Minint Jubiliejaus metus – vyskupo kvietimas leistis į nuotykį su Dievu
2025-ieji paskelbti Šventaisiais arba kitaip – Jubiliejiniais metais. Anot dvasininkijos atstovų, tai ypatingas laikas, kai bažnyčia kviečia tikinčiuosius sustiprinti savo ryšį su Dievu, patirti jo gailestingumą bei atnaujinti tikėjimą.
Šie metai, kurių šventimo tradicija gyvuoja daugelį amžių ir yra svarbi krikščionių bendruomenei, kupini malonės ir atleidimo, skatinantys susimąstyti apie savo gyvenimą, atgailauti ir pradėti naują etapą. O šiemet jie siejami ir su didžiuliais lūkesčiais – tikimasi, kad Jubiliejus padės atkurti neatidėliotinai būtiną vilties ir pasitikėjimo atmosferą, pažadinti bažnyčios pavasarį. Kaip kiekvienas iš mūsų galime prasmingai išgyventi šį ypatingą laikotarpį, pasakoja JE Telšių vyskupas dr. Algirdas JUREVIČIUS.
Jubiliejaus dovanos
– Šiuos metus paskelbus Šventaisiais, daug kalbama apie jų reikšmę kiekvienam iš mūsų ir visai krikščioniškajai bendruomenei. Sakykite, kodėl šie metai ypatingi ir svarbūs bažnyčiai bei tikintiesiems?
– Nuo Senojo Testamento laikų yra įprasta švęsti Jubiliejaus metus. Pavadinimas kilo nuo hebrajiško žodžio Jobel, kas reiškia ožio ragą. Tad būtent ožio rago garsas skelbdavo Jubiliejaus metų pradžią. Jie buvo susiję su visuomenės atsinaujinimu ir socialinių neteisybių panaikinimu: vergai galėjo atgauti laisvę, skolininkams buvo dovanojama, kaliniai susilaukdavo bausmės sušvelninimo.
Krikščionybėje šie metai dar vadinami Šventaisiais, nes siekiama ne tik socialinių, bet ir dvasinių permainų. Skatinama piligrimystė, maldos ryšio su Dievu atnaujinimas ir bendrystė tarp žmonių.
– Užsiminęs apie permainas, tarsi sufleruojate, ko pasigendama nūdienoje. Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria bažnyčia šiandien, ir kaip Jubiliejus gali padėti juos įveikti?
– Nebuvo laikmečio be iššūkių. Bažnyčia gyvena visuomenėje, kuri panirusi į demografinę žiemą, paveikta socialinių įtampų, mokyklų bei kitų įstaigų stambinimo politikos. Mažai įstaigai ar įmonei vis sunkiau išlikti po saule. Tad būtina perkrauti ekonominę bei socialinę politiką, kad mažieji nebūtų nuskriausti. Tokiu perkrovimu iš LR Seimo pusės galėtų būti 1,2 % GPM paramos grąžinimas religinėms bendruomenėms, nes buvusi valdžia atėmė teisę gyventojams paremti vos gyvuojančias mažas parapijas, kurioms ši parama gyvybiškai reikalinga išlikti ir išlaikyti daug investicijų reikalaujančią sakralinę architektūrą.
Ne ką mažiau reikalingas ir vidinis atsinaujinimas, nes praūžusi pandemija ir vis dar netoliese vykstantis karas daugelį panardino į nusivylimą bei neveiklumą. Šventieji metai suteikia vilties, kad nesame Dievo apleisti ir kviečiami Aukščiausiojo padedami drąsiai formuoti ateitį.
– Kaip galime asmeniškai patirti šio Jubiliejaus prasmę ir pajusti jo dovanas, apie kurias šiuo laikotarpiu kalba bažnyčia?
– Reikia surizikuoti ir leistis į nuotykį su Dievu. Tai gali būti piligriminė kelionė į kokią nors bažnyčią ar atlaidus arba savanorystė, neatlygintinai atliekant artimo meilės darbus. Svarbu, kad mes savo veikimu ar bent buvimu įneštume daugiau gerumo į pasaulį. Duodamas ir dovanodamas kitiems savo laiką, dėmesį ar išteklius, praturtėji ir pats. Lietuvoje yra paskelbta dvidešimt Jubiliejaus bažnyčių, kuriose apsilankę galime gauti antspaudą į taip vadinamąjį Piligrimo pasą.
Šventaisiais metais bažnyčia kalba ir apie ypatingą dovaną – galimybę gauti atlaidus, kurie yra dvasinė dovana, atgaivinanti sielą. Per nuodėmes paskleidžiame daug blogio į savo aplinką, kuris lieka net ir gavus nuodėmių atleidimą. Tad nuodėmių pasekmėms naikinti bei jas atsverti yra reikalinga malda, geri darbai, piligrimystė ar kitos dvasinės praktikos, kurių vaisius mes vadiname atlaidais.
Popiežiaus žinia
– Kaip šie Šventieji metai siejasi su mūsų asmeniniu tikėjimu ir santykiu su Dievu?
– Visuomet reikia Dievui leisti būti Dievu, o patiems žinoti savo vertę ir ribotumą. Mums norėtųsi būti Kristumi, įjojančiu į Jeruzalę ant asilaičio, o esame tik asilaičiai, ant savo pečių į pasaulį nešantys Kristų. Daugelis žmonių priėmė iššūkį per šiuos metus aplankyti visas Jubiliejaus bažnyčias Lietuvoje. Tai nėra turizmas, nes turistas keliauja vedamas smalsumo, o piligrimas turi kitą priežastį bei motyvą, kad atlieka tą piligrimystę konkrečia intencija. Pavyzdžiui, prašydamas sau arba kitam žmogui atsivertimo, pagijimo, pasisekimo. Piligrimystės vaisius – atlaidus – galima skirti net ir mirusiesiems. Prisimenu verslininką, liudijusį, kad pamatė logiškai nepaaiškinamą priežastinį ryšį tarp aukojimo bei verslo: jei paaukoji, tai Dievas pasirūpina, kad ir uždirbtum.
Tik asilas iš kelionės negrįžta pavirtęs arkliu, o žmogų piligrimystė keičia. Svarbu imtis tokios veiklos, kuri pareikalautų iš jūsų daugiau dvasinių pastangų. Tai gali būti malda, dažnesnis apsilankymas bažnyčios pamaldose, Šventojo Rašto skaitymas… Visa tai keičia žmogų.
– O kokią žinią popiežius nori perduoti mums per šiuos metus?
– Popiežius Pranciškus pagrindine Jubiliejaus metų gaida paskelbė vilties temą, nes į Dievą sudėta viltis neapgauna. Matydamas daug gyvenimo prasmės neturinčių ir tikslo nematančių žmonių, popiežius trokšta, kad mes jiems taptume vilties piligrimais. Kartais yra lengviau nuvykti į tolimą piligriminę kelionę, pavyzdžiui, į Romą, negu atlikti piligrimystę link kito žmogaus, kuriam reikia mūsų pagalbos. Popiežius kviečia tapti apčiuopiamais vilties ženklais daugeliui brolių ir seserų, gyvenančių sunkiomis sąlygomis: kaliniams, nuskriaustiesiems, gyvenimo tikslo nerandantiems jaunuoliams, ligoniams, visuomenės paribyje esantiems žmonėms… Neškime pozityvą ir būkime pasauliui vilties liudytojais.
– Daug kalbama apie Šventųjų metų svarbą visai krikščioniškajai bendruomenei. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kokią reikšmę, Jūsų nuomone, šie metai turi vaikams ir jaunimui? Ar yra numatyta specialių programų ar renginių jiems?
– Romoje balandžio 25–27 dienomis yra organizuojamos Paauglių dienos, o nuo liepos 28 iki rugpjūčio 3 dienos ten vyks ir Jaunimo dienos. Suprantama, kad ne visi turi galimybių vykti į Romą, tačiau ir Žemaičių Kalvarijoje turėsime Jaunimo dieną bei vakarinį jaunimo keliavimą į kalnus. Vyskupijos jaunimo centras planuoja jaunimo susitikimus, tačiau taip pat turi pasiūlymų ir specialioms grupėms.
Laukia prasmingas laikotarpis
– Kokia yra Telšių vyskupijos vizija šiems metams? Kokius pagrindinius tikslus ir uždavinius Jūs matote, kokie konkretūs projektai ir iniciatyvos yra planuojami vyskupijoje, siekiant prasmingai paminėti šį laikotarpį?
– Telšių vyskupijos teritorijoje yra dvi Jubiliejaus metų bažnyčios – Telšių katedra ir Žemaičių Kalvarijos bazilika. Į katedrą atvykę piligrimai šiltuoju metų laiku galės apmąstyti įvairius vilties aspektus. Kol kas ruošiama tam medžiaga. Grupės iš parapijų bus kviečiamos atvykti ir pasinaudoti šia galimybe.
Kovo pradžioje daugiau kaip keturi šimtai vyskupijos tikinčiųjų dalyvaus Romoje vyksiančiose Lietuvių dienose. Tai didžiulis įvykis, paskutinį kartą vykęs Romoje 2000 metais. Tikinčiuosius į Romą lydės ir nemažai kunigų bei vienuolių, kurie pasirūpins dvasiniu piligrimystės turiniu.
Vidurvasarį mūsų laukia Žemaičių Kalvarija. Joje tikrai galime išgyventi, ką reiškia keliauti per gyvenimą su malda, giesme ir su Viešpaties vedimu. Esu girdėjęs liudijimą žmogaus, kuris sakė: „Jei kuriais metais nebeišeina atvykti į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, man tie metai nueina tarsi veltui.“
Vyskupijos svetainėje siūlome pasinaudoti galimybe geriau susipažinti su bažnyčiose esančiu sakraliniu menu. Juk kiekvienas paveikslas, altoriaus raižiniai ar kiti papuošimai bei skulptūros bažnyčioje turi vienintelį tikslą – per meną žmogų kelti Dievo link. Viliamės, kad Šventaisiais metais šis tikslas bus daugeliui žmonių nesunkiai pasiekiamas.
– O kokią svarbą Šventiesiems metams teikia atskiros parapijos?
– Lietuvos vyskupų konferencija yra paskelbusi gaires, kuriose yra pasiūlymų ir parapijoms. Telšių vyskupijos internetinėje svetainėje yra keletas pasiūlymų, skatinančių artimo meilės („Caritas“) darbus, pateiktos temos grupelėms diskutuoti tikėjimo klausimais, paaiškinta apie galimybę evangelizuoti per meną. Tikimasi šiuos pasiūlymus artimoje ateityje dar labiau praplėsti, kad parapijos turėtų daugiau galimybės rinktis.
– Įvardinkite pagrindinius Jubiliejaus metų akcentus ir kaip juos galime įgyvendinti savo bendruomenėje?
– Regimus akcentus lengviausia įvertinti ir juos paskelbti. Tai – Lietuvių dienos Romoje (kovo 1–4 d.), palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo sukaktis (gegužės 10 d., Videniškiai, Molėtų r.), Vilties šventė Kaune (birželio 28 d.) ir kt. Norėtųsi, kad kiekviena parapija per pagrindines savo šventes bei atlaidus taip pat pasiūlytų tikintiesiems kažką ypatingo, kad sutelktų bendruomenę, skatintų gilinti tikėjimą ir aktyviau puoselėti artimo meilę.
– Šventieji metai iškilmingai pradėti Telšių vyskupijoje. O kaip juos ketinama užbaigti?
– Taip, išties Šventieji metai buvo iškilmingai pradėti Telšių katedroje, dalyvaujant vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių merams bei kitiems garbingiems svečiams. Jubiliejinių metų uždarymas numatytas Lietuvos vyskupijų katedrose gruodžio 28 dieną. Tačiau mums asmeniškai tai bus dar vienas šuolis į naujus jubiliejinius metus, nes Telšių vyskupija 2026 metais minės savo įsteigimo šimtmetį. Kol kas dar tik renkamos idėjos šiai sukakčiai paminėti.
– Sakykite, kokie yra Jūsų lūkesčiai, kaip Šventieji metai pakeis tikinčiųjų gyvenimus?
– Šventieji metai turi savyje dvasinį užtaisą paskatinti žmones keisti požiūrį į gyvenimą. Jei buvome daugiau viskuo nepatenkintais bambekliais, galbūt tapsime viltį nešančiais ir liudijančiais žmonėmis. Daugiau vilties ir daugiau šviesos!
Gintarė KARMONIENĖ
Telšių vyskupijos nuotr.
„Visi viliasi. Kiekvieno žmogaus širdyje glūdi viltis kaip gėrio troškimas ir lūkestis, net jei jis nežino, ką atneš rytojus. Tačiau ateities nenuspėjamumas kartais kelia prieštaringus jausmus: nuo pasitikėjimo iki baimės, nuo ramybės iki nusivylimo, nuo tikrumo iki abejonių.
Dažnai susiduriame su nusivylusiais žmonėmis, žvelgiančiais į ateitį skeptiškai ir pesimistiškai, tarsi niekas negalėtų jiems suteikti laimės.
Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį. Dievo žodis padeda mums surasti tam pagrindą. Vadovaukimės tuo, ką apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims“, – ištrauka iš Popiežiaus Pranciškaus laiško.
