Gargždų muzikos mokyklos šešiasdešimtmečio patirtys – gijos į veržlią ateitį
Gargždų muzikos mokyklai šie metai – jubiliejiniai. Per šešis gyvavimo dešimtmečius mokykla pakeitė ne tik patalpas, bet ir išaugo kokybiškai: jau turi 4 meno skyrius. Mokykloje mokoma ne tik muzikos, bet ir choreografijos, dramos, dailės. Gargždų muzikos mokykla kviečia į jubiliejinius renginius, skirtus 60 metų sukakčiai paminėti: vasario 9 d. 10.00 val. – šv. Mišios už mokyklos gyvus ir mirusius bendruomenės narius; vasario 10 d. 17.00 val. – mokyklos mokytojų koncertas „Jubiliejų pasitinkant“; vasario 28 d. 15.30 val. – baigiamasis mokyklos bendruomenės koncertas kino teatre „Minija“.
O gal jau ir meno?
Kodėl Gargždų muzikos mokykla, o ne Klaipėdos rajono meno mokykla? Juk mokyklos padaliniai veikia net keturiose rajono seniūnijose, o mokoma ne tik muzikos, bet ir šokio, teatrinio meno bei dailės? Gal iš tiesų mokyklos pavadinimas nelabai beatitinka dabartinę veiklą, ar nereikėtų keisti?
Nuo to ir pradėjau pokalbį su mokyklos direktore Danute Ruškyte. Juk ne taip seniai, norėdami pabrėžti savo veiklos specifiškumą ar net išskirtinumą, pavadinimus pakeitė Priekulės ir Dovilų kultūros centrai, vadinasi, tai nėra daug materialinių resursų ar biurokratinių kliūčių įveikimo reikalaujantis aktas. Paprašiau direktorės prisiminti skyrių atsiradimo pradžią.
1991-ieji – didžiųjų permainų metai. Rajono švietimo bendruomenėje euforija – Gargždų muzikos mokyklai perduotos buvusio Lietuvos komunistų partijos rajono skyriaus patalpos. Šalia viso to slėgė atsikuriančios jaunos valstybės sunkmetis, ne vieną užgulė iškilę nepritekliai. Drastiškai sumažėjo lankančiųjų Muzikos mokyklą mokinių skaičius. Mokyklai reikėjo ieškoti būdų, kaip išgyventi. Tuomet ir kilo mintis atidaryti choreografijos ir dramos meno skyrių – sumanymas buvo realizuotas jau po metų – 1992 metais.
Tuomet Priekulės vidurinės mokyklos muzikos mokytojui Vitoldui Antanui Rimkui kilo mintis atidaryti muzikos mokyklą šiame mieste. Sulaukęs priekuliškių mokinių tėvų ir tuometės rajono valdžios pritarimo, įveikęs visas steigimo ir organizacinio darbo kliūtis V. A. Rimkus sumanymą įgyvendino 1968 metais tapdamas šios mokyklos direktoriumi.
Dar vėliau, tenkinant rajono bendruomenės narių poreikius, buvo įkurti Gargždų muzikos mokyklos skyriai kitose didžiosiose rajono seniūnijose: Veiviržėnuose, Endriejave ir prieš keletą metų Kretingalėje. 2023 m. Priekulėje atidarytas dailės skyrius, bendradarbiaujant su bendrija „Gargždų viltis“, Gargždų muzikos mokykloje antras dešimtmetis veikė sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių ugdymo skyrius. Mokinių trūkumo šiuo metu nebejaučiama, vien Priekulėje mokosi per 100 mokinių, o iš viso šiuo metu mokykloje mokosi 577 mokiniai. Priešingai, dėl išaugusio patalpų stygiaus Gargžduose muzikos mokykla veikia ir šeštadieniais. Išplėsti mokyklos veiklą turimuose choreografijos ir dramos skyriuose, kad tenkintų meno mokyklai keliamus reikalavimus, dėl patalpų trūkumo nėra galimybių. Be to, šias sritis kompensuoja veiklos, siūlomos Gargždų kultūros centre, todėl apie pavadinimo keitimą nesvarstoma.
Bendruomeniškumas, ugdytinių pasiekimai, geranoriška parama
Kitais metais bus dešimtmetis, kaip D. Ruškytė paskirta dirbti mokyklos direktore, daug patirties sukaupta ilgus metus atliekant direktoriaus pavaduotojos pareigas. Paprašyta įvertinti veiklos skirtumus, vadovė sako, jog esminis skirtumas – visai kitokia atsakomybė, o labiausiai vargina popierizmas, biurokratizmas. O kas labiausiai džiugina darbe? Svarbu yra kolektyvo bendruomeniškumas, puikūs ugdytinių pasiekimai, rajono valdžios parama.
Direktorė džiaugiasi darniu kolektyvu, per ilgus metus sukurtomis tradicijomis. Malonu, kai buvę mokiniai, baigę muzikos studijas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje (buvusioje aukštesniojoje muzikos mokykloje), vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, grįžta į Gargždus kaip muzikos mokytojai. Džiugina daugumos mokinių teigiamas požiūris į mokymąsi, geri mokyklos santykiai su tėvais, jų geranoriška parama vaikams.
Viso kolektyvo sėkmingos veiklos įvertinimas – pasiekimai tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose. Tarptautinio konkurso Liuksemburge aukso medalininku tapo Faustas Razutis, kurį moko mokytojas ekspertas Sigitas Stalmokas. Ugnė ir Greta Grikšaitės tarptautiniame konkurse „Rimini fest 2024“ iškovojo I ir II vietas. Mergaites ruošė mokytoja metodininkė Violeta Jokubaitienė. Domas Dragūnas tarptautiniame konkurse „Jazz Fontan“ laimėjo I vietą (jo mokytojas Antanas Balsys), Andrėja Filipčiuk respublikiniame konkurse „Muzika-@“ Kaune iškovojo II vietą. Ją ruošė mokytoja metodininkė Silvija Petukauskienė. Respublikiniame K. Stonkaus akordeonininkų konkurse Vakaris Kundrotas (mokytojas Stanislovas Adomavičius) ir Akvilė Klimaitė (mokytoja Danutė Alseikienė) laimėjo I vietas.
Gargždų muzikos mokyklos kolektyvą motyvuoja Klaipėdos rajono savivaldybės geranoriška pagalba. Geriausių rezultatų konkursuose pasiekusius mokinius rajono meras apdovanojo piniginėmis premijomis. Praėjusiais mokslo metais rajono Savivaldybė skyrė 40 000 eurų įsigyti naują fortepijoną „Petrof“, finansavo meninių kolektyvų repeticijų, fortepijono, chorinio dainavimo bei tris klases Kretingalės skyriuje, nemažai būtino inventoriaus įsigyta iš spec. programos ir rėmėjų lėšų.
Ir tradiciniai renginiai, ir festivaliai
Paprašyta prisiminti svarbiausius renginius, direktorė D. Ruškytė vardina praėjusiais mokslo metais organizuotus Žemaitijos ir Klaipėdos krašto muzikos ir meno festivalius „Vaikai ir muzika“ bei „Smuikas – mano draugas“, kuriuose dalyvavo moksleiviai iš 17 mokyklų; surengti respublikiniai konkursai: visų instrumentų konkursas „In corpore“ ir tautinės autorinės muzikos konkursas „Minijos vingiai“; parengti ir įgyvendinti projektai „Linksmieji klavišai“, kuriuose dalyvavo Žemaitijos muzikos mokyklos, mokiniai grojo Klaipėdos krašto dvaruose – visko ir neišvardinsi. Mokyklos meninių kolektyvų koncertinės kelionės driekiasi per daugelį Europos šalių: Italiją, Austriją, Ispaniją, Olandiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Kroatiją ir kitas.
Paklausta apie artimiausius ateities planus, direktorė mini tarptautinį bažnytinės muzikos gospelo festivalį, kurio metu Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje koncertuos per 150 dalyvių. Netrukus prasidės mokyklos jubiliejui skirti renginiai, po to – vėl tradiciniai festivaliai, konkursai.
Pastaruoju metu sulaukta ne iš vienos mokinių mamos pageidavimo, kad galėtų mokytis muzikos kartu su savo atžalomis, todėl artimiausia organizacinė priemonė – suaugusių žmonių įtraukimas į mokymosi procesą. „Lauksime rajono Savivaldybės sprendimo, kainų nustatymo“, – sako direktorė D. Ruškytė. Ji akcentuoja, kad mokyklos sėkminga veikla, gebėjimas įveikti iššūkius nebūtų sklandus, jei ne gera komanda: pavaduotojos Audronė Balsienė, Birutė Pakarklienė, Eglė Katauskė, skyrių vedėjai bei meninių kolektyvų vadovai.
Mokslams muzika netrukdo
Su „Bangos“ korespondentu maloniai sutiko pabendrauti 2023 m. Liuksemburge vykusio tarptautinio jaunųjų muzikantų konkurso aukso medalio laimėtojas Faustas Razutis ir respublikinio Kazio Stonkaus akordeonininkų konkurso nugalėtojas Vakaris Kundrotas.
Faustas Muzikos mokyklą pradėjo lankyti tais pačiais metais kaip ir pirmąją klasę Gargždų „Kranto“ progimnazijoje. Jis teigia, kad Muzikos mokyklos lankymas buvo mamos sprendimas, tačiau instrumentą, kuriuo mokysis groti, pasirinko pats. Kodėl saksofonas? Akordeonas ar pianinas – labai daug klavišų, nesuprasi, rimtai ar juokais dėlioja Faustas, o štai saksofonas labai gražiai skamba, galima groti ir džiazo, ir klasikinius kūrinius.
Vakaris Muzikos mokyklą lanko nuo penktos klasės, jis pasirinko akordeoną dėl šio instrumento universalumo, didelis klavišų skaičius jo nebaugina, gal net priešingai, taip įdomiau. Abu vaikinai Muzikos mokyklą lanko ne dėl pramogos, jiems svarbus rezultatas. Laisvalaikiu Faustui patinka žaisti kompiuterinius žaidimus, o štai Vakaris tvirtina, jog gal jau kokie penkeri metai kompiuterio namuose nebeliečia, užtenka tiek, kiek prie kompiuterio praleidžia laiko per informacinių technologijų pamokas. Abu gerai mokosi bendrojo lavinimo mokykloje – Faustas penktoje, o Vakaris aštuntoje klasėje. Berniukų nuomone, Muzikos mokykla išmoko atsakingai planuoti laiką, laikytis disciplinos, todėl mokslams ne tik netrukdo, bet dar padeda. Ateitį abu sieja su muzika – norėtų tapti arba profesionaliais muzikantais, arba muzikos mokytojais.
Moksleiviai apie savo mokytojus (Faustas – Sigitą Stalmoką, Vakaris – Stanislovą Adomavičių) kalba tik gerais žodžiais, mano, kad jie ne tik puikūs specialistai, bet mėgstantys humorą, todėl su jais lengva bendrauti.
Egidijus ŽIEDAS
Autoriaus, Muzikos mokyklos ir „Bangos“ archyvo nuotr.
Gargždų muzikos mokykla skaičiais ir faktais
Mokykla atidaryta 1965 metais, tada mokėsi 75 mokiniai, dirbo 7 mokytojai, buvo mokoma groti fortepijonu, smuiku, akordeonu, trimitu.
Mokyklai vadovavo šie direktoriai: 1965–1975 m. Benediktas Stirbys, 1975–2016 m. Vidutis Petras Normantas, nuo 2016 m. vadovauja buvusi ilgametė direktoriaus pavaduotoja Danutė Ruškytė.
1992 m. metais atidaryti choreografijos ir dramos skyriai. Į dabartines patalpas mokykla persikėlė 1991 m., 2017 m. atlikta pastato renovacija.
Mokykla turi keturis menų skyrius: muzikos, kuriame mokiniai mokosi groti fortepijonu, smuiku, akordeonu, kanklėmis, birbyne, trimitu, saksofonu, klarnetu, trombonu, mušamaisiais, gitara, džiazinio bei chorinio dainavimo; dar veikia choreografijos ir dramos skyriai Gargžduose bei dailės skyrius Priekulėje. Mokykla turi skyrius kitose rajono seniūnijose: nuo 1989 m. Veiviržėnuose (mokoma groti fortepijonu, akordeonu, trimitu, kanklėmis ir birbyne), nuo 2005 m. Endriejave (mokoma groti fortepijonu, akordeonu, kanklėmis ir trimitu), nuo 2020 m. Kretingalėje (mokoma groti fortepijonu, akordeonu, kanklėmis ir birbyne).
2020 m. prijungta Priekulės muzikos mokykla, kuri tapo Gargždų muzikos mokyklos skyriumi (mokoma groti fortepijonu, akordeonu, smuiku, saksofonu, gitara, taip pat mokoma dailės).
Iki šiol Gargždų muzikos mokyklą yra baigę per 2 500 mokinių, kai kurie iš jų, baigę muzikos studijas, grįžo dirbti pedagoginį darbą į savo mokyklą.
2024 m. spalio 1 d. duomenimis, mokykloje mokosi 577 mokiniai, dirba 78 pedagogai: 1 ekspertas, 28 metodininkai, 22 vyr. mokytojai, 19 mokytojų bei 8 nepedagoginiai darbuotojai.
