Trispalvių slėnis Vėžaičiuose – dviejų valstybės švenčių jungtis
Nesvarbu, ką prognozuoja sinoptikai, kasdien iki Kovo 11-osios saulėta bus Vėžaičiuose, Skinijos slėnyje, kur prieš Vasario 16-ąją ketvirtą kartą suplevėsavo 50 trispalvių. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną tradiciškai slėnį papuošė ir trispalvės instaliacijos, kompozicijos, kurių laukiama iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, kai švęsime mūsų laisvės 35-erių metų sukaktį.
Spalvos paieškos ir įtvirtinimas
Lietuvos valstybės vėliava, oficialus valstybės simbolis, yra tautinė vėliava, kurios spalvos geltona, žalia ir raudona. Lietuvoje tautinės vėliavos klausimas pirmą kartą iškeltas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo išvakarėse. Diskusija dėl tautinės vėliavos atgijo 1917 m. atkuriant Lietuvos valstybingumą. „Tais pačiais metais visuomenės veikėjų pasitarime Jono Basanavičiaus siūlymas tautine vėliava laikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke pritarimo nesulaukė. Nutarta vėliavai spalvas rinktis iš tautinių drabužių. Lietuvių tapytojas A. Žmuidzinavičius Vilniaus teatro salę, kurioje vyko Lietuvių konferencija, išpuošė raudonos ir žalios spalvos vėliavėlėmis, o už saulę, šviesą ir gerovę simbolizuojančią geltoną spalvą Lietuvos vėliavoje turime būti dėkingi garsiajam archeologui, dailininkui, Kauno miesto muziejaus direktoriui Tadui Daugirdui, papildžiusiam dvispalvės (žalios su raudona) vėliavos projektą“, – švenčiant Valstybės atkūrimo dieną priminė Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. 1922 m. Lietuvos Konstitucija tautinėms (geltonai, žaliai ir raudonai) spalvoms suteikė Lietuvos valstybės spalvų statusą. Nors diskusijos ir ginčai dėl vėliavos spalvų nesiliovė, 1938 m. Konstitucijoje trispalvė išliko, jos spalvos įvardytos Lietuvos tautinėmis spalvomis. 1940 m. gegužės 8 d. Valstybės herbo komisija pateikė Prezidentui Mstislavo Dobužinskio siūlomą geltonos, raudonos ir baltos spalvų vėliavos, kurios vienoje pusėje per vidurį pavaizduotas valstybės herbas, kitoje – Gediminaičių stulpai, projektą. Jokių sprendimų nebebuvo priimta – 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, tautinę vėliavą pakeitė sovietinė.
Vis dėlto žmonių atmintis sovietmečiu išsaugojo ne tik nepriklausomos Lietuvos vėliavos spalvas, bet ne vienas rizikuodamas laisve – ir pačią trispalvę. Ji vis drąsiau pradėjo kilti ne tik pavieniui priešinantis sovietiniam okupaciniam režimui, bet ir augant visos tautos pasipriešinimui, o 1988 m. spalio 7 d. buvo oficialiai iškelta Vilniaus Gedimino pilies bokšte.
Simboliai sutelkia
Vėžaitiškiai ne kartą įrodė, kad valstybės simboliai vienija bendruomenę. Po sovietinės okupacijos pirmoji trispalvė mūsų rajone 1988 m. spalio 21 d. iškilmingai buvo iškelta būtent Vėžaičiuose, susirinkus daugybei žmonių. Dabar minint dvi ypatingai svarbias šventes – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios – ketvirtus metus iš eilės Skinijos slėnyje plazda daugiau nei 50 trispalvių, o į Vėžaičių kultūros centro kvietimą slėnį puošti trispalvėmis instaliacijomis kasmet atsiliepia vis daugiau bendruomenių, įstaigų. Skinijos slėnyje vienais metais buvo įkurdintos ir trispalvės sapnų gaudyklės, mokyklinis suolas, supamasis krėslas, šiemet – trys berželiai, trispalvės širdys, užrašas LIETUVA, skėčiai, trispalviai malūnėliai. „Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvą palaiko Vėžaičių bendruomenė, Vėžaičių pagrindinė mokykla, „Senjorų dvaras“, Girininkų, Lapių bendruomenės – sulaukėme daugiau nei 14 instaliacijų“, – sakė D. Ciparienė, ragindama ir toliau puošti slėnį trispalvėmis dekoracijomis šventiniu laikotarpiu, kai net pats Vėžaičių kultūros centras vakarais nušvinta geltona, žalia ir raudona spalvomis, o lange esančiame ekrane keičiasi trispalvių slėnio vaizdai ir iš vasario 15 d. vykusio renginio.
Šauliai pasiruošę ginti
Simboliai – tai ne tik skiriamieji valstybių, organizacijų, institucijų ženklai, bet ir įkvėpimo šaltinis. Po šv. Mišių Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje minint Valstybės atkūrimo dieną apie simbolių prasmę kalbėjo ir Gargždų šaulių 309-osios kuopos vadas Nerijus Vyšniauskas. Demonstruodamas skaidres, jis paaiškino, kad skydas kuopos emblemoje reiškia apsaugą ir gynybą, pakeltas į viršų kalavijas – pasiruošimą kovoti, o angelo sparnai simbolizuoja Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri suteikia šventumo ir tikėjimo, o šauliai yra pasirengę ginti ir saugoti. „Kiekvienas doras Lietuvos valstybės pilietis gali tapti šauliu, o jaunuoju šauliu – Lietuvos piliečiai nuo 11 iki 18 metų. Kuo daugiau bus pilietiškai nusiteikusių žmonių, tuo tvirtesnė bus mūsų valstybė“, – akcentavo Gargždų šaulių 309-osios kuopos, kurioje 64 šauliai, vadas. Jis papasakojo apie kuopos veiklą, kuri neatsiejama nuo istorinės atminties puoselėjimo, paramos ir labdaros, žygių, pratybų, pasiruošimo šalies gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui.
Lietuvos šaulių sąjunga, 1919 m. įkurta Kaune, dabar vienija 10 rinktinių, kuriose – 16 tūkst. šaulių. Šaulių organizacija veikia ir užsienyje.
Seimo narys Alvydas Mockus, pasveikinęs susirinkusiuosius Valstybės atkūrimo dienos proga, Gargždų šaulių 309-osios kuopos vadui N. Vyšniauskui įteikė valstybės vėliavą ir palinkėjo toliau stiprinti tautiškumo dvasią ir vienyti tautą. Apie trispalvę burtis visus kvietė ir Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus, pasidžiaugęs, kad Vėžaičiuose daug Vasario 16-osios simbolių, o Skinijos slėnis tapo trispalvių slėniu. Savivaldybės tarybos narė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė priminė 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją. Mintimis apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Joną Basanavičių dalijosi Savivaldybės tarybos narė Monika Ruškytė, o Vėžaičių seniūnijos patarėja Žaneta Samoškienė palinkėjo visiems domėtis istorija, kad žinotume, kas esame ir kur einame.
Kviečia puošti
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną jautriai skambėjo Vėžaičių kultūros centro kanklių ansamblio „Jovaras“ atliekami kūriniai, Lietuvos kariuomenės atsargos seržanto majoro Artūro Birbalo bei Vilijos ir Ramūno Šepučių gitaros ir smuiko garsai bei dainos.
Kovo 10 d., Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Vėžaičių kultūros centras kvies švęsti 35-ąją mūsų laisvės sukaktį. Ta proga šventinius pasirodymus dovanos visi Vėžaičių kultūros centro kolektyvai. Iki tol trispalvėmis kompozicijomis galima puošti Skinijos slėnį. Organizatoriai prašo prie kiekvieno kūrinio nurodyti autorystę, o kūrinius įkurdinti šalia 50 trispalvių.
Laima ŠVEISTRYTĖ
