Kairių karinio miestelio statyba – didesnė saugumo garantija, bet ir ribojimas Vilhelmo kanalui
Kasmetiniame Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame susitikime su regionų žurnalistais aptarta ir karinių miestelių bei poligonų plėtra Lietuvoje.
Ši tema aktuali Klaipėdos rajonui: artimiausiuose Vyriausybės planuose numatyta modernaus karinio miestelio statyba Kairių poligone. Šioje rajono teritorijoje pamarys, unikalus Vilhelmo kanalas buvo siejamas su didesnėmis turizmo galimybėmis: dviračių, pėsčiųjų takais, mažąja laivyba ir kt. Panašu, kad ne visiems turizmo plėtros planams bus lemta išsipildyti: Krašto apsaugos ministerijai ir rajono Savivaldybei teks ieškoti kompromisų.
Yra ir praradimų, ir galimybių
Atsakydama į regionų žurnalistų klausimus krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė akcentavo karinių miestelių bei poligonų plėtrą Lietuvoje: tai esantis strateginės reikšmės sprendimas, būtinas NATO įsipareigojimams vykdyti ir šalies saugumui stiprinti. Ji taip pat pažymėjo, kad Lietuva turi užtikrinti tinkamas sąlygas tiek mūsų kariams, tiek sąjungininkams treniruotis. Karių skaičius ir ateityje augs, dėl to reikia vietų, kur jie galėtų atlikti savo pareigas. „Kario darbas yra būti pasiruošus dienai X, o ne gulėti hamake ir nieko neveikti. Dėl to jie nuolat turi mokytis, nuolat turi būti pasirengę dirbti ir vieni, ir komandoje“, – vaizdžiai kalbėjo viceministrė. Lietuvoje yra apžiūrėta 14 vietų, kur galimai atsirastų karinio mokymo teritorija ar poligonas, tačiau galutinių sprendimų dar nėra priimta – tai bus padaryta artimiausiomis savaitėmis.
Klaipėdos rajono Kairių poligone numatytas statyti modernus karinis miestelis galimai trikdys rajono Savivaldybės turizmo plėtros planus, susijusius su Vilhelmo kanalu. 56 proc. šios teritorijos užima miškai, 35 proc. – pelkės, o likusioje dalyje – pievos, keliai, kanalai, Kuršių marios ir unikalus Vilhelmo kanalas.
Į „Bangos“ klausimą, ar būsima Kairių karinio miestelio statyba neturės neigiamos įtakos Vilhelmo kanalo panaudojimui turizmo tikslams, viceministrė O. Mašalė atsakė: „Taip, vietos bendruomenės gali patirti tam tikrų nepatogumų, Savivaldybė taip pat. Tačiau ateina ir naujų galimybių. Štai 2018 m. NATO suskaičiavo, kad esant kariniam miesteliui netiesiogiai atsiranda pusantros dvi darbo vietos toje vietos bendruomenėje, tad nutinka didžiulis teigiamas ekonominis postūmis. Pavyzdžiui, Rumunijoje veikiantis jūrų karinis miestelis per metus apskričiai sugeneruoja iki 20 mln. eurų papildomų pajamų. Savivaldybės irgi turi būti pasiruošusios tiems verslams augti.“ Tačiau O. Mašalė atkreipia dėmesį, kad šalies gynybos stiprinimas yra svarbesnis nei turizmo vizijos. „Grįžtant prie klausimo apie Vilhelmo kanalą. Taip, liūdna, bet kompromisus reikės daryti. Kaip šalis esame per maža, kad galėtume pagal savo norus sutalpinti ir žemės ūkį, ir gamyklas, ir kariuomenę, ir mūsų turizmo zonas, ir kt. Bet kiekvienas suprantame, kad jei šalis nebus saugi, tai nereiks mums nei turizmo, nei gamyklų, nei žemės ūkio“, – akcentavo krašto apsaugos viceministrė. Šiuo metu stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus ypatingai verčia Rusijos keliama grėsmė.
Kairių poligonas buvo įkurtas 1949 m. Klišių-Tyrų miške, 1995 m. jis priskirtas Lietuvos kariuomenės reikmėms, 2014-ųjų gegužę jam suteiktas generolo Povilo Plechavičiaus vardas. Pagal savo geografinę padėtį ir galimybių specifiką tai yra vienintelis poligonas Lietuvoje, kuriame vienu metu tarpusavio sąveikos pratybas ir mokymus gali vykdyti karinės oro, jūrų ir sausumos pajėgos. Poligone yra dislokuoti NATO sąjungininkai, treniruotes organizuoja ir kitos jėgos struktūros, pavyzdžiui, policijos, pasienio, muitinės tarnybos, Lietuvos šaulių sąjunga.
Unikalus projektas Vakarų Lietuvoje
Viceministrės teigimu, su savivaldybėmis dėl poligonų ir karinių miestelių steigimo siekiama dialogo, o ne priešpriešos, svarstomos ir galimybės, kuo būtų galima savivaldai kompensuoti tam tikrus praradimus: „Mes suprantame, kad savivaldybės dėl poligonų ar karinių miestelių plėtros patiria tam tikrų apribojimų. Neseniai ministerijos susitikime su šalies merais tai aptarėme. Savivaldybių vadovams kilo nuostaba, kad su jais tariamės, nes anksčiau vyravo nuostata, kad esą KAM nesiklausdama ateina ir pasiima tai, kas jai reikia. Mums svarbu, kad abi pusės laimėtų. Planuojame pasiūlyti „poligoninių savivaldybių įstatymą“ (toks darbinis pavadinimas), kad tiek savivalda, tiek valstybė sutartų dėl tam tikrų verčių ir abipusių įsipareigojimų. Tai būtų sąžininga ir reglamentuota, nes nepaisant vyriausybių kaitos būtų nustatytos tam tikros žaidimo taisyklės. Kai turėsime Lietuvos savivaldybių asociacijos, poligoninių savivaldybių lūkesčius, formuosime įstatyminį pamatą, ant kurio statysime mūsų ateities kooperaciją.“
Kairių miestelis bus statomas didinant Lietuvos kariuomenės gynybinius pajėgumus saugant šalies teritoriją bei gerinant sąlygas Klaipėdos regione dislokuotiems padaliniams. „Aukščiausius NATO standartus atitinkantis Kairių karinis miestelis taip pat prisidėtų prie sąjungininkų karių integravimo Lietuvoje“, – aiškina viceministrė. Miestelio kūrimui atskiru nutarimu pernai gruodį pritarė Vyriausybė.
Planuojama, kad Kairių karinio miestelio projektavimas ir statyba prasidės 2027 metais. 80 ha plote karinis miestelis būtų suprojektuotas ir pastatytas per 3 metus, remiantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Bendras projekto laikotarpis yra iki 15 metų: 3 metai skirti projektavimui ir statybai, 12 metų – eksploatavimui. Valstybės įsipareigojimai per 15 metų laikotarpį sudarys apie 520 mln. eurų (su PVM). Miestelyje būtų dislokuota apie 1 500 karių.
„Kairių karinio miestelio projektas – unikalus. Tai – mega projektas Vakarų Lietuvoje. Susidomėjimas juo – didžiulis. Krašto apsaugos ministerija jau gegužę skelbs privataus partnerio atranką karinio miestelio statyboms Klaipėdos rajone“, – susitikime su regionų žurnalistais informavo krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
Vilija BUTKUVIENĖ
