Jubiliejinėje šventėje Daukšaičiams linkėjo, kad trobos būtų pilnos ir linksmos
Daukšaičių kaimo jubiliejinės sukakties šventė sutraukė ne tik daukšaitiškius, bet ir aplinkinių kaimų, seniūnijų žmones. Tradicinio kaimo ištakos gilios. Atsigręžti į savo istoriją ir kurti ateitį linkėjo renginio svečiai.
Ateitį kurti atsiremiant į praeitį
Vienas iš didesnių Veiviržėnų seniūnijoje Daukšaičių kaimas šiemet iš anksto ruošėsi minėti jubiliejinę sukaktį. Įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtinga jo paminėjimo istoriniuose dokumentuose data. Vieningos nuomonės dėl jos nėra, todėl niekas negali stebėtis, kad šį kartą daukšaitiškiai pasirinko švęsti 380-ąjį kaimo gimtadienį. Kelių dešimtmečių paklaida nėra priežastis nešvęsti, juolab kad kaimo istorija prasidėjo ne 17 amžiuje, bet keliais šimtmečiais anksčiau.
Ilgaamžis šviesaus atminimo daukšaitiškis Vincas Štulcas, sukaupęs daug vertingos kraštotyrinės medžiagos, filmavęs, fotografavęs kolūkinio gyvenimo vaizdus, fiksavęs įvairius įvykius Daukšaičių krašte, „Bangai“ yra sakęs, jog kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Daukšys, nes čia buvę keli gyventojai šia pavarde.
Pasak Daukšaičių kaimo sukakties minėjimo iniciatoriaus ir vieno iš organizatorių seniūnaičio Viktoro Toleikio, žmonės domėjosi ir laukė šio gimtadienio. Ir kaip nesidžiaugti, kad čia gyvenantiesiems rūpi jo istorija. Anot Švėkšnos parapijos klebono Juliaus Meškausko, atvykusio pasveikinti savo parapijiečius šia išskirtine proga, jeigu brangini dabartį, brangini ir istoriją. „Linkiu atsiremiant į praeitį kurti ateitį“, – sakė klebonas.
Istorija – tai žmonės, čia kuriantys gyvenimą, gražinantys kaimą, daugelis išgyvenę politinių santvarkų virsmą. Su savo džiaugsmais ir nusivylimais, atradimais ir netektimis. Jubiliejinė sukaktis kurstė sentimentus, prisiminimus.
Kvietė įsijungti jaunimą
Į papuoštus bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ namus šeštadienio vakarą rinkosi ne tik šio, bet ir aplinkinių kaimų, seniūnijų žmonės, svečiai, muzikantai. Dėmesį traukė fotografijų su įspūdingais gamtos vaizdais paroda. Savo gimtojo kaimo šventei ją skyrė Zigmas Čeliauskas. Meniškos prigimties daukšaitiškis ne tik nuo jaunumės domisi fotografija, bet ir groja Gargždų kultūros centro kapeloje „Pečius griūn“. Važinėdamas į repeticijas per metus susuka apie 3 tūkst. kilometrų. Kartu su juo groja ir brolis Bronius, kuris ne tik muzikuoja, bet ir instrumentus gamina. Prieš kelis dešimtmečius Z. Čeliauskas dirbo Daukšaičių kultūros namuose. „Nebėra toks gyvas mūsų kaimas, kaip anksčiau. Seniūnaitis stengiasi suburti žmones į renginius, bet vyresniems jau sunku ateiti. Reikia, kad jaunimas daugiau iniciatyvos rodytų“, – „Bangai“ kalbėjo Z. Čeliauskas.
Seniūnaitis V. Toleikis apgailestavo, kad Daukšaičiai senėja. Jis čia užaugo nuo ketverių metų. Prabėgo beveik pusė amžiaus – užaugo du sūnūs. Kęstutis su šeima gyvena Daukšaičiuose, ūkininkauja. Savas, brangus šis kaimas, todėl, kaip seniūnaitis juokavo, nebežino, kiek metų šioms visuomeninėms pareigoms paskyrė. Daug kaimo problemų tenka spręsti, padėti žmonėms. Antai lapkričio pabaigoje užgriuvo žiema. „Sniego iki kelių – nei išbristi, nei išvažiuoti. Kelininkai kaip visada nepasiruošę. Tikras išbandymas“, – karčiai šyptelėjo seniūnaitis. Jis linkėjo kaimui daugiau vienybės, draugiškumo, jaunimą kvietė jungtis į bendruomenę. „Būkime kaip kumštis“, – linkėjo V. Toleikis.
Stengėsi įkvėpti gyvybę
„Susirinkome į gražią šventę, vainikuojančią mūsų kaimo sukaktį, – šypsojosi Alma Vanagienė, buvusi ilgametė bendruomenės pirmininkė. – Daukšaičiai man labai svarbūs, nors esu kilusi iš Jucaičių. Moksleivė būdama ateidavau į kultūros namus repetuoti, statėme spektaklius, repetavo ir kitos meno mėgėjų grupės. Tuomet didelė Daukšaičių gyvenvietė man atrodė kaip miestas. Čia dirbo mano tėvelis.“
Ji atitekėjo į vyro Antano Vanago gimtinę ir tapo tikra daukšaitiške. Bendravo su gyventojais, visus pažinojo, todėl prieš keliolika metų ryžosi vadovauti bendruomenei, kad įkvėptų gyvybės kaimui. Parengus projektą, pavyko suremontuoti apgriuvusius kultūros namus ir įrengti jaukų bendruomenės centrą, kur renkasi kaimo žmonės. „Tačiau aktyviųjų sumažėjo: vyresnieji išėjo, kiti pasiligojo – nebesilanko renginiuose“, – apgailestavo A. Vanagienė.
Pasak bendruomenės pirmininkės Aurelijos Juciuvienės, kaime atsiranda jaunimo, bet jis gyvena savo gyvenimą. Iš tiesų čia daugiau nei trečdalis (110) gyventojų – nuo 18 iki 45 m. amžiaus, o nuo 8 iki 17 m. – 32. „Pasirūpinome atminimo lenta, kurioje šventės dalyviai rašė linkėjimus ateities kartoms, kad žinotų, jog tėvai, protėviai minėjo kaimo sukaktį“, – kalbėjo po studijų į gimtąjį kaimą sugrįžusi Aurelija. Prieš 15 metų į Daukšaičius atitekėjusi Vaida Toleikienė su vyru Mindaugu augina tris atžalas. „Stengiuosi dalyvauti kaimo renginiuose, palaikau muzikantą vyrą, kuris aktyvus bendruomenės narys. Yra ir kitų aktyvių jaunų šeimų“, – patikino V. Toleikienė.
Rūpestis, kad neuždarytų
Šventės dalyvė Stanislava Bočkuvienė prisipažino esanti ketvirtos kartos daukšaitiškė ir žinanti daug šio kaimo istorijų. „Iki kolūkinio laikotarpio Daukšaičiuose buvo tik kelios trobos, o vėliau vykdant melioracijos darbus čia perkėlė vienkiemių, atokesnių kaimų gyventojus“, – atskleidė S. Bočkuvienė. Abu su vyru linkėjo kaimui gyvuoti, kad kurtųsi jaunimas, trobos būtų pilnos ir linksmos.
Angelė Žemgulienė šypsodamasi prisipažino atėjusi pasidžiaugti kaimo gimtadieniu. Daukšaičiuose prabėgo 40 metų – didžioji gyvenimo dalis. „Gražus, ramus, saugus mūsų kaimas“, – patikino ji. Čia daugelį metų dirbusi paštininke, likus keliems mėnesiams iki pensijos, daukšaitiškė atsisakė darbo. Per sunku, nors žmonės pažįstami, jos visada laukė. A. Žemgulienės troškimas, kad kaime neuždarytų medicinos punkto, bibliotekos, kad gyvuotų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius. Ji džiaugėsi, jog čia yra parduotuvė, į kurią atvyksta daug pirkėjų net iš kitų kaimų ir miestelių.
„Mes ne vietiniai, bet kaimas tapo savas. Čia mūsų gyvenimas, mūsų istorija“, – dėstė verslininkas Algis Šliaužys, su žmona Erika prieš 25 metus suremontavę griūvantį pastatą ir atidarę parduotuvę „Aibė“.
Įamžins skulptūra
Su kaimo gimtadieniu susirinkusiuosius pirmoji pasveikino Veiviržėnų KC kapela „Ritin dobil“, susikūrusi vietinių, muziką mėgstančių žmonių iniciatyva. Joje muzikuoja seniūnaitis V. Toleikis su sūnumi Kęstučiu, Zenonas Vainius ir vadovas Jaroslavas Barabuška. Šventėje dalyvavęs rajono Savivaldybės meras Bronius Markauskas žavėjosi bendruomenės susitelkimu, linkėjo kurti, puoselėti Daukšaičius. „Ateina laikas, kai kaimai ir miesteliai pradeda augti“, – optimistiškai nuteikė jis.
Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė taip pat šiltai pasveikino daukšaitiškius. V. Toleikis šventės dalyviams atskleidė, kad Daukšaičių kaimo 380 metų sukaktis bus įamžinta skulptūra, kurios eskizas jau parengtas.
Susirinkusiųjų ūpą kėlė kapela „Grįžolė“ iš Viešvėnų KC, grupė „Pečius griūn“ iš Gargždų.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Veiviržėnų seniūnijos duomenimis, gruodį Daukšaičių kaime gyvenamąją vietą buvo deklaravę 302 gyventojai. Vyriausiam – 89 m., jauniausias gimęs šiemet vasario 16 d. Iki 7 metų – 23 gyventojai, 8–17 metų amžiaus – 32, o 46–64 metų gyvena 92. 65 m. ir vyresnių – 45 gyventojai.
Daukšaičiuose yra 83 sodybos, iš jų 7 tuščios.
Šiame kaime stipri žemdirbystės tradicija: pasėlius deklaravę 45 daukšaitiškiai.
Daukšaičiuose registruotos UAB „Transjuda“, „Aibera“, MB „Volverta“, „Aibės“ parduotuvė, veikia Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Pašlūžmio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius.
