Ūkininkas Povilas įsitikinęs: kuo mažiau streso augalams, tuo ramiau ir ūkininkui

Itin permainingi žiemos ir pavasario orai daliai ūkininkų galėjo sukelti nemažai streso: staigus atšilimas sausį ir toks pat staigus atvėsimas balandį iššaukė nerimą. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Povilas Totoraitis tikina, kad pasirinkus reikiamą strategiją savo laukuose ir tinkamai paruošus augalus, jie bus atsparesni klimato staigmenoms, rašoma „Linas Agro“ pranešime.

„Dar rudenį, jau nuėmus derlių ir pasibaigus aktyviajam sezonui, žieminiams pasėliams panaudojome biostimuliatorius . Tai leido ne tik sustiprinti augalus rudenį, bet ir paruošti juos geresniam žiemojimui. Tačiau aišku yra viena: labai svarbu pasirinkti tinkamas augalų apsaugos priemones, kurios padidins pasėlių atsparumą žiemos iššūkiams, pavyzdžiui, šalnoms. Taip padidės ir paties ūkininko atsparumas stresui, nes jam bus ramiau tiek dėl augalų kokybės, tiek ir dėl būsimo derliaus“, – sako P. Totoraitis.

Pradėtus darbus reikia tęsti ir pavasarį

Povilas ūkininkauja Vilkaviškio rajone, kur turi apie 150 hektarų dydžio ūkį. Jame auga įvairios grūdinės kultūros: žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, auginami ir tarpiniai augalai – dėl sėjomainos.

Jau 18 metų ūkininkaujantis vyras naudoja įvairias agrotechnologines priemones: trąšas, pesticidus, herbicidus, fungicidus ir kt. Praėjusiais metais jis nusprendė išmėginti ir biostimuliatorius, tačiau tik dalyje laukų.

„Esame modernus ūkis, visada išbandome naujoves. Pernai rudenį, purkšdami herbicidus, dalyje žieminių kviečių bei rapsų plotų išmėginome ir biostimuliatorius. Juos panaudojome mažinant šalnų sukeliamą stresą augalams. Prasidėjus pavasariui pamatėme, kad augalai peržiemojo sėkmingai, nušalimų nebuvo, todėl šias priemones šiemet panaudojome praktiškai visame ūkyje“, – konstatuoja P. Totoraitis.

Pasak jo, biostimuliatoriais apdoroti pasėliai po žiemos greičiau atsigavo, buvo sveikesni, turi stipresnę šaknų sistemą. Todėl tinkamai prieš žiemą ir kitus šalčius apsaugoti pasėliai atsidėkojo maloniu vaizdu laukuose: rapsų laukai buvo lygesni ir gražesni.

„Ypač akivaizdžiai situacija pasimatė šį pavasarį, pirmoje balandžio pusėje staigiai atvėsus orams. Dėl šiltos kovo pabaigos, pasėliai jau buvo pasiruošę augimo spurtui, kuriam kėsinosi pakenkti netikėtos šalnos. Šalčiams paveikus rapsus gali susiformuoti mažiau ankštarų, derlius žymiai sumažėja. Biostimuliatoriai padėjo apsaugoti augalus, sumažinti atmestų žiedų kiekį centriniame žiedyne. Žinoma, kituose ūkiuose situacija gali būti kitokia, bet pas mus biostimuliatoriai sumažino augalams tekusį stresą, o tai leidžia tikėtis palankių rezultatų ateityje“, – tikisi ūkininkas.

Jis taip pat pabrėžia, kad tinkamai parinktos priemonės gali apsaugoti pasėlius ne tik nuo šalčių, bet ir kitų klimato iššūkių: sausrų, karščių ir kitų nepalankių klimato sąlygų.

Dvejojantiems pataria atsižvelgti ir į specialistų rekomendacijas

Kaip pasakoja Povilas, domėtis žemės ūkio naujovėmis jį skatina ne tik noras palaikyti kokybiškai veikiantį ūkį, bet ir profesiniai įgūdžiai: vyras yra baigęs agronomijos studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Jis – ne pirmas agronomas šeimoje: šią specialybę yra įgiję  Povilo senelis, tėtis ir sesuo.

„Tiek man, tiek ir artimiesiems ūkininkauti padeda profesinės žinios, ūkininkavimo technologijų išmanymas. Būtent dėl to savo ūkyje ir ryžtuosi išmėginti įvairias naujoves, kurios padeda siekti gerų rezultatų: ar tai būtų naujos grūdų veislės, ar pasėlių priežiūros priemonės, ūkio valdymo sistemos, azoto sensoriai“, – teigia Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis P. Totoraitis.

Pasak jo, renkantis vienokias ar kitokias priemones – nuo trąšų iki biostimuliatorių, reikėtų įsivertinti, kas labiausiai tinka ūkiui ir konkrečioms kultūroms. Anot ūkininko, galimų pasirinkimų – daugybė, todėl gali praversti ir pagalba iš šalies.

„Kiekvienas ūkis, ir didesnis, ir mažesnis, yra verslas, tad reikėtų apskaičiuoti, ką labiausiai apsimoka naudoti ir koks laukiamas derliaus rezultatas atpirks investicijas. Tačiau jei kyla vienokios ar kitokios dvejonės, o klausimų – daugiau nei atsakymų, verta pasitarti su specialistais: savo rajone tikrai turite pažinoti bent vieną agronomą. Profesionalūs patarimai gali padėti sumažinti asmeniškai tenkantį stresą, o tai leis priimti tinkamus sprendimus, kurie sumažins ir pasėliams tenkantį stresą“, – sako P. Totoraitis.

Pranešimas žiniasklaidai