Mano vaikas vartoja narkotikus? Nekvailiokit
To negali būti, – arba kai tėvai neigia problemą.
Šokas, neigimas, pyktis yra įprasta tėvų reakcija, kai jie sužino, kad jų vaikas vartoja narkotikus. Pripažinti, kad mano vaikas taip daro, tėvams yra vienas skaudžiausių ir baisiausių dalykų.
Tėvams kyla mintys, kad jie blogi tėvai, vaiko auklėjime padarė klaidų, per mažai stengėsi, ir, žinoma, jų galvose piešiamas baisus vaiko ateities scenarijus. Vienus tėvus tai paskatina ieškoti pagalbos, kalbėtis apie tai, imtis, kurti įvairias iniciatyvas, o kitus tėvus tai veda į neigimą, bandymą nematyti problemos, nes jei nematau, gal ji pati išnyks, o gal čia nieko ir nėra. Neigimas – taip psichologijoje vadinamas procesas, kai yra atmetama, ignoruojama realybė, faktai ar tam tikra informacija. Pastebėjus nemalonius faktus, gavus nepalankią ar šokiruojančią žinią, neigimas būna pirma reakcija. „Negali taip būti“, „už ką man taip“, „aš kalta“, „mokykla kalta“, „kalti blogi draugai“ – yra tipiškos mintys ar žodžiai, kuriais mes ignoruojame, neigiame tai, kas įvyko. Pasąmoningai žmogus tokiu būdu bando apsisaugoti nuo nemalonių jausmų ir skausmo. Pasitaiko atvejų, kai tėvai reaguoja skeptiškai į mokyklų iniciatyvas, skirtas narkotikų vartojimo prevencijai: jie mano, kad neverta apie tai kalbėti, nes juk to dar nėra. Deja, tai panašu į tikėjimą, kad, jei nekalbėsime apie pavojų, jis tiesiog neegzistuos. Prevencija veikia ne tada, kai problema jau atsirado, o tada, kai vaikas dar gali priimti gerus sprendimus. Svarbu, kad paaugliai žinotų, ką daryti, kai pirmą kartą susidurs su siūlymu rūkyti ar vartoti narkotikus. O jie susidurs – tai neišvengiama. Jei jie neturės žinių ir pasitikėjimo savimi, atsisakyti bus daug sunkiau. Jei tėvai neigia ir ignoruoja, ateityje vaikui bus sunkiau atsisakyti kenksmingų medžiagų, jis taip pat turės didesnį polinkį neigti.
Ką gali padaryti tėvai?
1. Nustoti neigti, kad problema gali paliesti jų vaiką. Visi vaikai smalsūs, visi gali atsidurti rizikingose situacijose. Jei apie tai kalbėsite su jais nuoširdžiai ir be panikos, jie jausis saugesni.
2. Mokytis atpažinti pirmuosius signalus. Staigus elgesio pasikeitimas, uždarumas, miego ar apetito sutrikimai gali rodyti emocines problemas, kurias vaikas bando spręsti ne pačiais sveikiausiais būdais.
3. Nebijoti ieškoti pagalbos. Jei kyla įtarimų, kad vaikas gali vartoti narkotikus ar rūkyti – kreipkitės į psichologą, mokyklos socialinį pedagogą ar specialistus. Kuo anksčiau problema bus pastebėta, tuo lengviau ją išspręsti.
4. Kurti atvirą santykį su vaiku. Dažnai paaugliai pradeda vartoti žalingas medžiagas ne iš noro maištauti, o iš noro pabėgti nuo vidinio skausmo ar jausmo, kad niekam nerūpi. Klausykite jų, domėkitės, kaip jie jaučiasi, ir parodykite, kad jie yra svarbūs.
Brangūs tėvai, jūs esate svarbiausia atrama savo vaikui. Kad ir ką renkasi jūsų vaikas, kad ir su kokiais sunkumais ar išbandymais susiduria, svarbiausia jam gauti jūsų palaikymą ir žinoti, kad esate šalia. Kalbėkitės su jais be kaltės ir baimės. Jūsų kantrybė, problemų pripažinimas, kalbėjimas apie jas ir domėjimasis vaiku taps ramsčiu, kuris padės vaikui rinktis sveikesnius pasirinkimus.
Justė MEKAS
Terapinio koučingo specialistė
(MRF iš dalies finansuojamas projektas „Jaunimo energija – pozityviam pasirinkimui“)
