Dvidešimtmečio alijošiaus šeimininkė laukia pirkėjų
Gargždiškės Onos Mikužaitienės balkone klesti alijošius, kurio naudingumu šeimininkė neabejoja. Pirkusieji augalo šakas irgi pasidalijo savo žiniomis apie jo galias. Nors alijošius vadinamas vaistu nuo visų ligų, dėl jo vartojimo reikėtų pasitarti su mediku.
Nudžiugino žiedais
Prieš 20 metų O. Mikužaitienės iš daugiabučio kaimynės gautas ir į nedidelį indą pasodintas alijošiaus daigelis prigijo ir ėmė augti kaip ant mielių. „Augdamas jis pradėjo leisti vaikus, todėl pasidauginau ir kokį dešimt su vazonais pardaviau Gargždų turguje. Vieną atsivežiau žydintį. Moterys, prekiavusios turguje, pradėjo prašyti, kad neparduočiau, o leisčiau ilgiau pasidžiaugti žiedu, bet tuoj jį nupirko“, – prisiminė Ona, kaip prieš daug metų, kai dar turėjo jėgų, alijošius ratukais vežė į Gargždų turgų. Dabar 20 metų didžiulį alijošių ji nori parduoti iš namų, nes pavargo juo rūpintis – persodinti, raišioti šakas. „Jei atsiras pirkėjas, galės vežtis su visu vazonu, o jei norės, galės pirkti vieną ar kelias jo šakas. Visą alijošių reikėtų įkelti į kambarį iš balkono per langą – pro duris jo šakos netilptų“, – svarstė O. Mikužaitienė, „Bangos“ laikraštyje paskelbusi, kad alijošius laukia pirkėjų. Gali būti, kad praėjusią vasarą Onai už rūpestį atsidėkojęs net dviem žiedais, alijošius taip pat džiugins ir naujuosius šeimininkus.
Saikingai vandens ir saulės
Gargždiškė papasakojo, kaip jai pavyko augalą užauginti. Svarbiausią esą neperlaistyti. Ona girdėjusi, kad ne vienas, padauginęs vandens, supūdė augalo šaknis. Įstiklintame balkone alijošių rytais lepina saulė, nuo kurios Ona iš pradžių jį dangstė užuolaidomis, o kai pavargo, užsisakė žaliuzes. „Žiemą nuo saulės jo saugoti nereikia, bet pavasarį, kai atšyla, rytais nuleidžiu žaliuzes, kad jo nekepintų, o po pietų, kai saulė nusisuka, jas atitraukiu. Laistau saikingai. Kad nepalūžtų šakos, jas rišu“, – apie savo augintinio priežiūrą pasakojo moteris.
20-metis alijošius tris kartus buvo persodintas, nes išaugdavo vazoną. Persodinti reikėjo daug jėgų. „Visus vazonus tekdavo supjaustyti, nes negalima augalo traukti – pažeisti šaknų. Prisirinkusi į vazono apačią įdėdavau akmenukų ir sodindavau į juodžemį. Jį maišuose po 7 kilogramus pirkdavau parduotuvėje ir tempdavau į penktą aukštą. Kai paskutinį kartą persodinau, buvo labai sunku užkelti ant spintelės balkone“, – pasakojo Ona. Nelengva buvo ir jo šaką nupjauti, kai atvažiavo pirkėjas – peilio neužteko, turėjo griebtis pjūklelio.
Ir išoriškai, ir iš vidaus
„Iš Telšių pagal skelbimą feisbuke alijošiaus šakų atvažiavusi šeima sakė, kad taisys vaistus nuo astmos, o viena gydytoja vežė mergaitei po onkologinės ligos nuslinkus plaukams. Kaimynė sakė, kad perpjovusi alijošiaus lapą juo patrina tą vietą, kur jai leidžiami vaistai. Aš vartoju nuo plaučių ligų: nupjovusi alijošiaus spygliukus, supjaustau lapą ir sumaišau su medumi. Po šaukštelį pakabinu, bet lapo gabalėlių nevalgau“, – dėstė 20 alijošiaus augintoja.
Alijošius medicinoje naudojamas daugiau nei 4 000 metų. Senovės Graikijoje ir Egipte iš jo gamino gydomuosius antpilus ir tepalus, gydė pūlingas žaizdas, lėtines opas, gerino apetitą bei virškinimą, stiprino smegenų veiklą ir šalino galvos skausmus. Kai kurių gydomųjų savybių veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.
Šiuolaikiniame pasaulyje alijošius naudojamas ir kosmetikoje – gaminant kremus, losjonus ir veido kaukes. Beje, šviežios žaliavos naudingosios savybės išlieka 1–2 dienas, vėliau nauda menksta. Išoriškai naudoti dažniausiai yra saugu, tik retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija (paraudimas, niežulys ar dilgčiojimas). Dėl vidinio vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
