Viceministrė O. Mašalė: „Jei patys būsime pairę, tai priešui bus paprasta užimti mūsų šalį“
„Lietuviai gausybę kartų įrodė esanti unikali tauta. Mes per tūkstantį gyvavimo metų tiek daug negandų įveikėme, tiek daug patyrėme: užsieniečiai dažnai stebisi, kiek gali būti išgyventa įdomios ir skaudžios istorijos tokioje mažoje šalyje. Mumyse yra labai stiprus drąsos, veržlumo, darbštumo genas, mes mokame palaikyti vienas kitą. Kai galvojame apie krašto gynybą, nepamirškime šitų dalykų. Turime drąsių žmonių, kurie pirmieji ims ginklus, jeigu to reikės, mes turime protingų žmonių, kurie derėdamiesi, diskutuodami darys viską, kad niekada ginklų nereikėtų paimti, ir mes turime stiprią visuomenę, kuri susitelkia, nepaisant to, kad mus bando destabilizuoti“, – įkvėptai susitikime su regionine žiniasklaida kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos viceministrė Orijana MAŠALĖ, per keturis mėnesius, norėdama realiai suvokti situaciją, šalyje jau aplankiusi 43 KAM taškus. Susitikime žurnalistams ji pristatė penkis KAM prioritetus.
Vokietijos brigada – kritiškai svarbi
Susitikime su regionine žiniasklaida, kurį kasmet organizuoja Užsienio reikalų ministerija, krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė akcentavo penkis KAM prioritetus. Pasak jos, vienas aktualiausių dienotvarkėje – visiškas Vokietijos brigados įsikūrimas šalyje. „Tai mano galvos skausmas ir džiaugsmas“, – akcentuodama, kad tai yra jos atsakomybės funkcijose, prisipažino viceministrė. Ji paneigė du visuomenėje sklandančius mitus. Pirmas dalykas, Vokietijos brigada jau veikia Lietuvoje, nors viešojoje erdvėje neretai akcentuojama, kad tai įvyks 2027 m. pabaigoje. „Ši data reiškia, kad tuo metu bus jau visiškai dislokuota. Tuo tarpu vokiečiai jau yra čia, Lietuvoje. Vien Vilniuje ir apylinkėse dislokuota apie 350 karių, Rukloje tarnauja 1 200. Pamažu tie pajėgumai didinami“, – paaiškino O. Mašalė. Ji atkreipė dėmesį, kad visi dalyvaujame istoriniame įvykyje. „Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, po 80 metų, Vokietijos kariai yra kitoje valstybėje. Taigi esame unikalios istorijos liudininkai ir turime suprasti šito momento grožį ir atsakomybę. Tai yra vienintelis tokio tipo projektas visame NATO. Dabar visos NATO akys krypsta į Lietuvą. Tokio masto projekto dar niekas nedarė“, – aiškino viceministrė.
„Antras dalykas, ką esame visi girdėję, kad Rūdninkų poligonas, karinis miestelis bus Vokietijos brigados atspirties taškas. Taip, bet iš tikrųjų dėl Vokietijos brigados statome net 402 objektus visoje Lietuvoje. Neturime iš ko mokytis, mokomės patys iš savęs, gali būti, kad padarysime ir klaidų. Bet tikrai darome geriausia, ką galime, Vokietijos brigados dislokavimas yra kritiškai svarbus“, – pabrėžė viceministrė O. Mašalė.
Tvirtas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai
Vokietijos brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino–Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi. Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus. Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 000 Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis. Vokietijos brigadai Lietuvoje jau yra paskirtas vadas – brg. gen. Christophas Huberis.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ne kartą yra pabrėžęs, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje iki 2027 m. yra prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis: „Vokietijos brigada Lietuvoje – mūsų prioritetas. Vertiname Vokietijos lyderystę stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir demonstruojamą tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai. Lietuva dės visas pastangas tam, kad sudarytų geriausias sąlygas Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms Lietuvoje. Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimas – sektinas pavyzdys sąjungininkams.“ Metų pradžioje Vilniuje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas buvo išreiškęs tokią poziciją: „Mano vizito žinia yra tokia – mes esame čia ir mes užtikriname saugumą prie rytinės NATO sienos. Būtent nuolat dislokuodami brigadą Vokietijoje, kuri bus pasiekusi operacinį pajėgumą. Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas.“
Planuojama, kad Lietuvos karinei ir gynybos infrastruktūrai per artimiausius metus bus skirta apie keturis milijardus eurų, iš kurių apie 2,2 milijardo eurų turėtų būti skirta Vokietijos brigados priėmimui, tada kitiems įvairiems sąjungininkų projektams apie 400 milijonų eurų ir mūsų nacionalinės divizijos bei kariuomenės projektams dar apie 1,7 milijardo. Tokie yra orientaciniai skaičiai.
Kariuomenės stiprinimas ir visuotinė gynyba
Susitikime su regionine žiniasklaida krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė akcentavo, kad antrasis ir nė kiek ne mažesnis prioritetas nei Vokietijos brigada yra Lietuvos kariuomenės stiprinimas. „Pirmąkart nuo 18 a. pabaigos Lietuvoje įsikūrė nacionalinė divizija, mes planuojame savo karinį dalinį tam, kad mūsų pačių pajėgos būtų stiprios. Valstybės gynybos taryba yra nusprendusi ženkliai padidinti karių skaičių – tam skiriamos milžiniškos investicijos. Turime ambicingą tikslą, apie kurį anksčiau buvo mažiau galvojama: kad mūsų kariai turėtų tokias pačias geras sąlygas kaip sąjungininkai, tarnaujantys Lietuvoje. Visi kariai vienodai svarbūs, todėl kalbame apie socialinį paketą, kario prestižo stiprinimą, o karininko profesija turi būti elitinė“, – akcentavo O. Mašalė.
Trečiuoju prioritetu ji įvardijo visuotinę gynybą. Lietuvos gynyba neįmanoma be piliečių, pasiryžusių visais įmanomais būdais priešintis agresoriui. Piliečių pasirengimas prasideda nuo valios ugdymo, pilietinių ir patriotinių vertybių diegimo.
„Kiekvienas iš mūsų turime būti tinkamai pasiruošę ginti savo šalį. Glaudžiai dirbame su nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiems jų projektams neseniai paskirstyta apie pusė milijono eurų, taip pat daug dėmesio skiriame mobilizacijos pasirengimo programoms. Intensyviai dirbame, kad visuomenė būtų atspari dezinformacijai: jei patys būsime pairę, tai priešui bus paprasta užimti mūsų šalį“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministrė. Jos nuomone, kovojant su dezinformacija svarbus ir žiniasklaidos gebėjimas atrinkti, kas yra herojai, o kas pseudoherojai. „Mes kai kuriuos žmones matome dažniau eteryje, nes jie tiesiog charizmatiškai kalba, bet nevertiname tų kalbų turinio. Bet juk yra ir kita pusė. Čia ir mūsų, politikų, uždavinys: reikia dažniau kalbėtis su žmonėmis, aiškinti, šviesti. Stengiuosi atkreipti savo pašnekovų dėmesį: mažiau naudokitės socialinių tinklų informacija, ir gyvenimas bus saugesnis, ramesnis. Sekite oficialią institucijų, politikų informaciją, kuri teikia faktus, o ne spekuliacijas“, – patarimus, ką atsirinkti žinių srautuose, pateikia O. Mašalė.
Gynybos pramonė: gaminti vietoje
Ketvirtas Karšto apsaugos ministerijos prioritetas yra susijęs su gynybos pramone. „Mums svarbus dialogas tarp verslo ir valstybės, todėl siekiame stiprinti. Daryti viską, kad čia būtų pagaminama viskas amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto sektoriuose, taip stiprinant nacionalinius gynybinius pajėgumus ir gynybos pramonės savarankiškumą“, – aiškina O. Mašalė. Be to, tai turės ir reikšmingą ekonominį poveikį, pavyzdžiui, paskatins darbo vietų kūrimą, regionų plėtrą ir Lietuvos verslo integraciją į tarptautines gynybos tiekimo grandines.
Sunkiosios technikos gamybos ir techninio aptarnavimo klasteris planuojamas Jonavoje. Tuo tarpu dronų klasterių plėtra apims žvalgybinius, skraidančių sprogmenų bei ilgo nuotolio dronus, taip sustiprinant Lietuvos inovacinį potencialą ir gynybos pramonės konkurencingumą.
Lietuvos gynybos pramonės plėtra ir pramoninio bendradarbiavimo skatinimas yra strateginiai Krašto apsaugos ministerijos prioritetai, apimantys visapusišką pasirengimą Lietuvos gynybai.
„Penktas mūsų prioritetas – nesikeičianti parama Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos agresijos. Tai yra ne tik Valstybės gynybos tarybos numatyta 200 milijonų eurų kasmetė finansinė parama, bet ir ginkluotė, įvairi kita įranga“, – aiškino O. Mašalė.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
