Balsavimas nuo 16 metų savivaldos rinkimuose – galimybė ar rizika?
Diskusijos dėl balsavimo nuo 16 metų savivaldos rinkimuose vyksta jau ne vienerius metus. Pastaruoju metu idėja yra įgijusi pagreitį: 2024 m. rudenį registruota Konstitucijos pataisa leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, 2025 m. vasarį pranešta apie socialdemokratų planus registruoti įstatymo pataisas, suteikiančias teisę savivaldybių rinkimuose pilietinę pareiga atlikti nuo 16 metų. Teiravomės: kaip į šią iniciatyvą žvelgia jaunimas, o kaip ją vertina vyresnieji?
Pasiūlymą imtasi realizuoti
Pirmą kartą šią idėją Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) oficialiai iškėlė 2019 m. Anot organizacijos, balsavimas savivaldos rinkimuose nuo 16 metų leistų jaunimui prisidėti prie vietos politikos, skatintų pilietiškumą ir stiprintų demokratiją. Taip pat akcentuojama, kad nėra jokių tyrimų, kurie nustatytų, kada žmogus pasiekia brandą balsuoti. Šią praktiką savivaldos lygiu Europoje jau yra įdiegusios Estija, Austrija, Malta, Škotija, dalis Vokietijos federalinių žemių bei Glaruso kantonas Šveicarijoje.
2024 metų spalio 1 d. Seimo nario, projekto pradininko A. Bagdono pranešime spaudai paskelbta apie registruotą Konstitucijos pataisą leisti savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų.
„Šalyje šešiolikmečiai jau gauna asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gali dirbti, mokėti mokesčius, prisiima dalinę teisinę atsakomybę, jiems gali būti taikomas baudžiamasis kodeksas. Švietimas Lietuvoje yra privalomas iki 16 metų amžiaus, todėl tokio amžiaus jaunuoliai yra pakankamai brandūs, kad galėtų dalyvauti rinkimuose“, – teigė A. Bagdonas.
Tokia iniciatyva atkreipė ir Seimo teisininkų dėmesį, esą pasiūlymas gali neatitikti Konstitucijos. „Diskutuotina, ar siūlomu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį savivaldos institucijų rinkimuose aktyvioji rinkimų teisė būtų suteikta pilnametystės nesulaukusiems ir visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims, teisiškai laikomiems vaikais, nebūtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“, – pastebi Seimo Teisės departamentas.
2025 metų vasario 28d. Seimo socialdemokratų frakcija paskelbė apie ketinimą jau prasidėjusioje pavasario sesijoje registruoti įstatymo pataisas, numatančias savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti jaunimui nuo 16 metų.
Prielaida politiniam raštingumui
Pirmajame parlamentinės grupės su LiJOT susitikime, kuriame balandžio 11 d. dalyvavo Seimo nariai, įvairių jaunimo organizacijų atstovai, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi bei Jaunimo reikalų agentūros (JRA) vadovas Jonas Laniauskas.
aptarti pagrindiniai jauno žmogaus iššūkiai Lietuvoje bei Europos kontekste, politinio dalyvavimo tendencijos, jaunimo įgalinimas ir idėja leisti balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose.
„Balsavimo nuo 16 metų idėja – tai atsakas į jaunų žmonių atotrūkį nuo politikos ir bendruomenės. Šis žingsnis leistų jaunuoliams dar mokykloje pradėti įgyti politinio raštingumo įgūdžių, taip sumažinant kartų atotrūkį“, – sakė Seimo Bendradarbiavimo su LiJOT parlamentinės grupės pirmininkas Tomas Martinaitis.
J. Laniauskas pristatė naujausius duomenis apie jaunimo situaciją. Lietuva užima antrą vietą ES pagal jaunimo dalyvavimo organizacijose palaikymą, tačiau jaunimo aktyvumas išlieka vienas žemiausių. Psichologinės problemos tarp jaunimo Lietuvoje – vienos didžiausių ES, tai daro įtaką ir politinės galios smukimui. Politinės Galios Indeksas (PGI) rodo, kad jauniausi Lietuvos piliečiai (iki 24 m.) turi mažiausią politinę galią, nors 2024 m. matomi pozityvūs pokyčiai. Pagrindinės jaunimo baimės – finansinės autonomijos trūkumas, mažinantis jų įsitraukimo galimybes.
Diskusijos metu pažymėta, kad jauni žmonės dažnai prioritetą teikia karjerai ir asmeninei pažangai, tačiau bendruomeninis gyvenimas ir pilietinė veikla dažnai lieka nuošalyje. Tik 4 proc. jaunimo priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, o 80 proc. niekada nedalyvavo tarptautinėse neformaliojo ugdymo veiklose.
Tačiau pažanga jaučiasi savivaldybių lygmeniu – jos didina finansavimą jaunimo veikloms – stiprėja jaunimo įsitraukimas į savanorystę, darbo su jaunimu sistemų plėtrą, siekiama įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją.
Padėtų anksčiau įsitraukti į politiką
Ilgamečio Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko Zigmo Bitino pastebėjimu, šešiolikmečiai galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose, nes tai skatintų jaunimą įsitraukti į politiką. Z. Bitinas juokauja: „Rinkimų organizatoriai į tai žiūri teigiamai, kadangi sąmatos yra sudaromos pagal rinkėjų skaičių. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau pinigų.“ Visgi jis pažymi, kad net 18 metų rinkėjai dažnai nėra aktyvūs rinkimuose, dėl to svarbu juos motyvuoti dalyvauti politikoje: „Aštuoniolikmečių į rinkimus ateina mažai, todėl rinkimų būstinėje turime prikaupę nemažą kiekį Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinių, kurie pastaraisiais metais dovanojami pirmąkart balsuojantiems.“ Z. Bitino nuomone, dauguma šešiolikmečių dar nėra politiškai subrendę, tačiau patyręs rinkimų komisijos pirmininkas sutinka, jog nauja tvarka skatintų jaunimui anksčiau įsilieti į politinius procesus.
Balsavimo savivaldoje nuo 16 m. iniciatyvai pritaria ir jaunimo atstovas. „Balsavimas nuo 16 metų savivaldos rinkimuose yra geras sumanymas“, – teigia Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos dešimtokas Markas Saltykovas. Anot gimnazisto, tai padėtų jaunimui suprasti rinkimų procesą ir jų svarbą. Moksleivis mano, kad dauguma šešiolikmečių yra pakankamai subrendę ir gebantys sekti politiką. O tiems, kurie dar nėra pasiruošę balsuoti, tai gali būti puiki galimybė pradėti domėtis valstybės reikalais. Ateityje, sulaukę pilnametystės, jie jausis tvirčiau ir galės sąmoningai pasirinkti, kam atiduoti savo balsą renkant LR ar ES parlamentą, šalies prezidentą.
Projektą vertina kritiškai
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos istorijos mokytoja Daiva Rimeikienė samprotauja, jog balsavimo nuo 16 metų iniciatyva yra sveikintina, tačiau nevertėtų į ją nerti stačia galva. Verčiau ji pritaria bandomajam tokio balsavimo projektu: „Esu už tai, kad reikėtų leisti pabandyti, bet labai atsargiai, nedideliame mieste ar regione.“ Anot mokytojos, iš karto leisti balsuoti savivaldos rinkimuose gali būti pernelyg drastiška, kadangi tai iškeltų daug teisinių klausimų. Be to, nėra aišku, kiek politiškai brandus yra jaunimas. „Kyla klausimas: ar kiekvienas šešiolikmetis gebės įvertinti politikų pasisakymus, pasverti kandidato pliusus ir minusus“, – svarsto pedagogė. D. Rimeikienė teigia, kad sistemos įdiegti dabar kol kas negalima – pirmiausia pilietiškumo ugdymas turėtų prasidėti mokykloje, kurioje būtų oficialiai renkamas mokinių parlamentas, jo prezidentas. Tik paskui derėtų mąstyti apie balsavimą nuo 16 metų visos Lietuvos mastu.
Kur kas skeptiškiau į idėją žvelgia Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos abiturientas Almantas Labžentis. Jis laikosi pozicijos, jog dabar jau per vėlu imtis tokios iniciatyvos. „Tai reikėjo padaryti iki programos „TikTok“ išpopuliarėjimo. Dabar viskas socialiniuose tinkluose jaunimui yra pateikiama juoko forma“, – atkreipia dėmesį Almantas. Gimnazistas teigia, kad toks turinys neleistų jauniesiems rinkėjams rimtai žiūrėti į politiką ir atsakingai rinkti kandidatus: „Jaunimas išrinktų ne tuos kandidatus, kurie yra kompetetingi, bet tuos, kurie yra juokingi.“ Kaip pavyzdį A. Labžentis pateikia daug dėmesio internete sulaukusią Seimo nario Antano Nedzinsko 2024 metų Seimo rinkimų kampanijos dainą „Už Antaną“. „Jeigu taip patraukti jaunimo dėmesį bandytų kiekvienas kandidatas, tada rinkimai prarastų prasmę“, – samprotauja gimnazistas.
Svarbu stiprinti pilietiškumą ir kritiškumą
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos parlamento prezidentas Matas Jurevičius pritaria balsavimui nuo 16 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Pasak moksleivio, jaunimas gali būti pakankamai subrendęs balsuoti, kritiškai žvelgti į partijas bei politikus. Tai ypač aktualu mokiniams, kurie yra politiškai aktyvūs: dalyvauja debatuose, kasmet vis populiarėjančiose jaunimo organizacijose. M. Jurevičius priduria, jog baigę mokyklą didžioji dalis abiturientų migruoja į didmiesčius, todėl savivaldybių reikalai yra artimesni 16-17 metų paaugliams. Nepaisant to, jaunuolis pabrėžia didelį politiškai nesubrendusio jaunimo skaičių, todėl kartu su balsavimo nuo 16 metų savivaldos rinkimuose įteisinimu, siūlo stiprinti pilietinį ugdymą. Mokyklos parlamento prezidentas skatina sekti kitų Europos šalių, jau įdiegusių šią praktiką, pavyzdžiu (Malta, Vokietija, Austrija, Estija).
Panašų požiūrį išsako ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Gargždų padalinio pirmininkas Ignas Liaudonskas. Jo teigimu, jaunimas taip pat mato ir turi teisę spręsti savo miesto problemas. „Anksčiau pradėję balsuoti, žmonės greičiau tampa aktyviais piliečiais“, – priduria jis. Tačiau aktyvus moksleivis įžvelgia ir projekto spragas: „Daugelis šešiolikmečių mažai domisi politika ir gali lengvai pasiduoti socialinių tinklų, tėvų ar kitų įtakai, todėl svarbu ugdyti jų gebėjimą kritiškai mąstyti.“
Juras MIZGERIS
„Jaunimo pulso“ jaunųjų korespondentų klubo narys
Vilijos BUTKUVIENĖS asociatyvi nuotr.
