklas, jau daugiau kaip 3 metus įgyvendina mokytojų skatinimo programą, kuri esą padėjo papildyti pedagogų gretas.
„Klaipėdos rajone pradedantiesiems pedagogams kompensuojamos įsikūrimo išlaidos, studentams, pasirinkusiems tapti mokytojais, mokamos stipendijos, taip pat iš dalies kompensuojamos tiek pedagoginės, tiek persikvalifikavimo studijos. Visiems pedagogams kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos, vykdomos ir kitos skatinamosios priemonės“, – raštu dėstė specialistė.
Jos teigimu, nuo 2022 metų pradžios su mokytojais pasirašytos 43 studijų programos dalinio finansavimo sutartys ir 23 sutartys su studentais dėl stipendijų skyrimo. Taip pat kasmet apdovanojami trys geriausi metų mokytojai, kuriems skiriamos 1 500 eurų premijos, įgyvendinamos Metų mokytojų, Būsimųjų pedagogų klubų ir kitos veiklos.
Skatinami finansiškai
„Klaipėdos rajono savivaldybė finansuoja 80 proc. perkvalifikavimo, pedagogo kvalifikacijos įgijimo, kitų švietimo programų studijų kainos mokytojams, švietimo pagalbos mokiniui specialistams. Taip pat 80 proc. finansuojamos mokyklų darbuotojų, nedėstančių mokykloje ir siekiančių įgyti pedagogo profesiją, studijos. Papildomo mokomojo dalyko, specializacijos studijos mokytojams, švietimo pagalbos mokiniui specialistams kompensuojamos 100 procentų“, – aiškino G. Plungienė.
Akcentuota, kad studentas įsipareigoja dirbti savivaldybės švietimo įstaigoje tą laikotarpį, už kurį gavo finansavimą.
Studentams, pasirinkusiems pedagogines, švietimo pagalbos mokiniui studijų programas, skiriamos Savivaldybės stipendijos: matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų – biologijos, fizikos, chemijos – 500 eurų, o kitiems – 300 eurų kas mėnesį. Specialistės žodžiais, 300 eurų stipendijos skiriamos ir aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijų metu pasirinko perkvalifikavimo į pedagoginę specialybę modulius, programas. Tiesa, stipendijos mokamos ne daugiau nei 10 mėnesių per metus – vasaros atostogų metu jos neskiriamos.
Yra ir kitų priemonių, kuriomis bandoma prisitraukti mokytojų – pradedančiam dirbti pedagogui, švietimo pagalbos mokiniui specialistui gali būti skiriama vienkartinė 1 000 eurų išmoka persikėlimo, įsikūrimo išlaidoms. Tačiau derėtų nepamiršti, kad tam pačiam pedagogui ar studentui finansavimas iš Savivaldybės skiriamas tik vieną kartą ir tik vienai priemonei.
„Pedagogai taip pat skatinami 100 eurų premijomis už mokinių, pasiekusių geriausių rezultatų dalykinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kituose renginiuose mokslo, meno, sporto srityse, ugdymą“, – dėstė specialistė, patikinusi, jog sukurta išties nemažai priemonių, siekiant išsaugoti bei prikviesti naujų pedagogų.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.