Valstybės kontrolės išvados Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai – nepalankios
Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos efektyvumas yra esminis skaidraus ir atsakingo viešojo sektoriaus valdymo elementas. Siekiant užtikrinti aukštą auditų kokybę ir atitiktį tarptautiniams standartams, reguliariai atliekamos išorinės peržiūros. Pastarųjų peržiūrų rezultatai atskleidė nerimą keliančių tendencijų Klaipėdos rajono savivaldybės audito ir kontrolės tarnybos veikloje. Apie tai kalbėta per praėjusį mėnesį vykusį Kontrolės komiteto posėdį, kurio metu dėl Valstybės kontrolės nustatytų reikšmingų trūkumų teko aiškintis Savivaldybės kontrolierei Daliai Gečienei.
Abejojama auditų kokybe
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komiteto pirmininkė Loreta Urbutė posėdyje informavo apie Valstybės kontrolės Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje išorės peržiūros metu nustatytus svarbius trūkumus. Klaipėdos rajono savivaldybės auditai reikšmingai nukrypsta nuo tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartų ir Finansinio audito vadovo reikalavimų. Tai reiškia, kad auditai nebuvo atlikti pakankamai kruopščiai ir išsamiai, kad būtų galima užtikrinti jų patikimumą.
Be to, Valstybės kontrolės peržiūros metu paaiškėjo, kad reikšmingais atžvilgiais nebuvo surinkti tinkami ir pakankami audito įrodymai, būtini objektyvioms ir pagrįstoms išvadoms. Šie trūkumai esą kelia rimtų abejonių dėl auditų kokybės ir jų gebėjimo atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą Savivaldybės lėšų panaudojimą ir viešojo sektoriaus skaidrumą.
Kontrolės komiteto pirmininkė pažymėjo, jog nedžiugina tiek 2024, tiek ankstesnių – 2023 metų – išorinės peržiūros rezultatai, su kuriais susipažinti galima apsilankius Valstybės kontrolės internetinėje svetainėje. Čia sudėti ne vienerių metų peržiūros rezultatai, tarp kurių – ir dvejų pastarųjų metų. Jie, kaip ir minėjo L. Urbutė, – Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai išties nepalankūs.
Vertinant finansinį auditą, 2024 metais „nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo tarptautinių aukščiausių audito institucijų standartų ir Finansinio audito vadovo reikalavimų ir reikšmingais atžvilgiais nebuvo surinkti tinkami ir pakankami audito įrodymai, kad būtų gautas reikiamas audito patikimumo lygis.“
Nepalankūs rajono Kontrolės ir audito tarnybai ir 2023 metų išorinės auditų peržiūros rezultatai. Kaip rašoma Valstybės kontrolės pateiktose išvadose, veiklos audite nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo 3000-ojo tarptautinio aukščiausiųjų audito institucijų standarto ir Veiklos audito vadovo. Taip pat pažymėta, jog reikšmingais atžvilgiais nebuvo surinkti pakankami ir tinkami audito įrodymai.
Koją kiša darbo apimtys
Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė Savivaldybės kontrolierės Dalios Gečienės posėdyje prašė pakomentuoti, kodėl dvejus metus iš eilės sulaukiama išties nedžiuginančių Valstybės kontrolės išvadų. Taip pat domėtasi, ar yra veiksmų planas ateičiai, kad situacija pasikeistų į gerą.
Atsakydama į pirmininkės klausimus D. Gečienė sunkiai rinko žodžius. „Nesugebėjau Valstybės kontrolei įrodyti, kiek daug darbo padariau iš tikrųjų, nes atlikti darbą skubi, o gražiai pateikti ir aprašyti dokumentus paprasčiausiai pritrūksta laiko. Dėl to mūsų nuomonės išsiskyrė“, – susijaudinusi posėdyje kalbėjo kontrolierė ir susidariusią padėtį bandė teisinti ženkliai išaugusiomis darbo apimtimis, su kuriomis turi tvarkytis tie patys trys darbuotojai.
„Kartais pasijunti, kad turi aprėpti neaprėpiamą. Bet yra audito standartai… Jiems nepakanka įrodymų. Kiekvieną savo žingsnį mes privalome pateikti tvarkingai, aprašyti darbo dokumentuose, tačiau tam pritrūkstame laiko. Žinant mūsų biudžetą, jo apimtis, fiziškai neįmanoma to padaryti. Galbūt galėtų daugiau atsižvelgti į mūsų profesinius sprendimus, kadangi vis tik mano patirtis šioje Savivaldybėje yra didelė ir intuityviai jauti, į kuriuos dalykus reikia didesnį dėmesį atkreipti, į kuriuos mažesnį. Bet jei priimi profesinį sprendimą, vėl turi aprašyti, kodėl jį priėmei, – teigė D. Gečienė, patikindama, jog tai, kas, jos žodžiais, būtiniausia, kad ramia sąžine galėtų pasirašyti audito išvadą, yra padaroma. Ji dar kartą akcentavo, jog esą tiesiog pritrūksta laiko ir fizinių jėgų viską įvilkti į audito standartų rūbą. „O jei nėra dokumento – nėra įrodymo, kad padarei darbą“, – apibendrino Savivaldybės kontrolierė.
Pritarimo dėl etato nesulaukta
Posėdyje rajono Tarybos narys ir Kontrolės komiteto narys Vytautas Tamašauskas pasitikslino, ar nepalankioms Valstybės kontrolės išvadoms galėjo įtakos turėti žmogiškųjų išteklių trūkumas. D. Gečienė patikino, jog būtent dėl darbuotojų trūkumų ir susidarė tokia situacija, nes Kontrolės ir audito tarnyba atlieka ne tik finansinius, bet ir veiklos auditus, kuriuos taip pat reikia atlikti pagal atitinkamus standartus.
Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į išaugusį darbo krūvį, ne kartą buvo svarstytas klausimas dėl papildomo etato Kontrolės ir audito tarnyboje. „Tenka apgailestauti, jog svarstant Strateginį veiklos planą nebuvo pritarta prašymui dar vienam etatui skirti lėšų. Mano manymu, tai būtų buvusi nedidelė pagalba jums ir taip galbūt būtume artėję prie teigiamo Valstybės kontrolės požiūrio. Bet sprendimą priima rajono Tarybos dauguma“, – kalbėjo ne kartą šį klausimą kėlusi opozicijos atstovė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narė L. Urbutė. Ji kontrolierės klausė, kaip dar, be žmogiškųjų išteklių, būtų galima pagerinti auditų kokybę.
D. Gečienė aiškino, jog jos atstovaujamai tarnybai Valstybės kontrolė pateikė atitinkamas rekomendacijas, o Kontrolės ir audito tarnyba savo ruožtu įsipareigojo dar kartą kreiptis dėl papildomo etato bei bendradarbiauti su aplinkinių rajonų Kontrolės ir auditų tarnybomis, kurios prireikus galėtų teikti reikiamą pagalbą. Kituose rajonuose dirbantys kolegos neva jau taiko tokią praktiką.
Tai esą aktualu ir Klaipėdos rajono savivaldybei, kurios Kontrolės ir audito tarnyba dirba su kukliu darbuotojų skaičiumi, kuris nekito jau bemaž 11 metų, nors rajono situacija kardinaliai keitėsi – didėjo biudžetas, išaugo projektų skaičius ir pan. Pagal darbų apimtis Klaipėdos rajono savivaldybė, L. Urbutės teigimu, turėtų turėti ne mažiau kaip penkis etatus minėtoje tarnyboje, todėl ji ragino kontrolierę toliau siekti didesnio darbuotojų skaičiaus bei atsakingai persižiūrėti visus su tarnybos darbu susijusius procesus.
Taip pat pateiktas siūlymas atlikti Kontrolės ir audito tarnybos nepriklausomą vidaus auditą, kaip numatoma Vietos savivaldos įstatyme.
Tarnybai pasiūlė vidaus auditą
Po Kontrolės komiteto posėdžio praėjus kuriam laikui, „Banga“ domėjosi, kokia dabar situacija dėl pasiūlyto nepriklausomo vidaus audito ir ar žadama imtis dar ir kitokių priemonių, atsižvelgiant į nepalankias Valstybės kontrolės išvadas.
Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė „Bangai“ patvirtino, kad vasario 7 dieną vykusio posėdžio metu bendru sutarimu komitetas nusprendė teikti Savivaldybės tarybai siūlymą atlikti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus auditą. Jis pagal Savivaldos įstatymą Savivaldybės tarybos iniciatyva atliekamas ne rečiau kaip kartą per 5 metus, nepriklausomo vidaus audito paslaugas įsigyjant Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka iš Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai skirtų asignavimų. Bet, anot pašnekovės, tarnybos vidaus auditui atlikti iškilo teisinių iššūkių dėl teisinio reglamentavimo ir neaiškumo, kuriuo galiojančiu teisės aktu Klaipėdos rajono savivaldybė turėtų vadovautis teikdama Savivaldybės tarybai siūlymą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidaus audito atlikimo. Siekdamas išaiškinimo, meras kreipėsi į Finansų ministeriją ir Vidaus reikalų ministeriją. Iš jų gavus atsakymą galimai bus pradėtos procedūros. Tą „Bangai“ patvirtino ir pats Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.
L. Urbutės nuomone, norint atkurti pasitikėjimą Kontrolės ir audito tarnyba, kol bus priimti sprendimai dėl vidaus audito atlikimo, svarbu, kad tarnyboje dirbantys žmonės nuodugniai peržiūrėtų esamas audito procedūras, nustatytų silpnąsias vietas, jas tobulintų, darbe taikytų aukščiausius darbo standartus, vadovautųsi naujausiomis audito metodikomis, stiprintų savo žinias ir gebėjimus mokymuose, remtųsi kitų savivaldybių gerosiomis praktikomis.
„Reikėtų, kad tarnybos kontrolierės savo iniciatyva aktyviai dalyvautų rajono Savivaldybės strateginiuose ir kituose posėdžiuose, kur galimos rizikos, principingai siektų tarnybos stiprinimo didinant etatų skaičių ir pritraukiant patirtį turinčius darbuotojus. Taip pat svarbu, kad tarnybos vadovė įdiegtų skaidrią darbuotojų motyvacinę sistemą, apimančią ne tik atlyginimą, bet ir priedus bei kitas paskatas už pasiektus rezultatus ir iniciatyvą gerinant auditų kokybę. Dabar kontrolierė pati sprendžia priemokų skyrimą darbuotojams, neatsižvelgdama į auditų kokybę, nuolatinį darbuotojų nedarbingumą ir pan.“, – „Bangai“ savo pasiūlymus aiškino Kontrolės komiteto pirmininkė L. Urbutė.
Strateginių įžvalgų neteikdavo
Kontrolės komiteto posėdžio metu L. Urbutė kalbėjo, kad bent vienas papildomas etatas Kontrolės ir audito tarnybai būtų palengvinimas. Tos pačios nuomonės politikė laikėsi ir vėliau. Kontrolės komitete vienbalsiai antrus metus iš eilės siūlyta kontrolierei peržiūrėti esamus etatus, stiprinti tarnybą, steigiant naują etatą, nes, tikėtina, dar vienas darbuotojas su patirtimi įneštų naują požiūrį į darbą, darbo metodus ir kokybę.
„Papildomas darbuotojas sumažintų per didelį darbo krūvį ir leistų kontrolierei susitelkti į svarbiausias užduotis bei rizikų valdymą. Deja, meras nepritarė siūlymui skirti lėšų papildomo etato išlaikymui. Tačiau antrus metus gaunamos Valstybės kontrolės neigiamos išvados patvirtina, kad darbuotojai auditus atlieka ne visa apimtimi, nesurenka pakankamai įrodymų, tiek visuomenei, tiek mums, politikams, jau stinga pasitikėjimo pačia tarnyba“, – „Bangai“ teigė L. Urbutė.
Galbūt Savivaldybės ir audito ir kontrolės tarnybos darbuotojams identifikuoti galimas rizikas ir vidinius tarnybos veiklos trūkumus būtų paprasčiau, jei jie aktyviau dalyvautų komitetų bei Tarybos posėdžiuose? Jei kontrolierės dalintųsi savo įžvalgomis, galimomis rizikomis bei teiktų pasiūlymus ir išvadas, svarstant, pavyzdžiui, Strateginį veiklos planą ar tvirtinant rajono biudžetą? Kitose savivaldybėse, turimomis žiniomis, tokia praktika plačiai taikoma.
„Kiek teko pastebėti, Savivaldybės kontrolierė dažniausiai dalyvauja rajono Tarybos posėdžiuose, komitetuose, kai yra tarnybos svarstytini klausimai, bet pasisakymų ar siūlymų dėl skolinimosi, strateginio plano, biudžeto tvirtinimo neteko girdėti. Idealu būtų, jei rajono Savivaldybės kontrolierė, kaip nepriklausoma ekspertė, dalyvaudama strateginiuose posėdžiuose, susijusiuose su biudžetu, strateginiais objektais ir kt., objektyviai įvertintų esamas problemas, identifikuotų rizikas ir pasiūlytų sprendimus, paremtus realia vidaus kontrolės situacija“, – atsakydama „Bangai“ dėstė L. Urbutė.
„Manau, meras visada gali kviesti kontrolierę dalyvauti posėdžiuose, svarstant strateginius, finansinius ir kitus klausimus, jei tokios iniciatyvos pati kontrolierė ar darbuotojai nerodo. Bet ar šiuo metu tai būtų naudinga, juk kompetencija kelia abejonių“, – pastebėjimais dalijosi L. Urbutė.
Kalta kompetencijos stoka?
Apie nepalankias Valstybės kontrolės išvadas, atskleidusias nerimą keliančių tendencijų Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikloje, kalbėjome ir su pačiu meru. B. Markausko nuomone, nustatytus trūkumus tarnybos veikloje lėmė ne darbuotojų trūkumas, o jų kompetencijos stoka.
„Mes ne kartą esame pabrėžę, kad neformuojame ir nereikalaujame atlikti kažkokį skaičių auditų, juo labiau, kad pati tarnyba turi pakankamai nemažą savarankiškumą. Ne meras formuoja užduotis, o Kontrolės komitetas, tai tiek, kiek atliekama auditų, tiek ir turi būti kokybiški. Žmogiškųjų išteklių trūkumas gali turėti įtakos pačių auditų skaičiui, bet ne jų kokybei“, – aiškino „Bangos“ kalbintas B. Markauskas.
Rajono vadovo įsitikinimu, darbuotojų skaičius atliekamų auditų kokybės problemos neišspręs, tai esą kompetencijos ir kvalifikacijos klausimas. Apie šią situaciją meras žada kalbėtis su pačia Savivaldybės kontroliere.
O tuo tarpu D. Gečienė toliau skundžiasi sunkiai įveikiamu darbų krūviu. „Skęstu darbuose. Šiuo metu gauname įstaigų ataskaitas. Iš viso jų laukiama iš 42 biudžetinių įstaigų. Darbo daug, nes mes atliekame ne tik finansinį auditą, bet ir veiklos bei atitikties, o mūsų tik trys“, – penktadienį „Bangai“ kalbėjo kontrolierė, dar kartą grįždama prie neigiamų Valstybės kontrolės išvadų. Jos teigimu, nustatyti trūkumai nerodo, kad ji neatliko kažkokio darbo, esą paprasčiausiai trūksta tai įrodančių dokumentų. „Dirbame, kad įrodytume, kad dirbame“, – Valstybės kontrolės išvadas per griežtomis vadino D. Gečienė.
Pasiteiravus, ar jau imtasi kokių nors priemonių situacijai pagerinti, juolab kad Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, o tarnyba prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kontrolierė teigė, kad kol kas pokyčių nėra. Nepateiktas ir naujas prašymas dėl papildomo tarnybos darbuotojo etato finansavimo. D. Gečienės teigimu, tai galima padaryti iki liepos mėnesio.
Tačiau kyla klausimas, kodėl nesistengiama to padaryti greičiau? Juk pati kontrolierė kalbėjo, jog, net ir priėmus naują žmogų, situacija taip greitai į gerą nepasikeistų, kadangi konkursą laimėjusį auditorių dar reikėtų apmokyti dirbti, o tai užtrunka.
Ir apskritai neva neaišku, ar bus pritarta skirti lėšų naujam darbuotojui išlaikyti, nes, kontrolierės žodžiais, nepakanka rasti pinigų atlyginimui – reikia ir darbo vieta pasirūpinti, ir įranga. „Vis nesutinkama skirti asignavimų ketvirtam etatui. Kodėl, nežinau – niekas priežasčių neįvardijo“, – „Bangą“ tikino pašnekovė.
Gali pagerinti savo veiklą
Apie visą šią situaciją kalbėjomės ir su Valstybės kontrolės specialistais, kurie dar kartą patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai nepalankias išvadas, kurios padarytos atlikus išorines peržiūras – 2024 metais įvertintas 2023 metų Klaipėdos rajono savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio vertinimo auditas (finansinis auditas), 2023 metais – veiklos auditas „Socialinių paslaugų organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje vertinimo auditas“. Šių vertinimo metu ir nustatyti anksčiau minėti trūkumai.
Valstybės kontrolės klausėme, ar nustatyti trūkumai gali turėti kokios nors įtakos Savivaldybės finansų valdymui ir viešųjų lėšų panaudojimui ar kaip nors kitaip atsiliepti.
„Viešojo sektoriaus auditas reikšmingas tuo, kad jis suteikia informacijos bei nepriklausomų ir objektyvių vertinimų, susijusių su veiklos valdymu ir vykdymu. Bet koks viešojo sektoriaus auditas prisideda prie gerojo valdymo. Tačiau svarbu paminėti ir tai, kad nepakankamai kokybiškai atliktas Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos auditas nereiškia, kad Savivaldybėje netinkamai valdomi finansai ar panaudojamos viešosios lėšos. Tiesiog, nesant tinkamai atlikto audito, negalima pagrįstai įsitikinti, ar situacija Savivaldybėje ir jos institucijose yra gera, ar yra reikšmingų trūkumų (tiek apskaitoje, tiek finansų valdyme, tiek įgyvendinant savivaldybės funkcijas ir kt. srityse), kuriems ištaisyti reikia imtis neatidėliotinų veiksmų. Auditas yra papildomas įrankis, kurį, tinkamai atlikus, audituojamieji gali pagerinti savo veiklą, išsitaisyti trūkumus, o audito ataskaitos skaitytojai (visi piliečiai ir kitos susijusios šalys) gauna užtikrinimą bei ilgainiui kokybiškesnes viešąsias paslaugas“, – dėstoma raštu redakcijai pateiktame atsakyme.
Pasiūlė atitinkamas rekomendacijas
Nustačiusi minėtus trūkumus Valstybės kontrolė pateikė atitinkamas rekomendacijas. Žinoma, trūkumų baigtuose audituose ištaisyti galimybės nebėra, tačiau, siekiant jų išvengti ateityje, Valstybės kontrolė 2024 metais išorinės peržiūros metu Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai rekomendavo įdiegti papildomas audito kokybės užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų auditų atlikimą pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir kitus auditą atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Kontrolės teigimu, tarnyba atitinkamai nusimatė priemones šios rekomendacijos įgyvendinimui, kurias numatyta įgyvendinti etapais iki šių metų gruodžio 31 dienos. Šiuo metu esą nė vienai priemonei nėra suėjęs įgyvendinimo pabaigos terminas. Jų įgyvendinimo stebėsena bus atliekama bendra Valstybės kontrolėje taikoma tvarka.
Galbūt bus atliekamas papildomas vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kaip tarnybai po gautų rekomendacijų sekasi tvarkytis? Valstybės kontrolės teigimu, vadovaujantis Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamų auditų išorinės peržiūros tvarkos aprašu, peržiūrai atlikti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos atrenkamos atsižvelgiant į jų svarbą ir rizikingumą, kurie įvertinami remiantis tam tikrais kriterijais. Tačiau taip pat nustatyta, kad laikotarpis tarp to paties audito tipo peržiūrų negali būti trumpesnis kaip treji metai. Toks terminas nustatytas tam, kad Kontrolės ir audito tarnyba spėtų audituose pritaikyti teiktas rekomendacijas ir nebekartoti išorinės peržiūros metu nustatytų klaidų ir trūkumų. Todėl kitas veiklos auditas Klaipėdos rajono savivaldybėje anksčiausiai gali būti atrinktas planuojant 2026 metų savivaldybių Kontrolės ir auditų tarnybų išorines peržiūras, o finansinis auditas – planuojant 2027 metų.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
