Vilties teikianti „Giesmių giesmelė“ tęsiasi
Dovilų miestelį ūkanotą savaitgalį pagyvino evangeliškų bažnyčių vaikų ir jaunimo chorų ir ansamblių renginio „Giesmių giesmelė“ dalyvių eisena. Dovilų bažnyčioje vykusioje tradicinėje šventėje persipynė evangeliškos giesmės ir liaudies dainos su klasikinėmis giesmėmis bei melodijomis. Kunigo Liudviko Fetingio inicijuota „Giesmių giesmelė“ nenutyla 31-erius metus, perduodama iš kartos į kartą.
Plikių evangelikų liuteronų parapijos kunigo L. Fetingio inicijuotos evangeliškų bažnyčių vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių pirmosios šventės giesmės 1994 m. skambėjo Plikiuose, o 31-osios – Dovilų bažnyčioje. Čia praėjusį šeštadienį susirinko pusšimtis jaunųjų giesmininkų, dainininkų ir atlikėjų iš Klaipėdos, Kretingos, Jurbarko, Vilniaus, Plikių ir Gargždų. Pasiklausyti šio krašto giesmių atvyko nemažai žiūrovų, kurie plojimais palaikė kolektyvus ir atlikėjus.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis pastebėjo, jog liuteronų bažnyčioje giesmė labai svarbi – Dievo žodis per ją greičiausiai paveikia žmogaus širdį. Liuteronų bažnyčia – giedanti bažnyčia: pamaldose giedamos bendros parapijos giesmės, giedama visomis svarbiausiomis gyvenimo progomis ir kasdienybėje.
„Giesmių giesmelės“ krikštatėviu vadinamas kunigas L. Fetingis prisiminė pirmąją šventę prieš 31 metus ir pasidžiaugė, kad tradicijos nesunaikino karantinas, nors ir stabdė ją. „Giesmė – didelis turtas liuteronų bažnyčioje. Nesvarbu, kaip ji šiandien skambės, bet tegul kiekviena atneša džiaugsmo“, – kalbėjo kunigas.
„Giesmių giesmelės“ šventės simbolį – žvakutę uždegusi renginio vedėja Edita Gložaitienė linkėjo, kad šviesa pasklistų po visų susirinkusiųjų širdis. Ir ji sklido iš krikščioniškų giesmių, dainų, eilių, maldos. Pasak Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės, gera širdyje šioje sakralioje erdvėje girdint tiek jaunų balsų skambėjimo. Plikių evangelikų liuteronų parapijos ansamblis „Berželis“, vadovaujamas kun. L. Fetingio, dovanojo savo giesmių kraitę. Jaudinantis Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų parapijos sakralinės muzikos studijos LUX repertuaras (vad. Laura Matuzaitė-Kairienė). Gražiai skambėjo Gargždų muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro „Klevelis“ dainuojamos dainos (vad. Gžegožas Krušinskis). Šventę praturtino Klaipėdos rajono etninės kultūros centro Mažosios Lietuvos giesmių ansamblis „Aisė“ (vad. E. Gložaitienė). Vieną dainą jis atliko su Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos vaikų ansambliu. „Man buvo garbė giedoti su jumis kartu, – kreipėsi į susirinkusiuosius ansamblio dainininkė, rajono Savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė. – Dėkoju vadovei Editai, įkūrusiai šį ansamblį ir išmokiusiai dainų. Šie metai – Liudviko Rėzos dainų metai, todėl simboliška, kad „Giesmių giesmelėje“ persipynė liaudies daina, evangeliška giesmė ir aukštosios kultūros kompozitorių giesmės ir melodijos. Viskas čia puikiai derėjo.“
Seniūnė N. Ilginienė dėkingumo puokštę įteikė renginio vedėjai ir ansamblio „Aisė“ vadovei E. Gložaitienei. Ji padėkojo ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centrui, padėjusiam surengti šią šventę.
Vyskupas M. Sabutis dėkojo kunigui L. Fetingiui, kad tiek metų „Giesmių giesmelė“ nenutrūko, kad jis tęsia savo iniciatyvą. „Giesmių giesmelė“ – užaugęs Dievo vaikas, vilties teikianti šventė. Džiugu matyti jaunus veidus ir girdėti jaunus balsus“, – „Bangai“ kalbėjo vyskupas. Jis taip pat padėkojo klaipėdietei profesorei Daliai Kiseliūnaitei, branginančiai šio krašto tradicijas, ir prisidėjusiai prie „Giesmių giesmelės“ užgimimo.
„Giesmių giesmelės“ estafetė perduota Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
