Pagrindinis nerimo šaltinis prieš egzaminus – atidėliojimas

Vis dažniau išlendanti saulė ir ilgėjančios dienos atneša ne tik džiaugsmą. Kartu su atslenkančia šiluma pasibeldžia moksleivių ir jų tėvų nerimavimas apie artėjančius egzaminus. Svarbu ne tik ruoštis, tačiau kartkartėmis sustoti ir rasti laiko pasirūpinti savo vidine savijauta, kad egzaminų laikotarpis nenualintų.

Nėra gerų ar blogų jausmų

Žmogus tokia būtybė, kad, jeigu jis jaučia džiaugsmą, jis tai priima kaip normalią būseną, kuri turi būti. Tačiau, kai aplanko nepatogūs jausmai, neretai stengiamės nejausti, pabėgti arba iš viso nesuprantame, ką jaučiame. Tačiau jausmai būtent yra tai, ko neįmanoma pakišti po kilimu ir gyventi taip lyg jų nebūtų. Taip kenkiame tik patys sau.

Svarbu suprasti, kad nerimas, įskaitant ir kitas emocijas, nėra nei geras, nei blogas. Tai yra emocija, kuri atsiranda, kai jaučiame grėsmę. Emocija labiau nukreipta į ateities įvykius. Atpažinti nerimą galima iš fizinių pojūčių ir savo minčių. Galime jausti pilvo skausmą, krūtinės spaudimą, raumenų įtampą, rankų prakaitavimą. Dar prisideda ir mintys, kurios dažnu atveju nebūna palaikančios. Jos gali gąsdinti ir kurti blogus scenarijus apie ateities įvykius. Man asmeniškai, nerimas yra lyg kokia būrėja, kuri bando nusakyti mano ateitį ir pranašystės gąsdina, tačiau niekas neišsipildo. Nes neramios mintys yra linkusios perdėtai kurti pačius blogiausius scenarijus, kurios dažniausiai irgi neišsipildo. Tačiau normalu yra nerimauti prieš įvykius, kurie mums yra svarbūs, tai parodo, kad mums rūpi. Tačiau kyla natūralus klausimas, kaip sau padėti?

Priešnuodis nerimui

Tiesa, kad šiame laikotarpyje negalime kontroliuoti rezultatų ar kokias užduotis gausime. Tačiau yra dalykų, kurie priklauso nuo mūsų pačių ir tuo reikėtų pasinaudoti apžaidžiant nerimavimą. Šį jausmą ypač maitina vengimas ir atidėliojimas, tad geriausias būdas jį sumažinti yra laikinai atidėti malonumus ir prioritetizuoti mokymąsi. Lankyti konsultacijas, daryti namų darbus, skaityti medžiagą, kreiptis pagalbos į mokytojus. Tačiau smegenims tenka toks didelis krūvis! Jomis būtina pasirūpinti, jog galėtume išlaikyti balansą, tad privalu rūpintis savo pirminiais poreikiais: gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, fiziškai judėti, riboti ekranus. Tai paprasti ir visiems žinomi dalykai, tačiau daugelis pamiršta, kad tai yra pagrindinis raktas į gyvenimo kokybę, įskaitant sumažėjusi nerimą.

Šis laikotarpis yra puiki galimybė išbandyti meditaciją ar kvėpavimo pratimus, kurie taip pat yra efektyvūs. Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra įkvėpti ir skaičiuoti mintyse iki 4. Tada sulaikyti kvėpavimą mintyse skaičiuojant iki 4. Vėliau lėtai iškvėpti skaičiuojant iki 4 ir vėl sulaikyti kvėpavimą iki 4. Tai yra vienas iš pratimų, kurį galime taikyti prieš egzaminą ar kitoje saugioje erdvėje. Tai paprasta, tačiau labai naudinga nuraminant savo smegenis. Taip pat vertėtų žinoti, kad daugiau kvėpavimo pratimų galite rasti programėlėje „Ramu“.

Taip pat galima ugdyti gebėjimą būti „čia ir dabar“ akimirkoje. Pavyzdžiui, yra vienas pratimas, kuris gali padėti sugrįžti į dabartį. Vertėtų išbandyti, jeigu jaučiate, kad per daug įsisukote galvodami apie ateitį. Galite prieš pratimą ramiai įkvėpti ir iškvėpti, o tada apsižvalgyti erdvėje ir įvardyti 5 daiktus, kuriuos matote aplink save. Tada 4 daiktus, kuriuos galėtum paliesti. 3 dalykus, kuriuos šiuo metu gali išgirsti. 2 dalykus, kuriuos gali užuosti ir 1 dalyką, kurį galėtum paragauti.

Keisti požiūrį

Nutinka, kad egzaminų rezultatai netenkina, kažkas nepasisekė. Gali atrodyti, kad pasaulis griūva, o baisiausias kurtas scenarijus išsipildė. Tada atsibunda savęs kaltinimas, kad nesimokei daugiau, per daug laiko leidai su draugais. Svarbu gebėti rasti savyje jėgų išeiti iš tunelinio mąstymo. Pabandyti pakeisti požiūrį į situaciją. Ypač šiandieniniame pasaulyje gyvenimas pilnas alternatyvų, ką daryti: perlaikyti egzaminus, rinktis profesinę mokyklą, kurti ir realizuoti savo idėjas, keliauti.

Šioje vietoje tenka svarbus vaidmuo ir tėvams. Nepulti su kaltinimais ir gąsdinimais, nes tai niekur neveda. Tad tėvų pagrindinė užduotis yra sutalpinti paauglio jausmus ir padėti priimti realybę tokią, kokia ji yra. Padėti savo vaikui išbūti nesėkmės laikotarpyje, palaikyti ir kartu rasti alternatyvų. Juk jaunam žmogui ir taip nelengva.

Danielius EINIKIS

Psichologo asistentas

Asociatyvi nuotr.

(„Jaunimo energija pozityviam pasirinkimui”, MRF).