Mažumos valandoje opozicija atakavo dėl partiškumo, viešumo, nešališkumo
Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo 25 Tarybos nariai, svarstyti 57 sprendimo projektai, išklausytos 5 informacijos. Taip pat vyko ir pirmoji šiemet mažumos valanda, joje opozicijos atstovai klausimus uždavė apie rajono gyventojams ir jiems aktualius ir svarbius klausimus.
Nebūna ugnies be dūmų
Pirmasis mažumos valandoje teisę užduoti klausimą turi opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys. Jis Savivaldybės mero Broniaus Markausko teiravosi, ar šis mero sprendimas, sklandant kalboms apie partijos keitimą, dera su rinkimuose išsakytomis vertybėmis. „Įstrigo tokia jūsų frazė apie vertybes, kad rinkėjai turi aiškiai suprasti, kokiai ideologijai, partijai atstovauja jų išrinktieji. Kažkada esate minėjęs, kad Gargžduose viskas yra vieša paslaptis, tai ne tik iš Gargždų informacija, bet ir iš Vilniaus. Girdime, kad planuojate palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jungtis prie kito jauno politinio darinio – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Ką pasakytumėte rinkėjams, kurie balsavo už jus, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą?“ – klausė opozicijos lyderis.
Meras Bronius Markauskas samprotavo, kad šiandien stebint politinį lauką kartais sunku suprasti, kas kam atstovauja. „Tikrai visą gyvenimą esu tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys ir visą savo politinį gyvenimą esu atidavęs tai partijai. Bet turbūt niekada nebūna ugnies be dūmų. Pasakiau per partijos tarybos posėdį: matau, kad nėra išnaudojamos partijos politinės galimybės prisidėti prie valstybės reikalų, vertybių, – paaiškino B. Markauskas. – Tas sakymas, kad mums nesvarbu valdžia, mums svarbu tik vertybės?.. Manau, politinė partija dalyvauja politikoje, eina į rinkimus tam, kad laimėtų galimybę dalyvauti valstybės valdyme – tai sukėlė tam tikrų abejonių dėl partijos ateities, bet tikrai galutiniai sprendimai nėra priimti. Šeštadienį yra partijos suvažiavimas, tikrai dalyvausiu. Tai sprendimai kol kas tikrai nėra priimti.“
Paklausė pirmininkės pozicijos
Opozicijos lyderis J. Ruškys mažumos valandoje valdančiosios daugumos atstovės, socialdemokratės, Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkės Ligitos Liutikienės teiravosi, kodėl politikė neatsakė į „Bangos“ žurnalistų klausimus dėl Sendvario seniūnijos problemų ir kaip mato to klausimo sprendimą. Priminsime, kad „Bangoje“ vasario pabaigoje išspausdinome straipsnį „Sendvario seniūnija: tarp pažadų ir realybės“, kuriame minėjome, kad Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkė neatsakė į redakcijos klausimus el. paštu, telefonu. Tarybos narė teigė, kad, matyt, koją pakišo technologijos.
Pasak politikės, kiekviena seniūnija ir rajono gyventojas tikisi geriausios infrastruktūros, todėl Savivaldybės vadovams ir Tarybai tenka sudėtingas uždavinys tolygiai paskirstyti lėšas, investicijas seniūnijoms ir infrastruktūrai. L. Liutikienė pažymėjo, kad pokyčiai matomi: šioje seniūnijoje keliai gerėja, švietimo įstaigų tinklas yra plečiamas.
„Aš, gargždiškė, gyvenu miesto kvartale jau 20 metų ir pati važiuoju namo žvyrkeliu. Ir kaip gyventoja, ir kaip politikė mielai teikčiau reikalavimus, kad tai būtų asfaltas, bet puikiai suprantu Savivaldybės galimybes, todėl kiekvienas gyventojas taip pat turėtų suprasti, kad visų rajono gyventojų lūkesčiai yra dideli, visi nori kokybiško kelio, grįžti nedulkėtais keliais, ir tai yra suprantama, – teigė Tarybos narė. – Palinkėti galime visiems kantrybės ir supratimo, o Sendvario seniūnijos gyventojams norisi pasakyti, kad pastaraisiais metais tikrai ženkliai investicijos į šitą seniūniją didėjo ir tai yra matoma plika akimi. Reikia manyti, kad nepamiršime visų kitų dešimties seniūnijų ir Sendvaris negali turėti kažkokio labai didelio išskirtinumo.“
Ji akcentavo, kad gyventojų skaičius rajone yra didžiulis, gyventojų pajamų mokesčio surinkimas – labai ženklus, Tarybos nariai tuo labai džiaugiasi ir dėkoja gyventojams: „Bet galimybės žinote, kokios yra, 2025 m. biudžetą subalansuoti prireikė gigantiškų pastangų. Ir nors jis šiandien yra 171 mln. eurų, tačiau akivaizdu, kad rajono gyventojų poreikiai ir lūkesčiai nuolat auga lygiagrečiai su biudžeto surinkimu.“
Seniūno konkurse pasigedo skaidrumo
Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė pranešė, kad viešame konkurse Vėžaičių seniūno pareigas laimėjo Rolandas Bernotas. Tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė iškėlė klausimą dėl darbą pradėjusio Vėžaičių seniūno konkurso, mat, jos žiniomis, dabartinis seniūnas – Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko (vasario 28 d. atleisto iš pareigų – aut. pastaba) bendrapartietis, bičiulis. „Jau ir anksčiau yra dalyvavęs ne viename konkurse ir nesėkmingai, o šį kartą jau nusišypsojo sėkmė. Klausimas apie skaidrumą, nešališkumą – ar tokios sėkmės nekelia klausimo, kad konkursas galėtų būti ir politizuotas, ar tokie konkursai netaps pas mus tiesiog formalumu, siekiant pagelbėti bičiuliams ir draugams?“ – klausė politikė.
Meras atsakė nebuvęs komisijoje, tad nežinojęs, nei kiek, nei kokie buvo kandidatai.
Klaipėdos rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidotas Jasas pateikė informaciją, kad Savivaldybės administracija gali pasirinkti, ar pati organizuos konkursus į darbo vietas, ar to prašys Viešojo valdymo agentūros. „Bendras sutarimas yra toks, kad bent jau į seniūnų pareigas visada prašome, kad konkursus organizuotų Viešojo valdymo agentūra, taip buvo ir šiuo atveju. Buvo 7 komisijos nariai, tik 2 nariai iš Savivaldybės administracijos, dalyvavo seniūnaičiai ir Viešojo valdymo agentūros atstovai. Tad apie tai, kad kažkas būtų neskaidru, tuo labiau, kad ir kandidatas pasirinktas net ne tos teritorijos gyventojas, drįsčiau sakyti, kad neįžvelgiu kažkokių neskaidrumo požymių“, – pažymėjo skyriaus vedėjas.
Daugiau apie opozicijos valandoje užduotus klausimus skaitykite kitame „Bangos“ numeryje.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr. iš „Bangos“ archyvo
