Gargždiškio idėja puoselėti žaliąją erdvę pasmerkta myriop

Gargžduose, valstybiniame žemės sklype tarp Kretingos Plento, Saulažolių ir Palangos gatvių, gyventojų pasodinti medžiai – priedanga nuo triukšmo ir automobilių išmetamųjų dujų, natūrali buveinė gyvūnams. Tačiau nusprendus šioje vietoje statyti gyvenamuosius namus, iniciatyvių žmonių pasodinti želdiniai, sukurtos poilsio zonos bus sunaikintos.
Gyventojai pasiryžo tai apsaugoti nuo suniokojimo – kreipėsi į rajono valdžią. „Bangos“ redakcija taip pat sulaukė skundo. Savivaldybė paaiškino, kad aptariama vieta patenka į teritoriją, kurioje galioja Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai. Jis parengtas 2014 m. Čia planuojama ne tik individuali statyba, bet ir bus plėtojamos socialinės paslaugos – numatoma grupinio gyvenimo namų statyba asmenims su negalia.
Naikins gyventojų sodintus medžius
Gargždiškis Augustas Burba, nusivylęs rajono valdžios atsakymais, kreipėsi į „Bangos“ redakciją, kad tarp Kretingos Plento ir Palangos gatvės Gargžduose norima sunaikinti žaliąją erdvę, kur auga daugiau nei 100 brandžių medžių, įvairių dekoratyvinių krūmų, įrengtas ir įžuvintas tvenkinys, savo namus čia susikrovusi ketvirtį amžiaus peri gandrų pora. Šią jaukią zoną kelis dešimtmečius savo jėgomis ir lėšomis kūrė ir puoselėjo Palangos gatvės gyventojai.
„Labai apsidžiaugėme, kai pernai mūsų gatvę išasfaltavo, įrengė šaligatvius, bet džiaugsmas truko neilgai. Lapkritį priešais mūsų namus esančioje apsauginėje zonoje pastebėjome dirbantį matininką ir iš jo sužinojome, kad čia suprojektuoti 8 sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai, ir dar kažkas. Taigi bus šalinama dauguma mūsų pasodintų brandžių medžių, – kalbėjo dalies Palangos gatvės gyventojų interesus apginti siekiantis A. Burba. – Kol nepamačiau sukaltų raudonų riboženklių, nepatikėjau. Nejaugi Gargžduose dėl keleto gyvenamųjų namų statybos bus pradėti mažinti žalieji plotai? Gal toks pat likimas laukia žaliųjų erdvių ir prie Kretingos Plento tarp Aušros, Topolių ir Kęstučio gatvių? Betgi dar nepradėtos statybos kvartaluose prie Laugalių parko, už Barboros Radvilaitės gatvės. Tiesa, ten nėra jokios infrastruktūros.“ Kaimynas Jonas Dičius taip pat stebėjosi, kodėl reikia statyti gyvenamuosius namus išpuoselėtoje žaliojoje zonoje.
Tuometinė miesto valdžia pritarė
A. Burba prisiminė, jog sovietmečiu šiaurinėje miesto dalyje suprojektuotame gyvenamųjų namų kvartale, Palangos gatvėje, išsirinko sklypą savo būsto statybai. Pasak jo, daug norinčiųjų statytis čia namus neatsirado, nes tai buvo pelkėtas laukas, apžėlęs krūmokšniais ir piktžolėmis – jokios infrastruktūros. Tuometinė miesto valdžia naujakurius įspėjo jokios pagalbos nesitikėti.
„Aš ir kiti kaimynai čia pasirinko, nes priešingoje gatvės pusėje buvo numatyta žalioji apsauginė zona – parkelis su želdinių grupelėmis“, – atskleidė pašnekovas, Nepriklausomybės pradžioje pradėjęs namo statybą.
Jis atskleidė, jog teko patiems įrengti lietaus kanalizaciją, vėliau elektros liniją, dujotiekio tinklus, iškasė ir tvenkinį. „Šiuos darbus organizavau ir nemažai finansavau pats, tik prie elektros linijos įrengimo prisidėjo dalis kaimynų. Didelę pagalbą suteikė ir buvusi melioracijos įmonė“, – dėstė A. Burba.
Pagrindinius aplinkos tvarkymo darbus gyventojai prieš trisdešimt metų derino su tuometine miesto valdžia. „Tada visi pritarė sakydami: dirbkit, kaskit, sodinkit ir nesukit galvos, bet lėšų nežadėjo. Užsiminus apie parkelį irgi sakė: „Žiūrėsim, laukim geresnių laikų“, – kalbėjo pašnekovas.
Gavęs pritarimą žaliojoje zonoje sodinti medžius ir augalus, A. Burba palei gatvę, prie tvenkinio pasodino daug medžių ir krūmų. Paribyje su senbuvio sklypu sužaliavo eglių siena, lazdynai, prie Kretingos Plento – medžių gojelis, išsirikiavo liepaitės, gluosniai, o netoli savo namų jis pasodino tujų, beržų ir kadagių. Šią erdvę papuošė ir lauko rieduliais, pargabentais iš numelioruotų plotų. Metaline tvorele aptvertas tvenkinys įžuvintas – jame gyvena ir retieji vėžiai. Tai vaikų ir suaugusiųjų mėgstama poilsio zona, sukurta gyventojų lėšomis ir rankomis.
Prašė išsaugoti tvenkinį ir gandralizdį
A. Burba patenkintas, jog ir kaimynai užsikrėtė jo iniciatyva – šioje zonoje pasodino daug medžių. Dabar Palangos gatvę nuo triukšmo, išmetamųjų dujų intensyvaus eismo Kretingos plente, krašto kelyje, saugo brandžių medžių siena. Pastaraisiais metais išpopuliarėjus projektui „Tavo idėja“, kuriam rajono Savivaldybė iš dalyvaujamojo biudžeto skiria nemažai lėšų, pilietiškas, iniciatyvus A. Burba tikėjosi gauti lėšų ir įrengti jaukią poilsio salelę, pasodinti medžių grupeles, sutvarkyti anksčiau įrengtas poilsio vietas. Bet šiai gražiai idėjai, matyt, nelemta išsipildyti. Tenka priminti ankstesnę jo iniciatyvą: įspūdingas lauko riedulys (105 tonos) Gargždų prieigose su iškaltu miesto vardu – tai gargždiškio A. Burbos idėja, kurią pats padėjo įgyvendinti.
Sužinojęs, kad priešais Palangos gatvę esančioje žaliojoje zonoje bus statomi individualūs gyvenamieji namai ir naikinami gyventojų pasodinti medžiai, įrengtos poilsio salelės, A. Burba pernai lapkritį parašė raštą Seimo nariui Alvydui Mockui ir Gargždų seniūnei Indrei Žiedienei. „Nejaugi būsime stebėtojai, kaip žudomi mūsų pasodinti ir puoselėti medžiai, dekoratyviniai krūmai, kurie buvo priedanga laukiniams gyvūnams, plunksnuočiams, o žmonėms – jauki poilsio zona“, – kalbėjo A. Burba.
Seimo narys neatsakė
Gargždiškis iš rajono Savivaldybės sulaukė atsakymo, kad viskas daroma teisėtai.
„Tada kreipiausi į projekto rengėją Kaune – šis atsakė, jog vadovaujasi teisės aktais, Savivaldybės užsakymu ir nurodymais, – atskleidė A. Burba. – Pakartotinai parašiau Seimo nariui A. Mockui, kuris iki šiol neatsakė.“ Gargždiškis apsilankė ir Aplinkos apsaugos departamento Gargždų skyriuje, bet specialistai atsakė, kad tai ne jų kompetencija.
Situaciją dėl naikinamų žaliųjų plotų ir želdinių Gargždų mieste savo laiške A. Burba išdėstė rajono merui Broniui Markauskui. Jis siūlė suprojektuotų sklypų ribą nuo gatvės perkelti 10–15 metrų ir atitinkamai sumažinti plotą palei Kretingos plentą, atsisakyti 2–3 sklypų, suprojektuotų tvenkinio ir gandralizdžio vietoje. „Bet į mano prašymą neatsižvelgė – pasiūlė kreiptis į Administracinių ginčų komisiją Klaipėdoje“, – nusivylęs kalbėjo gargždiškis.
Sprendimas formuoti sklypus
A. Burbai rūpėjo išgirsti, kieno iniciatyva keičiamas pirminis kvartalo planas ir kas tie laimingieji ir išrinktieji, kurie gaus sklypus toje vietoje. „Bangos“ redakcija, paprašiusi rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistų pakomentuoti šią situaciją, gavo atsakymą. Jame rašoma, jog sausį rajono Savivaldybės administracijoje vyko pasitarimas dėl A. B. nurodytų aplinkybių. „Komisija, išnagrinėjusi nurodytus motyvus, nutarė ir Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė atsakymą, kad prašyme aptariama vieta patenka į teritoriją, kurioje galioja Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniai. Jis parengtas 2014 m. Šioje teritorijoje numatytos mišrios mažo užstatymo intensyvumo teritorijos, kurios skirtos centrinių funkcijų – paslaugų kartu su gyvenamąja funkcija ir jos aptarnavimui reikalinga socialine infrastruktūra. Komisija, įvertinusi laisvus nesuformuotus sklypais plotus Gargždų mieste, atsižvelgdama į miesto bendrojo plano sprendinius ir įrengtą infrastruktūrą, priėmė sprendimą suformuoti 8 kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo sklypus bei vieną kitos paskirties, atskirųjų želdynų naudojimo būdo sklypą palei Kretingos plentą“, – rašoma atsakyme.
„Laimingųjų ir išrinktųjų, kurie gaus sklypus toje vietoje“ įgyvendinus bendrojo plano sprendinius nebus: valstybinės žemės plotai nėra dalijami veltui. Savivaldybė akcentuoja, kad pagal teisės aktus yra organizuojami vieši aukcionai, gautos lėšos atitenka perpus ir savivaldos, ir valstybės biudžetui. Dėl minėtų sklypų šis procesas dar nėra pradėtas.
Leis sodinti naujus želdynus
Savivaldybės atsakyme taip pat akcentuojama, kad apie 400 m atstumu nuo sklypų, tarp Gedimino, Vytenio ir Gargždupio gatvių, suplanuotos bendro naudojimo rekreacinės teritorijos. Tai esą rekreacinės paskirties želdynų teritorijos, kurios skirtos ne tik kvartalo gyventojų kasdieniams rekreaciniams poreikiams, bet ir įvairioms iniciatyvoms rastis.
Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistės Gintarės Plungienės teigimu, A. Burbos minima teritorija šalia Kretingos plento skaidoma į dvi funkcines zonas. „Bendrojo plano sprendiniai šalia jo numato atskiro želdynų sklypo suformavimą. Tai ir buvo padaryta – 2025 m. įregistruotas 0,5455 ha ploto atskirasis želdynas. Jis atliks ne tik apsaugines funkcijas nuo intensyvaus eismo Kretingos plento, bet ir tenkins vietos bendruomenės poreikius viešajai erdvei bei taps prieglobsčiu natūralioms buveinėms įsikurti. Atskirajame želdyne, suderinus sodinimo darbus, bus galima įveisti naujus želdinius, taip pat pagal poreikį ir augimvietės ypatumus bei finansines galimybes, svarstytinas ir kituose sklypuose augančių želdinių perkėlimas“, – akcentuojama komentare.
Gargždų mieste bendro naudojimo erdvių želdynų ir apsauginės, ekologinės paskirties želdinių yra 227 ha, o tai sudaro 12 proc. bendro miesto ploto. G. Plungienės teigimu, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotas mieste atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
„Norime pabrėžti, kad visais atvejais želdinių sodinimas laisvoje valstybinėje žemėje turi būti derinamas su vietos seniūnija ir apželdinimo specia­listu. Deja, tenka susidurti su iniciatyvių žmonių pasodintais želdiniais ant inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų, dujų ir melioracijos įrenginių), perspektyvinių komunikacijos koridorių ar suplanuotų teritorijų, kaip atsitiko šiuo atveju, ir kartais tenka pašalinti“, – akcentavo rajono Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė G. Plungienė.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus:
– Norime taip pat informuoti visuomenę, kad viename iš 8 sklypų bus plėtojamos socialinės paslaugos, kurios yra itin svarbios mūsų miesto pažeidžiamiausiems gyventojams.
Šios socialinės paslaugos apims grupinio gyvenimo namų statybą asmenims su negalia. Tokių namų kūrimas ne tik suteiks galimybę žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir oriau, bet ir padės juos integruoti į visuomenę. Šis projektas yra nepaprastai svarbus, nes investicija į socialinę infrastruktūrą prisideda prie paslaugų gavėjų kokybiškesnio ir geresnio gyvenimo.
Savivaldybė, plėtodama šią teritoriją, ne tik atveria duris naujoms galimybėms asmenims su negalia, bet ir skatina socialinę įtrauktį, kuri yra esminis faktorius kuriant stipresnę ir darnesnę bendruomenę. Toks požiūris ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir prisideda prie visos bendruomenės gerovės, nes kiekvienas žmogus, jausdamas palaikymą ir priežiūrą, gali duoti daugiau tiek sau, tiek aplinkai.
Mūsų siekis – ne vien plėtoti infrastruktūrą, bet ir kurti gyvenimo kokybę visiems, ypač tiems, kurie dažnai lieka nepastebėti. Esame įsitikinę, kad, investuodami į socialines paslaugas, kuriame ne tik geresnę ateitį šiems žmonėms, bet ir saugome bendruomenės harmoniją ir darnumą.